- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-693-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20866-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-25401-773/2014 pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. B., akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis R. B. 2010 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 priėmė vykdyti išieškotojo AB DNB NORD bankas 2010 m. rugsėjo 17 d. pateiktą vykdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3069-485/2010, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės S. V. turtui išieškotojo AB DNB banko naudai, o 2014 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-7485 priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-293-343/2014 dėl 148 563,93 Lt sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. V. išieškotojo AB DNB banko naudai. 2014 m. rugsėjo 18 d. antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 priėmė patvarkymą Nr. S-9125 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014 m. rugsėjo 18 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252. Antstolis 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252 areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 120,06 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir 0,0782 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja (skolininkė) S. V. 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į antstolį R. B. su 2014 m. spalio 21 d. skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti: 1) 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą; 2) 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252; 3) 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas tuo, kad skundžiamais patvarkymais antstolis aprašė ženkliai daugiau pareiškėjos turto nei būtina pagal vykdomuosius dokumentus; antstolis, turto arešto akte neįkainodamas areštuoto turto (įkainojant jį nuline verte), pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies normas; antstolio patvarkymai šiurkščiai riboja teisėtus skolininkės interesus. Pareiškėja prieštaravo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydama, kad vykdymo išlaidos neturėjo būti apskaičiuotos, nes išieškotojui jos turėjo būti priteistos būtent teismo, pritaikiusio laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko minėtas patvarkymas turi būti panaikintas.
Antstolis R. B. 2014 m. spalio 31 d. patvarkymu atsisakė patenkinti S. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skolininkei S. V. raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2014 m. rugpjūčio 20 d., o skolininkei nesumokėjus skolos per raginime nustatytą dešimties dienų terminą, 2014 m. rugsėjo 18 d. atliko priverstinio vykdymo priemones – 2014 m. rugsėjo 19 d. areštavo S. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi turto vertė buvo neaiški, turto arešto akte antstolis nurodė, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Antstolis pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. skolininkė pateikė antstoliui raštą, kuriame ji surašė nuosavybės teise turimą turtą, tačiau jo vertės nenurodė, turto vertinimo ataskaitų nepateikė. Atsižvelgdamas į skolos dydį ir neaiškią areštuoto turto vertę, antstolis 2014 m. spalio 31 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti. Antstolis pažymėjo, kad vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nurodyta CPK 611 straipsnio 2 dalyje, be to, vykdymo išlaidos yra kompensacinio pobūdžio, kas pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį reiškia, kad asmens patirtos išlaidos turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, antstolio nurodymu, vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. V. turtui 136 081,93 Lt sumoje vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas 2014 m. gruodžio 1 d. atsiliepimu į skundą prašė klausimą dėl antstolio 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo panaikinimo spręsti teismo nuožiūra, o likusioje dalyje skundą atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, areštuojamo turto vertės nenurodymas turto arešto akte nesudaro pagrindo pripažinti turto arešto aktą neteisėtu. Tai galėtų būti daroma tuo atveju, jeigu areštuotas turtas būtų realizuojamas nesant duomenų apie jo vertę. Pažymėjo, kad šiuo atveju areštuoto turto vertei nustatyti paskirta ekspertizė, t. y. antstolis siekia tinkamai įkainoti turtą, kaip to reikalauja CPK 681 straipsnis, todėl naikinti turto arešto aktą remiantis vien aplinkybe, jog turto arešto akte nebuvo nurodyta areštuojamo turto vertė, nėra pagrindo. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, gavusi turto arešto aktą pareiškėja galėjo išreikšti savo nuomonę dėl turto įkainojimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turto areštuota daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl vien tik deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo naikinti antstolio patvarkymą. Be to, ar antstolis areštavo turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, bus galima spręsti tik atlikus areštuoto turto vertinimą ir ekspertui nustačius turto rinkos vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos S. V. 2014 m. spalio 21 d. skundą dėl antstolio R. B. patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir Nr. 0085/10/01986 atmetė.
Dėl turto vertės nenurodymo 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akte. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad antstolis R. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252 areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 120,06 kv. m ploto gyvenamąjį namą ir 0,0782 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapai 2, 4, 30-32). Nors antstolis R. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akte areštuojamų daiktų neįvertino, o tik nurodė, jog turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapai 30-32), teismas, įvertinęs tai, kad minėtoje vykdomojoje byloje antstolis 2014 m. spalio 31 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, kadangi nėra aiški 2014 m. rugsėjo 19 d. arešto aktu areštuoto S. V. priklausančio turto vertė, sprendė, kad antstolis R. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akte nenurodydamas turto vertės, areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 19 d. arešto akte nurodė, jog daiktų vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu, o ne tai, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolis pažeidė turto areštą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nurodė, kad pareikšti prieštaravimus dėl pareiškėjai nuosavybes teise priklausančio areštuoto turto vertės S. V. turės teisę, kai bus pateikta ekspertizės išvada, dėl ko pareiškėjos teisė ginčyti turto įkainojimą nagrinėjamu atveju nėra pažeista. Teismas, spręsdamas klausimą, ar priimdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą antstolis R. B. nepažeidė CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatų, pažymėjo, kad tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas dėl turto arešto panaikinimo, o turto arešto akte nenurodyta turto vertė dėl ekspertizės skyrimo, klausimas, ar turto areštuota ne per daug, gali būti išnagrinėtas tik po turto vertės nustatymo.
Dėl antstolio 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapas 19) teisėtumo. Iš skundžiamo antstolio R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo teismas nustatė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsniu, areštavo pareiškėjai S. V. priklausančias sąskaitas neviršydamas sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas nurodė, kad pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjos S. V. sąskaitose turimas lėšas, o aplinkybes, kad kredito įstaigose lėšų neturi, nurodė ir pati pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad antstolis pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tik areštavo, tačiau nesiėmė priemonių jo realizavimui, tuo tarpu pareiškėjos banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms ne tik apribotas disponavimas, bet į jas nukreiptas ir išieškojimas, priimant teisingumo ministro patvirtintos formos patvarkymą. Todėl teismas sprendė, kad skundžiamas 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas priimtas nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Dėl R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252 teisėtumo. Teismas nustatė, kad skundžiamo patvarkymo neteisėtumą pareiškėja grindžia vien ta aplinkybe, jog vykdomoji byla Nr. 0085/10/01986 buvo užvesta pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta 335,23 Lt vykdymo išlaidų suma negali būti išieškoma pagal antstolio patvarkymą. Teismas pažymėjo, kad tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija aiškiai nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro išlaidos, patirtos konkrečioje vykdomojoje byloje ir jos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 609 straipsnis, 611 straipsnio 1 dalis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas). Minėti teisės aktai išimčių dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui, vykdančiam nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenustato, todėl teismas sprendė, kad antstolio R. B. veiksmai dėl 335,23 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 laikytini teisėtais, nes atitinka teisės aktuose įtvirtintai vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252; 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vertino turo arešto aktą kaip atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi jame nebuvo nurodyta nei turto vertės, nei aplinkybės, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tai patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktas neatitinka jo formai ir turiniu keliamų reikalavimų, todėl jau vien šiuo pagrindu jis yra neteisėtas ir naikintinas.
2. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas skundžiamo patvarkymo teisėtumą, nukrypo nuo ginčo esmės – 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto akto teisėtumo, ir ėmėsi vertinti 2014 m. spalio 31 d. antstolio R. B. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, tačiau pareiškėja ginčijo konkretų 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktą, todėl būtent šio akto teisėtumas turėjo būti vertinamas. Esant šio akto akivaizdiems neatitikimams teisės aktų (CPK) reikalavimams, Turto arešto aktas negali tapti teisėtu dėl vėliau priimto bet kokio nutarimo ar patvarkymo, kaip ginčo atveju. Be to, teismas neįvertino kaip dokumentų priėmimo seka (2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktas ir 2014 m. spalio 31 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo) įtakojo skolininko procesines teises vykdymo procese. Priėmus 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą ir jame nurodžius, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu, pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių žinoti, kada bus priimtas toks patvarkymas. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas buvo priimtas vykdomosiose rylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolis areštuoja pareiškėjai priklausančias lėšas 156 556,93 Lt sumai ir nurodo jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, pareiškėjos finansinė padėtis buvo apsunkinta ne tik į depozitinę sąskaitą pervedant išieškojimui reikalingas lėšas, tačiau ir areštuojant nekilnojamąjį turtą, kurio vertė nebuvo nustatyta, kaip numatyta CPK, o vertės nustatyto procesas užvilkintas pusantro mėnesio tik tam, kad paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neapgrįstai neatsižvelgė į tai, kad antstolio pritaikytas turto arešto mastas yra didesnės apimties nei būtina. Apeliantės nuomone, 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto akte nenustatęs pareiškėjos nekilnojamojo turto vertės, antstolis areštuotą turtą įvertino 0 Lt, tačiau tikėtina, kad areštuoto turto reali (rinkos) vertė siekia ar net viršija skolos dydį trečiajam asmeniui. Be to, Nekilnojamojo turto registre visi registruojami objektai yra įvertinami Registrų centro, nustatant daikto vertę. Visuotinai žinoma, jog rinkos vertė visuomet gerokai viršija NTR išraše nurodytą sumą, tačiau net ir minėta suma, turint omenyje, kad realiai turto vertė yra didesnė, yra pagrindas antstoliui nustatyti turto vertę. Juo labiau, kad vėliau nustačius realią turto vertę, CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstoliui galimybė perkainoti turtą. Todėl ginčo atveju nekilnojamąjį turtą įvertinus 0 Lt verte buvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės į tinkamą jos turto vertinimą, kas sudaro pagrindą panaikinti priimtą 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktą, taip pat 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nes šie antstolio priimti dokumentai sudarė prielaidas jam netinkamai nustatyti pareiškėjos turto vertę ir dėl šios aplinkybės pritaikyti netinkamos apimties turto areštą, priimant 2014 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Turto arešto akte turto neįkainojimas nedaro Turto arešto akto neteisėtu, kadangi areštuotas turtas nėra realizuotas nesant duomenų apie tikslią jo vertę. Antstolis ėmėsi veiksmų siekiant išsiaiškinti tikrąją areštuoto turto vertę ir paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti.
2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis areštuotą turtą įvertino 0 Lt, kadangi turtas bus įvertintas tik atlikus ekspertizę. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad skundžiamu patvarkymu yra suvaržytos pareiškėjos teisės į tinkamą jai priklausančio daikto įvertinimą, kadangi šio teiginio pareiškėja niekuo nepagrindė. Be to, pareiškėja turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau to nepadarė.
3. Nors pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su visa skundžiama teismo nutartimi, tačiau nepateikia argumentų dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus pavesta atlikti antstoliui, kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis, antstolis R. B. vykdo Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-293-343/2013 dėl 148 563,93 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. V. išieškotojo AB DNB banko naudai ir Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3069-485/2010 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės S. V. turtui dėl 136 081,93 Lt išieškojimo išieškotojo AB DNB banko naudai. Vykdydamas šiuos vykdomuosius dokumentus, antstolis priėmė patvarkymus dėl skolininkės turto arešto ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Nesutikdama su antstolio veiksmai, pareiškėja juos apskundė. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą.
Atskiruoju skundu pareiškėja ginčija skundžiamą nutartį, teigdama, kad teismas nepagrįstai vertino Turto arešto aktą kaip atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, nes jame nebuvo nurodyta nei turto vertė, nei aplinkybės, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Be to, apeliantės nuomone, antstolis areštavo daugiau turto, nei jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto vertę ir viso areštuoto turto vertę (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip teisingai nurodo apeliantė, remdamasi kasacinio teismo praktika, teisingas skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga (2007 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Taigi antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi teisingai jį įkainoti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (Civilinio proceso kodekso 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Iš vykdomojoje byloje esančio Turto arešto akto (vyk. b. Nr. 0085/14/01252, b. l. 30-32) matyti, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius Veršvos g. 2, Domeikavos k., Kauno r., nenurodė nei areštuojamo turto vertės, nei kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tik pažymėjo, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Todėl yra pagrindas išvadai, kad antstolis pažeidė Turto arešto akto turinio reikalavimus. Sprendžiant, ar šis pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, kaip jis pažeidė skolininko, išieškotojo ir kitų suinteresuotų asmenų teises. Aptariamam kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui kilus abejonių dėl areštuoto turto vertės, 2014 m. spalio 31 d. patvarkymu antstolis paskyrė areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę (vyk. b. Nr.0085/14/01252, b. l. 45), kurią atlikus, vadovaujantis eksperto išvadomis, antstolis galės nustatyti tikrąją areštuoto turto vertę. Taigi, vertinant tolimesnius antstolio veiksmus po 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akto surašymo, CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas, kad „turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas“ iš esmės (nors ir pavėluotai) buvo įgyvendintas priimant antstoliui 2014 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti. Todėl formalus Turto arešto akto turinio nuostatų pažeidimas, byloje nenustačius, kad šis pažeidimas turėjo reikšmės skolininko ar išieškotojo teisėms ir/ar turtiniams interesams, nesudaro teisinio pagrindo šio akto panaikinimui. Pažymėtina, kad atlikus antstolio paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę ir apeliantei (skolininkei) nesutinkant su nustatyta turto verte, ji savo teises galės ginti vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis turtui areštuoti, tačiau jo negali būti areštuojama iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Nesant eksperto išvados dėl turto vertės, teismas negali daryti objektyvios išvados, ar nebuvo pažeistos normos, numatytos CPK 675 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005). Taigi galima situacija, kai nesant galimybės antstoliui Turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti aprašyta skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme.
Vadovaujantis išdėstytu, nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445, Nr. 9446 ir areštuoti lėšas, pervedant jas į antstolio depozitinę sąskaitą, neteisėtumo. Išanalizavus nagrinėjamos bylos bei pateiktų vykdomųjų bylų duomenis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis laikėsi CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto tvarkos – nesant įkeisto turto, skundžiamu patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas (vyk. b. Nr. 0085/14/01252, b. l. 19). Antstoliui nustačius, kad skolininkė bankų sąskaitose piniginių lėšų neturi (vyk. b. Nr. 0085/14/01252, l. 15-18), 2014 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas (CPK 664 straipsnio 3 dalis) (vyk. b. Nr. 0085/14/01252, b. l. 30-32). Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese nustačius, jog iš apeliantės (skolininkės) sąskaitų įplaukė didesnė suma, nei reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 6 dalimi, nedelsdamas privalės pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkei. Be to, priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės galimas Turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti Turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teikdamas apeliacinį skundą apeliantas turi nurodyti aplinkybes, patvirtinančias teismo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo dalykas). Ši įstatymo nuostata taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Atskiruoju skundu, be kitų reikalavimų, apeliantė prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252, tačiau nenurodo nei teisinių, nei faktinių argumentų ir duomenų šiam atskirojo skundo argumentui pagrįsti. Todėl pripažindamas šį atskirojo skundo argumentą nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.