Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-752-343/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2A-752-343/2013
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01008-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
D. S., E. Ū., B. V., S. A.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-752-343/2013(Proceso Nr. 2-40-3-01008-2011-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 99.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims D. S., E. Ū., B. V., S. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu (b.l. 2-6, t. 1) ieškovė prašė įpareigoti atsakovą R. Š. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos atstatyti į pradinę padėtį (pagal 2005 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų bylos duomenis) savavališkai rekonstruotą ūkio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą 1i1/ž, išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype, (duomenys neskelbtini), išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai rekonstruotą ūkio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestatą 1i1/ž, išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype (duomenys neskelbtini), išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovo ieškovės patirtas išlaidas, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2010 m. lapkričio 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrino atsakovo R. Š. statomą tvorą ir rekonstruotą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą 1i1/ž. Nustatyta, kad dalis tvoros cokolio 1.4 m pastatyta gretimo sklypo savininko S. A. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), taške Nr. 1, pažymėtame 2010 m. lapkričio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), pažeista riba 33 cm, taške Nr. 2 – 17 cm, gretimo sklypo savininko D. S. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 14 m ilgio tvoros cokolio taške Nr. 3 pažeista sklypo riba 7 cm, taške Nr. 4 – 29 cm. Taip pat nustatyta 5,1 m ilgio ištisinė be kiaurymių 1,8 m aukščio ir 7,5 m ištisinė nuo 45 cm iki 75 cm medinės tvoros dalys šiaurinėje pusėje. Be to, nustatyta, kad rekonstruoto ūkio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato 1i1/ž po rekonstravimo plotis kiemo pusėje yra 1,25 m, kitoje pusėje 1,48 m ir ilgis 6,03 m, kai buvo plotis 1,25 m ir ilgis 5,91 m. Kadangi statiniai buvo statomi neturint nei supaprastinto statinio projekto, nei kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo, 2010 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakovui paskirta bauda, o 2010 m. gruodžio 6 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodant, jog atsakovas turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Net ir pratęsus terminą iki 2011 m. rugsėjo 6 d. savavališkos statybos padariniai nebuvo likviduoti. Statybą leidžiantys dokumentai nepateikti, todėl ieškovė 2011 m. rugsėjo 29 d. aktu konstatavusi nurodytas aplinkybes kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė reikalavimų išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype, (duomenys neskelbtini) (b.l. 141, t. 1) ir išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype (duomenys neskelbtini) (b.l. 140, t. 1), atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b.l. 146-149, t. 1) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui R. Š. 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei trečiajam asmeniui B. V. 43 Lt kelionės išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės kelis kartus tikslintus ieškinio reikalavimus dalies jų atsisakant, sprendė, kad nagrinėtina tik ieškinio dalis dėl tvoros dalies taškuose 1 ir 2, esančiuose trečiojo asmens S. A. sklypo ribose bei ūkio pastato priestato rekonstrukcijos. Ieškovei teigiant, kad šie pastatai yra savavališka statyba, kadangi pastatyti arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei kad leidžia įstatymai ir neturint kaimyninio sklypo savininko S. A. sutikimo, teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 2-18-630/2012 tarp atsakovo R. Š. ir S. A. sudarytos taikos sutarties sąlygas, pagal kurias šioje byloje trečiasis asmuo S. A. sutiko, kad šioje byloje atsakovas R. Š. atliktų ūkinio pastato rekonstrukciją, sumažinant buvusį atstumą iki trečiajam asmeniui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos, nesilaikant teisės aktais reikalaujamo 3 metrų atstumo iki ribos tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat S. A. sutikus, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo būtų pastatyta tvora, pažeidžiant ribą taške Nr. 1 – 0,33 m ir ribą taške Nr. 2 – 0,17 m ir pareiškus, kad jokių pretenzijų dėl tvoros atsakovui šioje byloje neturi ir neturės, į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo S. A. patvirtino, kad jis sutinka, jog ūkio pastato priestatas būtų rekonstruotas nesilaikant įstatymuose numatytų atstumų, kad neturi pretenzijų ir dėl tvoros taškų Nr. 1 ir Nr. 2, sprendė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi, nors ji kreipėsi į teismą nurodydama, kad atsakovas tvorą ir ūkinio pastato priestatą pastatė neturint gretimo žemės sklypo savininko S. A. sutikimo, tačiau toks sutikimas yra įtvirtintas pirmiau nurodytoje taikos sutartyje. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens S. A. sudaryta taikos sutartimi nesivadovautina, kadangi atsakovas R. Š. nėra įvykdęs įsipareigojimo pagal šią taikos sutartį, t. y. nėra sumažinęs ginčo tvoros aukščio, nurodydamas, kad taikos sutartyje nurodyti susitarimai nėra sąlyginiai, todėl visi turi būti vykdomi CPK nustatyta sprendimų vykdymo tvarka. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje dėl to nebuvo pareikštas reikalavimas, kad ieškovė patvirtino, jog jos duomenimis ūkinio pastato priestatas yra pastatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nevertino trečiojo asmens S. A. pretenzijų dėl to, kad ūkinio pastato dalis yra pastatyta jo sklypo ribose. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas priteisdamas iš ieškovės atsakovui 2 500 Lt advokato išlaidų, laikydamas jas pagrįstomis ir ne per didelėmis, tačiau atmetė reikalavimą dalyje dėl 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už užtvaro (tvoros) aukščio įvertinimą, kadangi sprendė, jog šis įvertinimas buvo atliktas tik atsakovo iniciatyva, nepranešus ir nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams, todėl šių išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo principo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 1-5, t. 2) ieškovė prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, kadangi pareigą ieškovei kreiptis į teismą asmeniui nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių numato Statybos įstatymo 28 straipsnis. Atsakovas iki nustatyto termino savavališkos statybos padarinių nepašalino ir nepateikė dokumentų leidžiančių statybą, todėl vien tas faktas, kad atsakovas 2011 m. birželio mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės įteisinti pastato rekonstrukciją ir tvoros statybą be atsakovų sutikimo dar nereiškia, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo automatiškai pratęstas, dėl ko ieškovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu. Be to, termino pratęsimo data baigėsi 2011 m. rugsėjo 6 d., o atsakovo atstovės prašymas dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo teisme gautas tik 2011 m. rugsėjo 9 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam terminui. Kadangi remiantis teisės aktais galima pratęsti tik nepasibaigusį terminą, tai terminui pasibaigus jo pratęsimo galimybė išnyksta, o pats prašymas netenka prasmės. Kadangi teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi formaliai, nesilaikydamas teismų praktikos ir nesiaiškindamas, ar termino pratęsimo klausimas nėra administracinio teismo kompetencija, pratęsė terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, tačiau neinformavo ieškovės apie šią nutartį, ko nepadarė nei atsakovas, kuriam tokią pareigą numato įstatymas, nei jo atstovė, todėl ieškovė pagrįstai, per Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą kreipėsi į teismą su ieškiniu.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys pateiktas skubotai ir neapgalvotai, kadangi trečiasis asmuo S. A. sudarius atsakovui bei trečiajam asmeniui taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-18-630/2012 davė sutikimą, reikalingą įteisinant atsakovo tvoros bei ūkinio priestato statybą. Kadangi taikos sutartis pasirašyta tik 2012 metais, tai ieškovė, teikdama ieškinį 2011 m. spalio mėnesį, pagrįstai laikė, kad atsakovas pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, o taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių statybą. Be to, atsakovas tik iškėlus civilinę bylą teisme pašalino dalį savavališkos statybos padarinių.

3. Teismas netinkamai vertino civilinėje byloje Nr. 2-18-630/2012 atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį, nurodydamas, kad taikos sutartyje nurodyti susitarimai nėra sąlyginiai, neteisingai taikos sutartį prilygino statybas leidžiančiam dokumentui, kadangi šiuo atveju turėjo būti pateiktas sklypų savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas, netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir pažeidė sutarčių aiškinimo principus. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi netinkamai išaiškinęs taikos sutarties sąlygas priėmė sprendimą neatsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus bei atsikirtimus.

4. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado iš neteisėtų veiksmų. Pirminis ieškinys teismui jo pareiškimo momentui buvo pareikštas teisėtai ir pagrįstas įrodymais, o tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pats pašalino dalį savavališkos statybos padarinių, tik patvirtina faktą, kad įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti, o pats ieškinys buvo pateiktas laiku.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. V. (b.l. 13, t. 2) nurodė, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo jokių prieštaravimų neturi. Jos teisės ar teisėti interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami, ji atsakovui neturi jokių pretenzijų, o kadangi civilinė byla Nr. 2-18-630/2012 yra užbaigta šalims sudarius taikos sutartį, ginčo tarp šalių neliko, nėra suprantamas apeliacinio skundo tikslas, prasmė ar logika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. A. (b.l. 140, t. 2) prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2012 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo neteisėtus veiksmus vykdant savavališką statybą neturint statybą leidžiančio dokumento patvirtina 2010 m. lapkričio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turintis didesnę įrodomąją galią, kuris nėra nuginčytas, dėl ko minėtame akte nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis.

2. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, veikė remiantis teisės aktų reikalavimais, kadangi atsakovas per įstatymo nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių nepašalino, nepateikė reikiamų dokumentų. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis patvirtinta tik 2012 m. kovo 13 d., t. y. jau po to, kai atsakovas buvo atlikęs neteisėtus veiksmus ir ieškovė kreipusis į teismą su ieškiniu šioje byloje, dėl ko laikytina, kad atsakovas po ieškinio pateikimo patenkino ieškinio reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Be to, nurodytos išlaidos neatitinka rekomendacijų ir CPK reikalavimų, kadangi atsakovas nepateikė rašytinio prašymo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu, o, be to, byla yra nesudėtinga, didžioji dalis išlaidų turėjo atsirasti iki 2012 m. kovo 13 d. nutarties priėmimo bei atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

3. Trečiasis asmuo pritaria ir sutinka su visais kitais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

4. Sudarant taikos sutartį su atsakovu trečiasis asmuo sutiko, kad atsakovas ūkinį pastatą pastatytų nesilaikydamas 3 metrų atstumo nuo trečiojo asmens žemės sklypo ribos, tačiau nesutiko, kad ūkinį pastatą statytų trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kas matosi tiek pagal trečiojo asmens, tiek ir pagal atsakovo atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus 1994 ir 1995 metais, kurie yra įregistruoti viešame registre. Dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė ir jų nevertino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas (b.l. 20-25, t. 2) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

1. 2010 m. lapkričio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė atsakovui savavališkos statybos aktą, remiantis kuriuo atsakovas iki 2011 m. birželio 6 d. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodytas terminas 2011 m. birželio 3d. atsakovo prašymu ieškovės 2011 m. birželio 17 d. raštu buvo pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo pratęstas iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-630/2012 priėmimo. Paminėta, jog prašyme suinteresuotu asmeniu atsakovas nurodė ir ieškovę. Į 2011 m. spalio 5 d. ieškovės pateiktą ieškinį atsakovas 2011 m. lapkričio 2 d. atsiliepime nurodė, jog reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas yra pratęstas, dėl ko ieškovė paprašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą ieškovė, net ir matydama, kad pagal jos reikalavimą dalis savavališkos statybos padarinių yra pašalinta, o dėl kitų gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, savo ieškinio neatsiėmė ir toliau tęsė civilinės bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad palaiko reikalavimą tik dėl rekonstruoto ūkinio pastato.

2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog apeliantė 2011 m. spalio 5 d. pateikė pagrįstą ieškinį, kadangi atsakovui net ir pašalinus savavališkos statybos padarinius po civilinės bylos atnaujinimo apeliantė savo ieškinio neatsisakė ir toliau tęsė procesą taip vilkindama civilinės bylos nagrinėjimą bei didindama atsakovo patiriamas išlaidas.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos yra kilusios iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi atmetus ieškovės ieškinį visos išlaidos atsakovui turi būti atlygintos, bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė dėl ieškovės iniciatyva pareikšto ieškinio, kuris buvo atmestas, išlaidos išaugo dėl apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir civilinio proceso vilkinimo.

Atsiliepimas

4. Nesutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, jog prašymas terminui pratęsti paduotas praleidus nustatytą terminą, t. y. jis teisme gautas 2011 m. rugsėjo 9 d. . Pažymi, jog procesiniai dokumentai teismui buvo išsiųsti 2011 m. rugsėjo 6 d., todėl teismas, matydamas, kad prašymas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, jį tenkino. Tai, jog teismas prašymą gavo po 3 dienų nuo jo išsiuntimo, negali būti laikoma termino praleidimu. Apeliantas netinkamai traktuoja termino pabaigos momentą laikydamas jį įteikimu adresatui (teismui), o ne pašto skyriui.

Šalies argumentai

5. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai interpretavo kitoje byloje atsakovo ir trečiojo asmens S. A. sudarytos taikos sutarties nuostatas, kadangi taikos sutartis, patvirtinta kitoje byloje, negali būti ginčijama šioje byloje, nes teismas nesprendė taikos sutarties teisėtumo klausimo ir tai nebuvo šios bylos ginčo dalykas. Be to, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis sutinka su taikos sutarties sąlygomis dėl tvoros ir ūkio pastato priestato, dėl ko apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo taikos sutarties sąlygų aiškinimo, nesiaiškinant šalių tikrųjų ketinimų, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo S. A. nepagrįstai teigia, jog byloje atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi byloje tokie prašymai yra net du, t. y. 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. spalio 4 d. ir juose yra pateiktas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas. Nurodyta aplinkybė dėl bylos nesudėtingumo yra tik trečiojo asmens nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, o ją paneigia civilinėje byloje buvusių parengiamųjų teismo posėdžių skaičius.

7. Trečiasis asmuo klaidina teismą nepagrįstai nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas ūkio statinį (priestatą) yra pastatęs trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadangi byloje ieškovo pateikti įrodymai paneigia šią aplinkybę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypų Nr. 11 ir Nr. 13 ribą kirto tik atsakovo statoma tvora taškuose Nr. 1 ir Nr. 2. Be to, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl to, kad ūkinis pastatas būtų pastatytas trečiojo asmens žemės sklype, šis klausimas nebuvo ieškinio dalyku apie ką ir pasisakė pirmosios instancijos teismas.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą, taikos sutartį, jos privalomumą ir teisinę galią, sutarties aiškinimą, procesinės teisės normas dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo, procesinių terminų skaičiavimo, tačiau spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegijos manymu, netinkamai įvertino šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

Nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 12 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-21, t. 1) buvo nustatyta, kad atsakovo R. Š. dalis tvoros cokolio 1,4 m pastatyta kaimyno S. A. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taške Nr. 1 pažeidė ribą 33 cm, taške Nr. 2 – 17 cm, ir 14 m tvoros cokolio kaimyno D. S. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), taške Nr. 3 pažeidė ribą 7 cm, taške Nr. 4 – 29 cm. Taip pat pastatyta ištisinė 5,1 m be kiaurymių 1,8 m aukščio ir 7,5 m ištisinė nuo 45 cm iki 75 cm medinės tvoros dalys sklypo šiaurinėje pusėje. Perstatytas ūkio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas 1i1/ž, buvo 1,25 m x 5,91 m, po rekonstravimo plotis kiemo pusėje yra 1,25 m, kitoje pusėje – 1,48 m, ilgis 6,03 m. Nurodytais veiksmais atsakovas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DI-812, nuostatas, kadangi tvora, kuri priskiriama I-os grupės nesudėtingų statinių grupei, ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Be to, ūkio pastato priestatas iki 2011 m. liepos 24 d. buvo priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių grupei ir minėtas statinys turi būti statomas 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos. Mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos turi būti gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Taip pat atsakovas savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 2011 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-410 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 8 skyriaus 33.2 punktą, pagal kurį kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose. Taigi atsakovas tvorą statė bei ūkio priestatą rekonstravo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir neturėdamas kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo dėl to. 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25, t. 1) iš atsakovo R. Š. buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 6 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatyti ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, žymėjimą plane 1I1/ž į pradinę padėtį, išardyti tvoros pamatą, pastatytą kaimyno S. A. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir tvoros pamatą, pastatytą kaimyno D. S. sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykdžius nurodytus veiksmus sutvarkyti statybvietę. Nurodytas terminas reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymui apeliantės buvo pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 6 d.

Dėl ieškovės pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Įstatymų nustatytais atvejais prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei kitiems asmenims yra suteikta teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Minėtos teisės suteikimas šiems asmenims laikytinas dispozityvumo principo išimtimi, pateisinama būtinumu ginti viešąjį interesą. Apeliantės pareiga kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą, kad statybų sektoriuje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, savavališkų statybų atveju yra numatyta Statybų įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju spręstina, kad apeliantei numatyta ne teisė kreiptis į teismą, o pareiga kreiptis į teismą tais atvejais, kai savavališkų statybų atveju nėra pašalinami savavališkos statybos padariniai arba nėra gaunami atitinkami šias statybas įteisinantys dokumentai.

Nustatyta, kad apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims D. S., V. M. ir S. A. teisme gautas 2011 m. spalio 7 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo termino, apeliantės nustatyto atsakovui savavališkos statybos padariniams pašalinti, pabaigos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos civilinės bylos, o taip pat Šakių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1059-876/2011 medžiaga sprendžia, kad apeliantė į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo kreipėsi pagrįstai, vykdydama jai teisės aktų numatytą pareigą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys pareikštas skubotai ir neapgalvotai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad apeliantės kreipimosi į teismą su ieškiniu metu šiai nebuvo žinoma aplinkybė, jog Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, patenkinęs atsakovo atstovės prašymą, pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ir nustatė jį iki galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-630/2011 priėmimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Taigi apeliantei nesant informuotai apie tai, kad atsakovui yra pratęstas terminas reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdyti, atsakovui iki nustatyto termino nesant įvykdžiusiam reikalavimo ir negavusiam statybą leidžiančio dokumento, apeliantė pagrįstai manydama, kad atsakovas pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, o taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių statybą, 2011 m. rugsėjo 29 d. surašiusi reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad atsakovas reikalavimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė ir negavo statybą leidžiančio dokumento, vykdydama teisės aktų reikalavimus kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą.

Teisėjų kolegija, kaip kad jau buvo nurodyta, sprendžia, kad apeliantė turėjo pareigą, o kartu ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog apeliantė jo prašyme dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo buvo nurodyta suinteresuotu asmeniu, tačiau, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, apeliantei 2011 m. rugsėjo 26d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1059-876/2011, kuria pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas ir jis nustatytas iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-630/2012 priėmimo, apeliantei nebuvo išsiųsta. Taigi, nors terminas reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo teismo pratęstas, tačiau apie šio termino pratęsima apeliantei kreipiantis į teismą su ieškiniu, kaip kad galima spręsti iš byloje esančių duomenų, nebuvo žinoma. Minėta nutartis buvo išsiųsta tik atsakovo atstovei byloje advokatei D. V., o atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis minėtą nutartį per protingą terminą būtų pateikęs apeliantei. Taigi Šakių rajono apylinkės teismui apeliantės neinformavus apie 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimą, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė apie šios nutarties priėmimą atsakovo būtų informuota iki ieškinio teismui pateikimo, spręstina, kad apeliantė pagrįstai su ieškiniu atsakovui kreipėsi į teismą, kadangi jai tokią pareigą numato teisės aktai. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovas, būdamas sąžiningas, atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turėjo pareigą imtis veiksmų siekiant informuoti apeliantę apie termino reikalavimo savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pareikalavus atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantei apie 2011 m. rugsėjo 26 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartį būtų pranešta anksčiau nei šiai kreipusis į teismą su ieškiniu ir atsakovui pateikus atsiliepimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantei 2011 m. rugsėjo 29 d. surašant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui jau turėjo būti žinoma apie pirmiau nurodytos nutarties dėl termino pratęsimo priėmimą, tačiau atsakovui net ir numanant, kokias pasekmes gali sukelti minėto akto surašymas, kaip kad galima spręsti iš apeliantės elgesio kreipiantis į teismą, apeliantės apie pratęstą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą neinformavo. Byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad apeliantei apie termino pratęsimą būtų žinoma iki jai kreipiantis į teismą, o toks atsakovo elgesys, kai šis, žinodamas apie termino pratęsimą, neinformavo apeliantės, negali būti laikomas pakankamai atidžiu ir rūpestingu, dėl ko atsakovas bent iš dalies turėtų prisiimti neigiamus apeliantės neinformavimo apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos termino pratęsimą padarinius. Priešingas nurodytos situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos manymu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi atsakovui pažeidus teisės aktų nuostatas ir elgiantis nepakankamai atsakingai jis dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantei nežinant apie pratęstą terminą reikalavimui dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo įvykdyti ir jai nesikreipus į teismą teisės aktų nustatyta tvarka, būtų galima teigti apeliantę tinkamai nevykdant jai įstatymo nustatytų pareigų, tačiau ne jos elgesį laikyti skubotu ar neapgalvotu.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl teisės įteisinti pastato rekonstrukciją ir tvoros statybą be atsakovų sutikimo dar nereiškia, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo automatiškai pratęstas, dėl ko apeliantė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu. Nurodyto argumento pagrįstumą patvirtina ir pats atsakovo elgesys, kai jis, kreipęsis į teismą su pirmiau nurodytu ieškiniu, vis dėl to dar kreipėsi į teismą ir dėl termino reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo. Kaip galima spręsti iš Šakių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1059-876/2011 duomenų, aplinkybė dėl civilinės bylos pagal atsakovo ieškinį nagrinėjimo kaip tik ir buvo pagrindas reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminui pratęsti.

Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko ir apeliantės nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu jo pateikimo teismui momentu, kurios patvirtina, kad tik apeliantei kreipusis į teismą (ir šiai nežinant apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą) atsakovas pašalino dalį savavališkos statybos padarinių, kad tik civilinėje byloje Nr. 2-12-630/2012 sudarius taikos sutartį trečiasis asmuo S. A. davė sutikimą, reikalingą įteisinant atsakovo tvoros bei ūkinio priestato statybą, o kadangi šie veiksmai buvo atlikti apeliantei jau kreipusis į teismą, todėl pripažintina, kad apeliantė pagrįstai ir tinkami vykdė jai įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo. Toks apeliantės elgesys laikytinas tinkamu, ji nagrinėjamu atveju buvo atidi, sąžininga, tinkamai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, dėl ko negalima pripažinti, kad apeliantė nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kaip kad galima spręsti iš byloje esančių duomenų, apeliantei apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą greičiausiai tapo žinoma tik susipažinus su atsakovo atsiliepimu į jos pareikštą ieškinį, todėl vėlesnis apeliantės procesinis elgesys turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę. Pažymėtina, kad apeliantei tapus žinoma apie termino reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą jos iniciatyva civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kas laikytina tinkamu apeliantės elgesiu, kadangi tik išnagrinėjus civilinę byla pagal atsakovo pareikštą ieškinį dėl teisės įteisinti savavališkai pastatyto pastato rekonstrukciją ir tvoros statybą be atsakovų sutikimo, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl apeliantės pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Tačiau teisės kreiptis į teismą tinkamas realizavimas dar nereiškia pareikšto ieškinio pagrįstumo, todėl vien tik remiantis pirmiau nurodytais argumentais ir sprendžiant, kad apeliantė turėjo pareigą ir teisę kreiptis į teismą ir šią teisę realizavo tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, negalima laikyti, kad remiantis vien šiomis aplinkybėmis teismas turėjo pareigą pripažinti apeliantės pareikštą ieškinį pagrįstu. Civilinio proceso esmė yra tai, kad teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto teisinio reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisinio ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu savavališkos statybos padariniai buvo iš dalies pašalinti, atsakovas gavo gretimo žemės sklypo savininko trečiojo asmens S. A. sutikimą vykdyti statybas nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, laikytina, kad teismas pagrįstai apeliantės pareikštą ieškinį atmetė, kadangi visi jos pareikšti reikalavimai jau buvo įvykdyti.

Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pabaigos momento

Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1059-876/2011 pareiškėjo R. Š. prašymas suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Šakių poskyriui teisme gautas atitinkamai 2011 m. rugsėjo 9 d., o išsiųstas teismui 2011 m. rugsėjo 6 d. Nors terminai ir jų skaičiavimas minėtoje civilinėje byloje nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovo R. Š. prašymas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo paduotas 2011 m. rugsėjo 6 d., kadangi remiantis CPK 74 straipsnio 7 dalies nuostatomis tuo atveju, jei skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Taigi šiuo atveju nėra svarbu, kada atsakovo prašymas buvo gautas teisme ar kada prašymas išnagrinėtas, svarbiausia aplinkybė, kurią būtina nustatyti sprendžiant klausimą dėl to, ar terminas nebuvo praleistas, yra procesinių dokumentų įteikimo paštui diena. Kadangi, kaip matyti iš antspaudo, esančio ant voko, kuriame buvo siunčiami teismui adresuoti dokumentai, jis pasiuntinių paštui buvo įteiktas 2011 m. rugsėjo 6 d., laikytina, kad prašymas pateiktas dar nepasibaigus nustatytam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminui. Todėl atsakovui nepraleidus termino reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti, nepasibaigus nustatytam terminui atsakovo kreipimosi į teismą su prašymu metu, atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl minėto termino pratęsimo, dėl ko nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog terminas reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo negalėjo būti pratęstas šiam esant jau pasibaigusiam. Apeliantas netinkamai aiškina procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų skaičiavimą ir pabaigą.

Dėl taikos sutarties teisinės galios ir reikšmės

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo ir trečiojo asmens S. A. sudaryta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18-360/2012 pažymi, kad apeliantė nepagrįstai neigia minėtos sutarties teisinę galią ir reikšmę, teigia teismą netinkamai ir nepagrįstai ją aiškinus ir vertinus, tačiau kokias minėtos taikos sutarties nuostatas teismas išaiškino netinkamai, apeliaciniame skunde nenurodė.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). CK 6.985 straipsnyje įtvirtinta teismo patvirtintos taikos sutarties res judicata galia, nurodant, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią. Be to, galiojanti ir teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens S. A. sudaryta ir 2012 m. kovo 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18-630/2012 (b.l. 123-124, t. 1) patvirtinta taikos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, nutartis, kuria patvirtinta minėtų asmenų sudarytos taikos sutarties nuostatos yra įsiteisėjusi, todėl laikytina, kad minėta šalių sudaryta taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią ir yra vykdytina, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad taikos sutarties nuostatos gali būti vykdomos CPK nustatyta sprendimų vykdymo tvarka.

Nustatyta, kad 2012 m. kovo 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18-630/2012 (b.l. 123-124, t. 1) buvo patvirtinta atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens S. A. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas minėtoje byloje S. A. sutiko, kad ieškovas R. Š. atliktų ūkinio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato 1i1/ž rekonstrukciją, sumažinant buvusį atstumą iki šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos, neišlaikant teisės aktais reikalaujamo 3 m atstumo iki ribos tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, S. A. sutiko, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo būtų pastatyta tvora, pažeidžiant taške Nr. 1 – 0,33 m ir taške Nr. 2 – 0,17 m (pagal 2010 m. lapkričio 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl tvoros jokių pretenzijų nurodė ieškovui neturintis ir neturėsiantis. Minėtoje taikos sutartyje R. Š. įsipareigojo sumažinti pastatytą tvoros dalį iki 1,40 m aukščio ir statomą tvoros dalį pasatyti ne aukštesnę nei 1,40 m, tačiau šios nuostatos įtvirtinimas sudarytoje taikos sutartyje neleidžia teigti sutartį esant sąlyginę. Net ir tuo atveju, jei R. Š. šios nuostatos neįvykdytų, S. A. duoti sutikimai galiotų, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties sąlygos dėl tvoros aukščio gali būti įvykdytos priverstine tvarka ir jos nesudaro pagrindo teigti taikos sutarties sąlygas dėl sutikimo savavališkam statybų įteisinimui esant priklausomam nuo šios sutarties nuostatos tinkamo įvykdymo. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas kelia taikos sutarties sąlygų tinkamo aiškinimo klausimą, tačiau, kadangi taikos sutarties sąlygos yra aiškios, tikrieji šalių ketinimai nekelia abejonių, o tas faktas, kad kaip jau buvo nurodyta, atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo trečiajam asmeniui S. A. dėl tvoros aukščio, negali lemti ir sąlygoti kitų taikos sutarties sąlygų negaliojimo ar priešingo jų aiškinimo, nei kad yra įtvirtinta taikos sutartyje. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti savo sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kadangi taikos sutartis sudaryta tik tarp atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens S. A., minėti asmenys taikos sutartimi prisiėmė tarpusavio teises ir pareigas, todėl tik šie asmenys gali reikšti pretenzijas dėl taikos sutarties sąlygų ar jos neįvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos taikos sutarties sąlygos ir jų lingvistinė formuluotė nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens S. A. duotas sutikimas vykdyti statybas nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų būtų išimtinai susietas su atsakovo įsipareigojimu sumažinti tvoros aukštį. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius, apeliantės manymu, tikruosius šalių ketinimus atitiko jų sudaryta taikos sutartis ir kokios jos nuostatos juos patvirtina. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo S. A. patvirtino apie savo sutikimą atsakovui vykdyti statybas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra aišku, kokia tikroji valia dar galėtų būti išreikšta atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje taikos sutartyje. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo ir atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą nurodė, kad sudarydamas taikos sutartį su atsakovu sutiko, jog atsakovas ginčo ūkinį pastatą statytų nesilaikydamas 3 (trijų) metrų atstumo nuo trečiojo asmens S. A. žemės sklypo ribos. Kadangi trečiasis asmuo taip pat sutiko dėl tvoros statybos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, laikytina, kad atsakovas gavo visus reikiamus leidimus savavališkoms statyboms įteisinti. Teisėjų kolegija nepasisako dėl minėto trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl ūkio pastato statymo jam nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, kadangi šios aplinkybės nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas ir ginčas buvo kilęs ne dėl to. Trečiasis asmuo, manydamas esant pažeistas jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą ir jas ginti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos manymu, atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis gali būti prilyginama statybas leidžiančiam dokumentui, kadangi minėtoje taikos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas trečiojo asmens S. A. sutikimas dėl atsakovo vykdomų statybų. Teisėjų kolegijos manymu, kitoks taikos sutarties vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, kadangi teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, jos nuostatas įtraukiant į teismo nutartį, negalima laikyti, kad tai nėra rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas leidžiantis statybas. Papildomas rašytinio sutikimo reikalavimas ne tik apsunkintų šalis, bet ir neatitiktų teisingumo bei pagrįstumo principų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino pirmiau nurodytos taikos sutarties nuostatas, pagrįstai laikė, kad trečiasis asmuo davė sutikimą atsakovui ūkinio pastato priestato rekonstrukciją atlikti nesilaikant teisės aktų nustatyto minimalaus atstumo tarp žemės sklypų, tvoros statybą vykdyti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nurodytuose taškuose, pagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens pretenzijas dėl taikos sutarties nuostatų neįvykimo ir nurodė, kad jos gali būti vykdomos priverstinai, dėl ko apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo taikos sutarties nuostatas aiškinti taip, kaip nurodo apeliantė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas R. Š. civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu dalį savavališkos statybos padarinių pašalino, dėl ko apeliantė pareiškė dalies savo ieškinio reikalavimų (dėl tvoros tarp žemės sklypų Nr. 13 ir 15) atsisakanti, o likusioje dalyje nustatęs, kad atsakovui R. Š. ir trečiajam asmeniui S. A. sudarius taikos sutartį buvo gautas S. A. sutikimas statyti tvorą bei ūkinio pastato priestatą nukrypstant nuo teisės aktais nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinio nėra pagrindo tenkinti. Kaip kad jau buvo nurodyta, ieškovei pareiškus ieškinį, jame pareikšti reikalavimai buvo įvykdyti, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad apeliantės ieškinys gali būti tenkinamas. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su apeliantės ieškinio pareiškimu. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantei nebuvo žinoma apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsima, apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi pagrįstai ir pripažinus, kad dėl tokio apeliantės veiksmo iš dalies yra atsakovo kaltė, kadangi jis, nebūdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, apie termino pratęsimą net ir turėdamas galimybę neinformavo apeliantės, spręstina, kad teismas nepagrįstai tokio atsakovo elgesio neįvertino spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą, dėl ko nepagrįstai visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas jam priteisė iš apeliantės.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės pateikto nepagrįsto ieškinio, dėl netinkamo apeliantės atstovų elgesio, kadangi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl galimybės patikslinti ieškinį, galutinai suformuoti reikalavimus ir atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos išimtinai tik dėl apeliantės kaltės.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme parengiamajame teismo posėdyje atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo, nurodant, kad minėtos išlaidos yra už teisines konsultacijas (2 val.), su ginču susijusių teisės aktų nagrinėjimą bei atsiliepimo į ieškinį surašymą (b.l. 71-73, t. 1). Vėliau civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas pateikė prašymą dėl 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo (b.l. 125-125, t. 1) nurodant, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro teisinės konsultacijos (2 val.), su ginču susijusių teisės aktų nagrinėjimas, atsiliepimo surašymas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino pateiktus duomenis apie bylinėjimosi išlaidas, nesigilindamas į jų sudėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos išlaidos už atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau byloje yra pateiktas tik vienas atsiliepimas į ieškinį (b.l. 50-52, t. 1). Taip pat du kartus nurodytos ir išlaidos, susijusios su ginču susijusių teisės aktų nagrinėjimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, už šios veiksmus gali būti atlyginama tik pagal vieną pateiktą prašymą, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys savavališkos statybos padarinių šalinimą, yra tie patys ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad prašymuose nurodytos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos skiriasi 500 Lt suma ir tik tuo, kad vėlesniame prašyme nurodytos išlaidos taip pat ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidų dalis už atstovavimą teismo posėdžiuose yra 500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pagrįstomis atsakovo civilinėje byloje išlaidomis kurių atlyginimo klausimas turėtų būti spręstinas yra 1 500 Lt, kadangi, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos išlaidos dubliuojasi ir todėl pagrįstomis laikytinos tik vienos iš jų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas pareikštų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai įvertino juos bei juose pateiktus duomenis apie patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, todėl atsakovui iš apeliantei skirtų biudžeto lėšų galimai nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, paskaičiuotos už tuos pačius atliktus veiksmus.

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliantė, kuri nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, pagrįstai, vykdydama teisės aktų reikalavimus kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kad iš dalies dėl tokio apeliantės elgesio atsakomybę turėtų prisiimti ir atsakovas R. Š., kuriam tapus žinoma apie nurodyto termino pratęsimą jis apeliantės apie tai neinformavo ir jai tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, laikytina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne vien tik dėl apeliantės kaltės. Kaip jau buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, apeliantei apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsima tikėtinai tapo žinoma tik susipažinus su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, dėl ko riziką dėl iki tol atsiradusių bylinėjimosi išlaidų turėtų prisiimti ir atsakovas. Pažymėtina, kad apeliantė, sužinojusi apie pratęstą terminą, paprašė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą ir tik vėliau, manydama, kad visi jos reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra įvykdyti visiškai, tęsė bylos nagrinėjimą. Kadangi teismas pagrįstai pripažino, kad esant pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminui atsakovas savavališkos statybos padarinius pašalino, gavo gretimo žemės sklypo savininko sutikimą dėl statybos įteisinimo, apeliantės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, apeliantė tas išlaidas, kurias atsakovas patyrė po civilinės bylos atnaujinimo, turėtų jam atlyginti visiškai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovui iš viso neturėtų būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi atsakovas savavališkos statybos padarinius pašalino per nustatytą terminą, nors ir vykstant teisminiam bylų nagrinėjimui, tačiau teismui nutartimi partęsus apeliantės nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pagrįstomis išlaidomis už atsakovo atstovavimą teisme laiko 500 Lt, todėl nustačius, kad apeliantė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pateikė antrojo parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. sausio 26 d., metu, o pirmasis parengiamasis teismo posėdis, įvykęs 2011 m. gruodžio 21 d., į kurį atsakovas ir jo atstovė buvo atvykę, buvo atidėtas į jį neatvykus apeliantės atstovui, spręstina, jog atsakovui atlygintinos visos jo už atstovavimą teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt. Kadangi, kaip jau buvo nurodyta, atsakovas turėtų prisiimti dalį atsakomybės dėl to, kad apeliantė nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie pratęstą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, atsakovui priteistina išlaidų už teisines konsultacijas (2 val.), su ginču susijusių teisės aktų nagrinėjimą bei atsiliepimo į ieškinį surašymą (b.l. 71-73, t. 1) dalis mažintina 50 procentų, t. y. 500 Lt ir iš viso atsakovui iš apeliantės priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dėl ko yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nes iš esmės sprendimas yra teisėtas ir apgrįstas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija, kaip dėl nereikšmingų teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui, nepasiako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apeliantė remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą apeliacinį skundą mokėjimo, ir nors apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teisėjų kolegijos manymu, iš atsakovo dalis mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio valstybės naudai nepriteistina. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas patenkintas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad atsakovas neturėtų atlyginti valstybei žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalies.

Remiantis byloje esančiais įrodymais (b.l. 26, 36, t. 2) nustatyta, kad atsakovas R. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai, kurias prašo priteisti jam iš apeliantės. Pripažinus, kad apeliantės apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), sprendžia, kad atsakovui atlygintina tik dalis jo turėtų išlaidų advokato pagalbai jam priteisiant iš apeliantės 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo patikslinti ir iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, Vilnius, A. Vienuolio g. 8, R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteistą sumą sumažinti iki 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų).

Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, Vilnius, A. Vvienuolio g. 8, R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisVirginija LozoraitytėRūta Palubinskaitė