Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovams Antanui Pocevičiui, L. V., atsakovui R. Š., jo atstovei advokatės padėjėja Astai Vėbraitei, trečiajam asmeniui S. A., išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims esant D. S., E. Ū., B. V., S. A., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti savavališkos statybos padarinius. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas įpareigotinas: 1) atstatyti į pradinę padėtį savavališkai rekonstruotą ūkio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestatą 1i1/ž; 2) išardyti tvoros pamatą, pastatytą gretimame sklype, (duomenys neskelbtini); 3) išardyti tvoros pamatą pastatytą gretimame sklype, (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pažeidė šias teisės normas: 1) statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DI-812. Šiuo reglamentu tvora priskiriama I-os grupės nesudėtingų statinių grupei, tačiau ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Ūkio pastato priestatas iki 2011-07-24 buvo priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių grupei. Šis statinys turi būti 3 m. atstumu iki žemės sklypo ribos. Mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos turi būti gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas raštu. 2) Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 2011-05-18 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-410 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 8 skyriaus 33.2 punktus, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kelis kartus tikslino savo reikalavimus, tai yra 2012 m. spalio 4 d. posėdžio metu nurodė, jog savo ieškinį palaiko tik dalyje dėl ūkinių pastatų, atsisako reikalavimo dėl tvoros tarp 13 ir 15 sklypų, nes savavališkos statybos padariniai pašalinti, o tarp sklypų Nr. 11 ir 13 L. A. pareiškė pretenziją dėl tvoros aukščio. 2012 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad atsisakė ieškinio dalyje dėl pastatyto savavališkai statinio tarp sklypo Nr. 13 ir Nr. 15 tai yra tarp D. S. priklausančio sklypo ir atsakovui, kadangi savavališkos statybos padarinius pašalino ir tvorą patraukė į savo sklypo ribas ir ginčo dėl to nėra. Po to nurodė, kad ieškinio dalyje dėl tvoros į kaimyninį sklypą nuo A. ir tarp Š. atsisako, lieka reikalavimas tik dėl rekonstruoto ūkinio pastato. Teisminio nagrinėjimo metu patys ieškovai ne kartą keitė savo nuomonę dėl reikalavimų, negalėjo tinkamai paaiškinti ir palaikyti savo pozicijos. Kaip jau buvo nurodyta ieškinyje yra pareikšti reikalavimai dėl to, kad atsakovo ūkinio pastato ir tvoros pamato pastatymo, neturint gretimų sklypų savininkų leidimo. Ieškovai konstatavo, jog ginčo nebėra dėl tvoros dalies tarp sklypų Nr. 13 ir 15, nes šioje vietoje savavališkos statybos padariniai pašalinti. Tai patvirtina byloje esantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2243, kuriame nurodoma, kad tvoros pamato dalis taškuose 1 ir 2 neperstatyta ir likusi S. A., (duomenys neskelbtini), sklype, todėl reikalingas savininko sutikimas. Iš kito kaimyno D. S. ir V. M. (mirusi) pusės (duomenys neskelbtini) tvoros cokolis perstatytas į R. Š. sklypą 12 cm nuo sklypo ribos. Taip pat faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodoma, kad žemės sklypo šiaurinėje pusėje perstatytas ūkio pastato priestatas 1i/ž ilgis – 6,03 m. plotis iš kiemo pusės 1,25 m, plotis iš pietinės pusės 1,48 m nepakeistas, reikalingas savininko sutikimas. (b.l. 108). Taigi būtina nagrinėti ieškinio dalį dėl tvoros dalies taškuose 1 ir 2, esančios S. A. sklypo ribose bei ūkio pastato priestato. Kaip nurodo ieškovas šie pastatai laikytini savavališkais, nes pastatyti arčiau kaimyninio sklypo ribos, negu leidžia įstatymai, ir neturint kaimyninio sklypo savininko S. A. sutikimo.

Prie šios bylos yra prijungta civilinė byla Nr. 2-18-630/2012, kuri buvo užbaigta taikos sutartimi, kurioje R. Š. ir S. A. susitarė, kad atsakovas S. A. sutinka, kad ieškovas atliktų ūkinio pastato rekonstrukciją, sumažinant buvusį atstumą iki šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos, nesilaikant teisės aktais reikalaujamo 3 metrų atstumo iki ribos tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat šioje sutartyje nurodoma, kad atsakovas S. A. sutinka, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo būtų pastatyta tvora, pažeidžiant ribą taške Nr. 1 - 0,33 m. ir ribą taške Nr. 2 – 0,17 m ir dėl tvoros jokių pretenzijų ieškovui neturi ir neturės. (Civilinė byla Nr. 2-18-630/2012 t. 2, b.l. 85-87). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino tai, kad jis sutinka, kad ūkio pastato priestatas būtų rekonstruotas nesilaikant įstatymuose numatytų atstumų, taip pat neturi pretenzijų ir dėl tvoros taškų Nr. 1 ir 2. S. A. teigė, jog ūkinio pastato dalis yra pastatyta jo teritorijoje, tačiau ieškovės atstovai patvirtino, jog šis pastatas yra atsakovo sklypo ribose ir dėl to nėra pareikšta reikalavimų. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes jie kreipėsi į teismą nurodydami, kad atsakovas R. Š. pastatęs tvorą bei ūkinio pastato priestatą neturėdamas kaimyninio sklypo savininko S. A. sutikimo, tačiau akivaizdu, jog toks sutikimas yra įtvirtintas civilinėje byloje Nr. 2-12-630/2012 teismo patvirtintoje taikos sutartyje bei ir pats S. A. tai pavirtino teismo posėdžio metu. Nors ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad taikos sutartimi nesivadovautina, nes atsakovas R. Š. neįvykdė savo įsipareigojimo – nesumažino tvoros aukščio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutartyje nurodyti susitarimai nėra sąlyginiai, todėl visi gali būti vykdomi CPK numatyta sprendimų vykdymo tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, pateiktas teismui skubotai ir neapgalvotai, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 83 str. 1 d. 5 p. ieškovai atleisit nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau BPK 93 str. nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestinas, tai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas R. Š. pateikė duomenis, jog advokato išlaidoms apmokėti jis išleido 1000 Lt ir 1500 Lt, tai yra viso 2500 Lt. (b.l. 71, 125). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina iš ieškovės. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovų pateikto nepagrįsto ieškinio, be to atsižvelgtina į šalių procesinį elgesį (ieškovų elgesys nebuvo tinkamas, nes bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl galimybės jiems patikslinti ieškinį, galutinai suformuluoti reikalavimus, atlikti faktinių aplinkybių konstatavimui vietoje).

Byloje pateikti duomenys, jog R. Š. atliko užtvaro (tvoros) aukščio įvertinimą, už kurį buvo sumokėta 400 Lt. Teismas konstatuoja, jog šio išlaidos nepriteistinos, nes šis įvertinimas buvo atliktas pačio atsakovo iniciatyva, nepranešus ir nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams, todėl darytina išvada, kad šių išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo principo.

Trečiasis asmuo B. V. pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas, patirtas atvykimui į teismo posėdžius. Teismas laiko, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos. (b.l. 135).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 43 Lt kelionės išlaidų B. V., lėšas pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.