- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2-25401-773/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- S. V.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. B., AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. V. 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į antstolį R. B. su 2014 m. spalio 21 d. skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti: 1) 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą; 2) 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252; 3) 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010-09-29 Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktu antstolis aprašė pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą - 120,06 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir 0,0782 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau arešto akte nenurodė turto vertės, o tik nurodė, kad visa aprašytų daiktų vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tokiu būdu areštuotą turtą įkainodamas faktiškai nuline verte, antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta antstolio pareiga areštuojamą turtą įkainoti rinkos kainomis ir ši norma jokių išimčių, leidžiančių antstoliui atidėti turto įkainojimą, nenustato. Be to, pareiškėjos nurodymu, pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas ar išieškotojas turi teisę per tris darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau jeigu arešto metu turtas nėra bent preliminariai įkainojamas, tokios teisės ir įstatymo nuostatos praktiškai įgyvendinti neįmanoma. Pareiškėja pažymėjo, kad CPK 681 straipsnio 1 dalies pažeidimas neįkainojant areštuoto turto (įkainojant jį nuline verte) sudarė sąlygas antstoliui areštuoti ženkliai daugiau pareiškėjos turto (piniginių lėšų), nei antstolis būtų galėjęs areštuoti, jei pareiga įkainoti turtą būtų buvusi laiku įvykdyta. Tokiu būdu antstolis pažeidė ir CPK 677 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes antstolis vykdo išieškojimą bendrai 156556,93 Lt sumai (148563,93 Lt priteista suma ir 7993 Lt vykdymo išlaidų), o kaip matyti iš antstolio 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010-09-29 Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolis papildomai areštavo ir pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas visai 156556,93 Lt išieškojimo sumai bei nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja, pasisakydama dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252 neteisėtumo, nurodė, kad minėtu patvarkymu antstolis nutarė išieškoti iš pareiškėjos vykdymo išlaidas, nurodytas dviejuose 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimuose, priimtuose vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986. Pareiškėjos nurodymu, 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 nurodoma, kad ši byla užvesta pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų skaičiavime nurodyta 335,23 Lt vykdymo išlaidų suma yra teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos, kurios negali būti išieškomos antstolio patvarkymu, o išieškotojui gali būti priteistos nebent teismo nutartimi. Kadangi šiuo atveju jokio teismo sprendimo išieškoti iš pareiškėjos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidas nėra, minėtas antstolio patvarkymas yra neteisėtas, todėl naikintinas (b.l. 6-10, vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapai 38-42).
Antstolis R. B. 2014 m. spalio 31 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pateiktą S. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį su vykdomosiomis bylomis perdavė Kauno apylinkės teismui (b.l. 4-5). Antstolis patvarkyme nurodė, kad skolininkei S. V. raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2014 m. rugpjūčio 20 d., o skolos nesumokėjus per raginime nustatytą dešimties dienų terminą, 2014 m. rugsėjo 18 d. atliktos priverstinio vykdymo priemonės. Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi ir 664 straipsniu 2014 m. rugsėjo 19 d. areštuotas S. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, o esant neaiškiai turto vertei, turtas areštuotas nurodant, kad jo vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Antstolis pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas S. V. raštas, kuriame ji surašė nuosavybės teise turimą turtą, tačiau jo vertės nenurodė, turto vertinimo ataskaitų antstoliui nepateikė. Atsižvelgiant į skolos dydį ir tai, kad gavusi turto arešto aktą skolininkė antstoliui nepateikė jokių turto vertę liudijančių dokumentų, išlieka neaiški areštuoto turto vertė ir vertei nustatyti paskirtas ekspertas ar ekspertizės įstaiga. Antstolis taip pat nurodė, kad CPK nenumato jokių preliminarių turto vertinimų, todėl kai ekspertas nustatys turto vertę, tada ir bus aišku, ar turto areštuota daugiau, ar nepakankamai, ko pasėkoje ir bus priimtas atitinkamas antstolio patvarkymas. Antstolis pažymėjo ir tai, kad vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nurodyta CPK 611 straipsnio 2 dalyje, be to, vykdymo išlaidos yra kompensacinio pobūdžio, kas reiškia, kad kaip ir nustatyta CPK 610 straipsnio 1 dalyje, asmens patirtos išlaidos turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, antstolio nurodymu, vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. V. turtui 136081,93 Lt sumoje vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas 2014 m. gruodžio 1 d. atsiliepimu į skundą (b.l. 18-20) nurodė klausimą dėl antstolio 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo panaikinimo spręsti teismo nuožiūra, o likusioje dalyje skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad areštuojamo turto vertės nenurodymas turto arešto akte nesudaro pagrindo laikyti turto arešto aktą neteisėtu, o tai būtų pagrindas panaikinti turto arešto aktą tuo atveju, jeigu areštuotas turtas būtų realizuojamas nesant duomenų apie jo vertę. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad šiuo atveju areštuoto turto vertei nustatyti bus paskirta ekspertizė, t.y. antstolis siekia tinkamai įkainoti turtą, kaip to reikalauja CPK 681 straipsnis, todėl naikinti turto arešto aktą remiantis vien aplinkybe, jog turto arešto akte nebuvo nurodyta areštuojamo turto vertė, nėra pagrindo. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, gavusi turto arešto aktą pareiškėja galėjo išreikšti savo nuomonę dėl turto įkainojimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turto areštuota daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl tik nurodomi deklaratyvūs teiginiai nėra pagrindas naikinti antstolio patvarkymą. Be to, ar antstolis turto areštavo daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, bus galima spręsti tik atlikus areštuoto turto vertinimą ir ekspertui nustačius turto rinkos vertę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Teismas pažymi, kad CPK VI dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, sudaro atskirą Civilinio proceso teisės institutą, o jomis nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, kurių reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Pareiškėja S. V. skunde nurodė, kad antstolis R. B. priimdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą nenurodė areštuojamo turto vertės ir taip pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies bei 677 straipsnio 2 dalies nuostatas. Susipažinus su S. V. 2014 m. spalio 21 d. skundu ir išanalizavus antstolio R. B. pateiktose vykdomosiose bylose esančią medžiagą nustatyta, kad antstolis R. B. 2014 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-7485 vykdymui priėmė Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-293-343/2014 dėl bendros 148563,93 Lt sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. V. išieškotojo AB DNB banko naudai. Antstolis R. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252 areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą - 120,06 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir 0,0782 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapai 2, 4, 30-32). Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą, ar priimdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą antstolis R. B. pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies nuostatas atsižvelgia į tai, kad areštuojamų daiktų arešto metu antstolis neįvertino, o minėtame turto arešto akte tik nurodė, jog turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapai 30-32). Teismas įvertina ir tai, kad minėtoje vykdomojoje byloje antstolis R. B. priėmė 2014 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, kadangi nėra aiški 2014 m. rugsėjo 19 d. arešto aktu areštuoto S. V. priklausančio turto vertė (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapas 45). Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akte nenurodydamas turto vertės antstolis R. B. areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681, 682 straipsniai). Priešingai, kilus abejonėms dėl areštuoto pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - 120,06 kv. m. ploto gyvenamojo namo ir 0,0782 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertės, antstolis turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, taip įgyvendindamas jam priklausančią pareigą dėl teisingo skolininko turto įkainojimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-729-590/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; ir kt.). Tai, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 19 d. arešto akte nurodė, jog daiktų vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu, o ne tai, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas), savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolis pažeidė turto areštą reglamentuojančias teisės normas. Vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252 esantys duomenys patvirtina, kad esant neaiškiai areštuoto turto vertei, jai nustatyti skiriama ekspertizė (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapas 45), o pagal įstatyme įtvirtintą areštuoto turto įkainojimo tvarką, atlikus ekspertizę turto kainą remdamasis eksperto išvada nustato antstolis (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1388-123/2014). Pažymėtina, kad pareikšti prieštaravimus dėl jai nuosavybes teise priklausančio areštuoto turto vertės pareiškėja S. V. turės teisę, kai bus pateikta ekspertizės išvada, todėl ir pareiškėjos teisė ginčyti turto įkainojimą nagrinėjamu atveju nebus pažeista (CPK 643 straipsnio 4 punktas, 681 straipsnio 3, 4 dalys, 682 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar priimdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą antstolis R. B. nepažeidė CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgia į teismų suformuotą praktiką, kad tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas dėl turto arešto panaikinimo, o turto arešto akte nenurodyta turto vertė dėl ekspertizės skyrimo, tai klausimas, ar turto areštuota ne per daug, gali būti išnagrinėtas tik po turto vertės nustatymo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-689-459/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir aukštesnių teismų teisės taikymą teismas konstatuoja, kad pareiškėjos argumentas, jog 2014 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akte nenurodydamas turto vertės antstolis R. B. pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies ir CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinas nepagrįstu. Tačiau teismas atkreipia antstolio R. B. dėmesį, kad antstolis turi operatyviau atlikti vykdymo veiksmus ir ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti turi realiai paskirti nedelsiant po to, kai turto arešto akte nurodoma, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, be to, toks nurodymas turi būti tiesiogiai raštu išreikštas turto arešto akte (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas, nagrinėdamas S. V. skundą ir spęsdamas klausimą dėl antstolio 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010-09-29 Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapas 19) teisėtumo, pažymi, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas iš skundžiamo antstolio R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo nustatė, kad vadovaudamasis CPK 689 straipsniu antstolis areštavo pareiškėjai S. V. priklausančias sąskaitas neviršydamas sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapas 19). Teismas įvertina, kad pateiktoje vykdomojoje byloje duomenų, jog pareiškėjos S. V. sąskaitose būtų piniginių lėšų, nėra, o aplinkybes, kad kredito įstaigose lėšų neturi nurodė ir pati pareiškėja (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapas 15). Teismas įvertina ir tai, kad antstolis R. B. pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tik areštavo, tačiau nesiėmė priemonių dėl jo realizavimo (CPK 675, 691 straipsniai), tuo tarpu pareiškėjos banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms ne tik apribotas disponavimas, bet į jas nukreiptas ir išieškojimas, priimant teisingumo ministro patvirtintos formos patvarkymą (CPK 689 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas, 9 priedas). Esant šioms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui teismui nėra pagrindo spręsti, jog skundžiamas 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas priimtas pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Priešingai, pirmiausia nukreipdamas išieškojimą į skolininkei priklausančias pinigines lėšas antstolis R. B. laikėsi CPK 664 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės tvarkos ir ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu iš pareiškėjai priklausančių sąskaitų įplauktų didesnė lėšų suma nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tokia viršijanti suma pareiškėjai privalėtų būti grąžinta, nes nustatęs, jog išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis nedelsdamas privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Be to, jei iš pareiškėjai priklausančių piniginių lėšų būtų išieškota atitinkama suma, tai turėtų būti įvertinta ir sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto arešto masto nustačius jo vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą teismui nėra pagrindo spręsti, jog skundžiamas 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir 0085/10/01986 pakeisti 2010-09-29 Debeto mokėjimo nurodymą Nr. 9443, Nr. 9444, Nr. 9445 ir Nr. 9446 bei areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą yra neteisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad neteisėtas yra ir antstolio R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9126 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01252, nes 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 0085/10/01986 nurodyta 335,23 Lt vykdymo išlaidų suma yra teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos, kurios negali būti išieškomos antstolio patvarkymu. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos S. V. skundą nustatė, kad antstolis R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo nutarė išieškoti vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir Nr. 0085/10/01986 apskaičiuotas vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/01252 lapai 20-22). Nustatyta ir tai, kad prašydama panaikinti skundžiamą patvarkymą jo nepagrįstumą pareiškėja iš esmės grindžia vien ta aplinkybe, jog vykdomoji byla Nr. 0085/10/01986 buvo užvesta pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta 335,23 Lt vykdymo išlaidų suma negali būti išieškoma pagal antstolio patvarkymą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento pagrįstumo, pažymi, kad sprendimų vykdymo išlaidos yra atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka (CPK 97 straipsnio 3 dalis), o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 4 punktas). Vykdymo išlaidų dydis, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir išieškojimo tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nauja redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 18 d., Žin., 2011, Nr. 137-6495; CPK 609 straipsnio 2 dalis). Tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija aiškiai nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro išlaidos patirtos konkrečioje vykdomojoje byloje ir jos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 609 straipsnis, 611 straipsnio 1 dalis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas). Minėti teisės aktai išimčių dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenustato, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas sprendžia, jog antstolio R. B. veiksmai dėl 335,23 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 laikytini teisėtais, nes atitinka teisės aktuose įtvirtintai vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkai (CPK 609 - 611 straipsniai). Tai, kad antstolis R. B. pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 patirtas vykdymo išlaidas pagrįstai nusprendė išieškoti CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, kurioje buvo keliamas klausimas, ar įvykdęs teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už kurios įvykdymą šalis, jas inicijavusi, sumokėjo vykdymo išlaidas, antstolis turi išieškoti šias išlaidas iš kitos šalies CPK 611 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, ar šios išlaidos laikytinos susijusiomis su civilinės bylos, kurioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kasacinės instancijos teismas pritarė žemesnės instancijos teismų padarytai išvadai, kad vykdymo išlaidos už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą nepriskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kategorijos, nustatytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010), taigi išieškomos kaip vykdymo išlaidos. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką konstatuoja, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01986 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta 335,23 Lt vykdymo išlaidų suma negali būti išieškoma antstolio patvarkymu, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas skolininkės S. V. skundas dėl antstolio R. B. veiksmų atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 513 straipsniais
nusprendžia:
Pareiškėjos S. V. 2014 m. spalio 21 d. skundą dėl antstolio R. B. patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. 0085/14/01252 ir Nr. 0085/10/01986 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.