Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB DNB bankas ieškinį atsakovei S. V., trečiajam asmeniui UAB „Meilės pasaulis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. V. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys patenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio.

Todėl argumentai, kad, prieš sudarant laidavimo sutartį, reikėjo gauti teismo leidimą, nes sandoris yra susijęs su laiduotojos šeimos turtu, yra nepagrįsti ir atmestini.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4str. 1d. 5p. nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, 6p. nustatyta, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais. To paties įstatymo 11str. numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, 13str. 1d. nustato, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Iš priešieškinio argumentų seka, kad šiomis teisės normomis S. V. vadovaujasi, nes sutapatina Laidavimo sutartį su daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartimi. Laidavimo sutartis nėra daiktinių teisių perleidimo sutartis. Laidavimo sutartimi S. V. neperleido bankui jokių teisių į turimą nekilnojamąjį turtą. Šia sutartimi ji netgi neįsipareigojo jos galiojimo laikotarpiu nekeisti turimo turto sudėties. Laidavimo sutartimi niekaip nėra suvaržytos ar apribotos S. V. vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi.

Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, anksčiau nurodytus argumentus dėl teismo leidimo nereikalingumo sudarant Laidavimo sutartį, sprendžia, kad ginčijama sutartis nepažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normų.

Dėl Finansų įstaigų įstatymo 31 str. pažeidimo.

Teismo vertinimu yra nepagrįsti ir argumentai dėl Finansų įstaigų įstatymo 31 str. pažeidimo. Taikyti Finansų įstaigų įstatymo nuostatas šioje civilinėje byloje nėra juridinio pagrindo jau vien dėl to, kad sutinkamai su Finansų įstaigų įstatymo 1str. 2d. akivaizdu, jog šis įstatymas yra taikomas finansų įstaigoms. Atsakovė gi nėra finansų įstaiga. Kreditas buvo suteiktas UAB „Meilės pasaulis“. Pagal Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalį finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą suteikti kreditą, turi įsitikinti, kad : 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozė leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Prašoma vadovautis teisės norma yra septintame įstatymo skirsnyje „ Finansų įstaigos verslo rizika ir jos apribojimas“. Tai ir buvo padaryta, nes pinigai buvo paskolinti būtent UAB „Meilės pasaulis“, o ne S. V.. To paties įstatymo 2 str., apibūdinantis įstatymo sąvokas, finansų įstaigos klientą apibrėžia kaip asmenį, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Šioje byloje finansų įstaigos klientu yra UAB „Meilės pasaulis“, nes būtent jai ir buvo suteiktos finansinės paslaugos – paskolinta pinigų. Dėl nurodyto atsakovė nelaikytina banko kliente, nes jai jokios finansinė paslaugos nebuvo teikiamos. Todėl bankas neprivalėjo įsitikinti ir vertinti jos finansinių ir ekonominių galimybių pasirašant Laidavimo sutartį. Įprastai paskolas teikiantys asmenys paskolos suteikimo sąlyga nurodo paskolą gaunančio juridinio asmens savininkų laidavimą. Tokiu būdu siekiama užsitikrinti, kad gauta paskola bus naudojama racionaliai, išimtinai įmonės reikmėms, nes už paskolos negrąžinimą tiesiogiai atsakingais savo turtu tampa įmonės savininkai, kurie įmonę ir valdo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laidavimas kaip įkeitimas, hipoteka ar garantija yra įprasta finansinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė bankinėje veikloje. Nepateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų, kad bankas pažeidė kokius nors jo veiklai keliamus reikalavimus ar, kad prisidėjo prie prievolės neįvykdymo. Atvirkščiai yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad Kredito sutartis nutraukta būtent dėl kredito gavėjos neteisėtų veiksmų, nevykdant sutarties. Jokios teisės normos nenumato kriterijų, kokį asmenį kreditorius gali vertinti kaip tinkamą laiduotoją, o CK 6.77str. 4d. numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo. Šiuo atveju laidavimas, kaip ir UAB „Meilės pasaulis“ nekilnojamojo turto hipoteka, buvo viena iš esminių kreditavimo sąlygų (Sutarties p. 11.1-11.2).

Teismas, įvertinęs S. V. argumentus dėl priešieškinio, faktines bylos aplinkybes, jos nurodytus Laidavimo sutarties prieštaravimus jos nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms, sprendžia, kad Laidavimo sutartis neprieštarauja S. V. nurodytoms įstatymo normoms, todėl priešieškinį atmeta.

Atmetus priešieškinį, spręstina, ar yra pagrįstas ieškinys. Todėl teismas pasisako dėl ieškinio.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Atsakovės nuomone yra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.89 str. 1d., t.y. kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dviems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Kadangi Laidavimo sutartyje galiojimo terminas nėra nurodytas. Laidavimo sutarties p. 4.2 nurodyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško Skolininko prievolių įvykdymo. Toks sutarties galiojimo termino nurodymas, atsakovės nuomone, įstatymine prasme nėra nustatytas.

Su tokia pozicija teismas nesutinka. Taikyti CK 6.89 str. 1d. nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi prievolės įvykdymo terminas yra nustatytas sutartyje, o būtent Laidavimo sutarties p. 4.2 nustato, kad Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, t.y. prievolės įvykdymo terminas yra nurodytas – iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2010 07 22, o ieškinys buvo pareikštas 2010 08 21, po mėnesio (t.1, b.l. 25). Taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagal laidavimo sutartį.

Teismas pažymi, kad pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ( CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai yra įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį.

Kaip seka iš bylos dokumentų ieškovė pasinaudojo būtent tokiu savo teisių gynimo būdu – skolininkei nevykdant sutarties, t.y. nemokant įmokų, sutartį nutraukė. Nors buvo ginčijamas sutarties nutraukimo teisėtumas, bet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 10 25 sprendimu Kredito sutarties nutraukimą pripažino teisėtu, šis sprendimas įsiteisėjo 2012 10 04 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, kuria paminėtas sprendimas buvo paliktas galioti (t.1, b.l. 138-144). Nutraukus Kreditavimo sutartį, kreditorius įgijo teisę reikalauti Kredito sutarties įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojos. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – skolos reikalauti iš laiduotojos, šios bylos atsakovės S. V.. Ginčo dėl skolos dydžio tarp šalių nėra. Ieškiniu buvo prašoma priteisti solidariai negrąžintą paskolos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius tiek iš S. V., tiek iš UAB „Meilės pasaulis“. Tačiau ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad po ieškinio pateikimo teismui, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 10 25 nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „Meilės pasaulis“ įkeisto turto, prašo bylą dalyje, kurioje yra pareikšti reikalavimai UAB „Meilės pasaulis“ nutraukti. Teismas sprendžia, kad šis prašymas patenkintinas, byla dalyje dėl reikalavimų UAB „Meilės pasaulis“ nutrauktina CPK 293str. 1d.3p. pagrindu, t.y. byla nutrauktina, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas – Hipotekos teisėjos nutartis – priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Pagal kredito sutartį ieškovei skolininkė UAB „Meilės pasaulis“ liko skolinga 128 235,63 Lt paskolos, 7 552,41 Lt palūkanų, 293,89 Lt delspinigių, viso 136 081,93 Lt . Iš Laidavimo sutarties p. 2.1.1 seka, kad atsakovė S. V. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir Skolininkas, todėl iš jos ši suma ir priteistina.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas taip pat patenkintinas, nes yra pagrįstas (CK 6.37str. 2d., 6.210str. 1d.).

Atsakovė S. V. nurodo, kad ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės taikant CK 6.259str. 1d. ir 2d., 6.206 str. . CK 6.206str. nustato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šios teisės normos taikymą atsakovė sieja su aplinkybe, kad bankas neįvertino jos finansinės padėties sudarant Laidavimo sutartį, tuo pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 str. ir todėl pats dėl savo neapdairumo prisiėmė riziką. Su šiuo argumentu teismas nesutinka, dėl Finansų įstaigų įstatymo 31 str,. nepažeidimo šiuo atveju teismas pasisakė anksčiau, todėl nebesikartoja. CK 6.259 str. 1 d. nustato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės; 2d. nustato, kad 1dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo arba netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Ši teisės norma taip pat netaikytina, kadangi atsakovė neįrodė, kad kreditorius kokiu nors būdu prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, nes kaip nurodyta anksčiau ieškovė nepažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31str., o šie pažeidimai atsakovės nurodymu siejami būtent su Finansų įstaigų 31 str. pažeidimais.

Be to, atsakovė nurodo, kad turi būti taikytas CK 6.228 str. 1d. Ši teisės norma numato, kad šalis gali atsisakyti sutarties, jeigu sutarties sudarymo metu sutarties sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Ši teisės norma taikytina, kai viena šalis kitos šalies sąskaita įgyja neproporcingai didelę naudą, o kita šalis negauna nieko. Ji būdama ekonomiškai silpna, nepatyrusi, veikė neapdairiai ir pasirašė sutartį, kuri prieštarauja vaikų interesams. Iš šios argumentacijos yra akivaizdu, jog nurodomi argumentai neatitinka teisės normos. Teisės normoje kalbama apie atsisakymą nuo sutarties esant sąlygai, kai vienai iš šalių suteikiamas nepagrįstas pranašumas, o S. V. kalba apie nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą. Dėl argumento dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo teismas pasisakė, kad nepilnamečių vaikų interesai nebuvo pažeisti, išsamius argumentus nurodė anksčiau, todėl nebesikartoja. Dėl pranašumo suteikimo, tai teismas sprendžia, kad Laidavimo sutartį pasirašiusi S. V. netapo sumenkinta banko atžvilgiu, o bankas neįgijo pranašumo jos atžvilgiu. :Laidavimo sutartimi S. V. įsipareigojo atsakyti bankui, jeigu Skolininkas – Šiuo atveju UAB „Meilės pasaulis“ negrąžins skolos. Pažymėtina, kad S. V., jeigu atsiskaitys su banku už Skolininkę UAB „Meilės pasaulis“, įgis teisę reikalauti jai sugrąžinti tas pinigines lėšas, kurias ji bus sumokėjusi bankui. Kitaip sakant bankas įgijo teisę skolos reikalauti ne tik iš skolininko, bet ir iš kito, už skolininką laidavusio, asmens. Pažymėtina, kad norint atsisakyti sutarties, šalis turi sutrinkamai su CK 6.228str. 2d. pateikti teismui atitinkamą pareiškimą. S. V. jokio pareiškimo, kuriuo prašytų pakeisti sutartį ar jos sąlygas teismui nepateikė.

S. V. prašo taikyti ir CK 6.78 str. 1d. . Ši teisės norma nustato, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Jos nuomone, prievolė nėra pakankamai apibūdinta, kadangi pagal Laidavimo sutartį laiduotojo atsakomybė išlieka nepriklausomai nuo to, kad be jo sutikimo iš esmės pasikeičia Skolininko prievolės pagal Kreditavimo sutartį, o bankas net neprivalo tokiu atveju reikalauti Laiduotojo sutikimo. Teismo vertinimu ši teisės norma netaikytina, nes pati atsakovė pasirašė sutartyje, kad sutinka su pakeistomis palūkanomis. Iš Laidavimo sutarties p.1.1 seka, kad prievolė, už kurios įvykdymą buvo laiduota, buvo pakankamai apibūdinta. Laidavimo sutarties p.1.1 S. V. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu Skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai Skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Kita vertus, šalys Laidavimo sutarties skyriuje „Sąvokos“ aptarė, kad Kreditavimo sutartis – tai 2007 05 16 tarp banko ir Skolininko sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-302 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kurioje numatytų Skolininko prievolių tinkamą vykdymą laiduoja Laiduotojas.

Apibendrinus anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, kad Kreditavimo sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai, todėl sprendžia, kad tiek Skolininkė UAB „Meilės pasaulis“, tiek laiduotoja S. V. privalo bankui sumokėti sumas, priklausančias pagal nutrauktą Kreditavimo sutartį ir todėl ieškinys tenkinamas ir nesumokėta kredito dalis, palūkanos ir delspinigiai priteisiami iš S. V..

Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas todėl patenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: pašto išlaidos 42,88 Lt valstybei, ir ieškovei žyminio mokesčio – 3 722 Lt (t.1, b.l. 6) ir atstovavimo išlaidų 3630 x2 =7260 Lt (t.1, b.l. 37, t.2, b.l. 162) CPK 93str., 96str. pagrindu).

Laikinosios apsaugos priemonės ieškinį patenkinus galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimų UAB „Meilės pasaulis“ nutraukti.

Priteisti iš atsakovės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) :

ieškovei AB DnB NORD bankas ( įmonės kodas 112029270, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) 136 081, 93 Lt paskolos, palūkanų ir delspinigių, 3 722 Lt žyminio mokesčio, 7 260 Lt atstovavimo išlaidų, 5 procentų dydžio metine palūkanas nuo priteistos sumos ( 136 081,93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 08 24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. valstybei 42,88 Lt pašto išlaidų ( priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo civilinių bylų raštinę).

Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per šį sprendimą priėmusį teismą.