- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-689-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14434-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. P., D. M. dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolę L. P. su skundu, prašydama panaikinti 2013-11-25 patvarkymą Nr. 3.5.-15893 ir 2013-11-25 turto arešto aktą Nr. 3.5.-15894. Nurodė, kad 2013-11-28 pareiškėjai buvo įteiktas antstolės 2013-11-25 raginimas Nr. 3.5.-15842 įvykdyti sprendimą, 2013-11-25 patvarkymas Nr. 3.5.-15893 dėl turto arešto ir 2013-11-25 turto arešto aktas Nr. 3.5.-15894. Vykdomoji byla pradėta Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JŠ-4266 dėl 2 625 037,93 Lt skolos išieškojimo D. M. naudai pagrindu. Patvarkyme Nr. 3.5.-15893 nenurodyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių pavojaus, kad turtas gali būti paslėptas, egzistavimą. Minėto patvarkymo ir turto arešto akto pagrindu buvo areštuotas visas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas bei dvi turtinės teisės, arešto mastas - 2 626 570,92 Lt. Pareiškėja mano, kad patvarkymas Nr. 3.5.-15893 ir turto arešto aktas Nr. 3.5.-15894 naikintini, kadangi viso pareiškėjai priklausančio turto vertė beveik 4 kartus viršija išieškotinos sumos dydį. Bendra pareiškėjos įsipareigojimų suma sudaro 3 096 546 Lt, per vienerius metus mokėtina suma - 483 392 Lt. Pareiškėja yra veikianti įmonė, neturinti įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Sprendžiant, ar išieškotina suma yra didelė, turi būti įvertintos bylos aplinkybės, atsižvelgta į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir ginčo specifiką. Pareiškėjos nuomone, 2 625 037,93 Lt suma nėra didelė. Skundžiamas patvarkymas ir turto arešto aktas buvo priimti nesilaikant Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalies sąlygų. Be to, areštuoto turto vidutinė rinkos vertė - 8 557 544 Lt, kai turto arešto mastas tik - 2 625 037,93 Lt.
Antstolė L. P. 2013-12-16 patvarkymu atsisakė tenkinti Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ skundą. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti patvarkymo, nes jis atliko trumpalaikę funkciją – informavo, kad skolininkei priklausantis turtas areštuojamas raginimo terminui. Kadangi skolininkė per raginime nustatytą terminą neatsiskaitė, pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra, ir galima taikyti priverstinio vykdymo priemones, nurodytas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje. Skolininkės nurodytas turtas, kuris įkainotas 6 100 000 Lt, įkeistas maksimaliąja hipoteka. Antstolė pažymėjo, kad butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo antstolė R. V. kitos sumos išieškojimui. Turtas, kuris nėra suvaržytas jokiais apribojimais: butai, esantys (duomenys neskelbtini), įkainoti 2008 metais, todėl nurodyta jų vertė neatitinka šiandieninės rinkos vertės. Butai turi būti įvertinti turto vertintojų, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje. Nustačius, kad turto, kuriam nėra taikyti jokie nuosavybės teisės apribojimai, esama nepakankamai, papildomai pasirinkta areštuoti tiek įkeistą, tiek kitos antstolės areštuotą turtą. Areštuojant turtą nėra aktualu nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o tik siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko prievolėms užtikrinti. Antstolė, neturėdama pagrįstų duomenų apie areštuotino turto vertę, turto neįkainojo, o ekspertizė turto vertei nustatyti per raginimo terminą nepaskirta vadovaujantis ekonomiškumo principu, kadangi skolininkei buvo sudaryta galimybė atsiskaityti su išieškotoja gera valia.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-20 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, jog Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Įstatymas numato, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turto arešto akte nurodo kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimą, unikalų numerį (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamuosius požymius (svorį, matmenis, nusidėvėjimo laipsnį ir kt.), kiekvieno daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (Civilinio proceso kodekso 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas sutiko su antstolės pozicija, kad areštuojant turtą antstolei nebuvo žinoma areštuojamo turto vertė, todėl antstolė nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti objektyvią išvadą, jog turto areštuota daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nesant eksperto išvados dėl turto vertės, teismas negali daryti objektyvios išvados, ar nebuvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalies normos.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymą bei turto arešto aktą. Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl pagrindinio pareiškėjos skundo argumento, kad antstolės patvarkyme nenurodyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių pavojaus, kad turtas gali būti paslėptas, egzistavimą. Antstolio teisė areštuoti skolininko turtą nėra absoliuti, nes visada egzistuoja teorinė tikimybė, kad skolininkas turtą gali paslėpti. Areštuotą turtą skolininkė įsigijo jau seniai, ne kartą dalyvavo teisminiuose procesuose, tačiau niekada nesiėmė jokių veiksmų turtui paslėpti, be to, nėra sudariusi jokių sutarčių perleisti jai priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą. Teismų praktikoje taikoma prezumpcija, jog didelė ieškinio suma suponuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti paneigta atsakovo pateiktais duomenimis apie jo turtinę padėtį. Pareiškėjai priklausančio turto vertė vien balanso duomenimis 4 kartus viršija išieškotinos sumos dydį. Antstolė pagal vertinimo ataskaitos, VĮ Registrų centro, Hipotekos registro duomenis galėjo nustatyti areštuojamo turto vertę net ir nesant eksperto išvados, todėl nepagrįstai areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą jo neįkainodama. CPK imperatyviai nedraudžia išieškoti iš įkeisto turto, todėl antstolei areštuojant pareiškėjos turtą turėjo būti įvertinta viso – tiek įkeisto, tiek neįkeisto – pareiškėjos turto vertė. Be to, areštuoto turto vertė žymiai viršija išieškotinos sumos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė L. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog areštuojant turtą nėra aktualu nustatyti tikslią turto rinkos vertę – svarbu areštuoti pakankamai turto skolininko prievolėms įvykdyti. Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Jei dėl turto arešto akto paduodamas skundas, tai ta aplinkybė, ar turto areštuota iš esmės per daug, gali būti nustatyta tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė. Antstolė ir dabar neturi galimybės nustatyti areštuoto turto vertės, todėl pasiūlė pareiškėjai pateikti turto vertinimo ataskaitas, įrodančias turto rinkos vertę. Atsižvelgiant į duomenis apie turto vertę, buvo preliminariai įvertinta, kad turto, kuriam nėra taikomi jokie nuosavybės teisės apribojimai, išieškojimui D. M. naudai nepakanka, todėl papildomai areštuotas tiek įkeistas, tiek kitos antstolės areštuotas turtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/13/01007, pradėtą Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2013-07-24 išduoto vykdomojo įrašo Nr. JŠ-4266 dėl 2625037,93 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ išieškotojai D. M. pagrindu. 2013-11-25 raginimu antstolė pasiūlė skolininkei per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą. 2013-11-25 patvarkymu dėl turto arešto areštuotas skolininkės turtas. Skolininkė skundžia šį patvarkymą ir turto arešto aktą, motyvuodama tuo, jog patvarkyme nenurodyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių pavojaus, kad turtas gali būti paslėptas, egzistavimą bei tuo, jog areštuoto turto vertė žymiai viršija išieškotinos skolos dydį.
Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Tokiu atveju turto areštas veikia kaip prevencinė priemonė, kuria užtikrinimas sprendimo įvykdymas. Antstoliui suteikiama diskrecijos teisė spręsti, ar yra pagrindas taikyti tokią sprendimo apsaugos priemonę. Jau vien išieškotojo kreipimasis į antstolį, kad imtųsi Civilinio proceso kodekse numatytų vykdymo veiksmų, suponuoja prielaidą, kad skolininkas nėra sąžiningas išieškotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vykdomasis įrašas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, išduotas 2013-07-24. Skolininkė gera valia įrašo reikalavimų neįvykdė, dėl to išieškotoja kreipėsi į antstolę, prašydama pradėti vykdymo veiksmus. Išieškotoja prašyme priimti vykdomąjį įrašą vykdyti prašė areštuoti skolininkės nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar yra potenciali grėsmė įrašo įvykdymui, svarbus ir išieškotinos sumos dydis – prašoma išieškotina suma yra didelė: ją sudaro 2617163,44 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Be to, skolininkė nepateikė duomenų, jog gavusi raginimą, būtų gera valia jį įvykdžiusi: sumokėjusi visą ar dalį skolos. Šį faktą galima vertinti kaip netiesioginį galimo skolininkės nemokumo įrodymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog egzistavo pakankamas pagrindas antstolei turto areštu apsaugoti vykdomojo įrašo įvykdymą. Skolininkė nurodo esą jos turtinė padėtis gera, tačiau pati skolininkė yra pateikusi ieškinį atsakovėms D. M., notarei J. Š., antstolei L. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo ir patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-1041-112/2014), prie ieškinio pridėtas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, kuriame skolininkė nurodo negalinti sumokėti viso žyminio mokesčio, nes neturi tokios pinigų sumos, jai priklausančio viešbučio rekonstrukcijos darbai yra sustabdyti dėl lėšų stokos, viešbučio veikla nevykdoma, todėl ieškovė negauna pajamų. Šioje byloje pateiktame atskirajame skunde skolininkė nurodo, jog, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, prašoma išieškoti suma nėra didelė. Teismas tokius prieštaringus skolininkės teiginius apie savo turtinę padėtį vertina kaip teismo klaidinimą ir piktnaudžiavimą procesu.
Skolininkė turto areštą taip pat ginčija tuo aspektu, jog, jos nuomone, antstolė nepagrįstai areštavo visą skolininkės turtą jo neįkainodama ir areštavo turto daugiau, nei būtina išieškojimui užtikrinti. Pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolė turto arešto akte nurodė, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2013-12-16 antstolė surašė siūlymą skolininkei ir išieškotojai, prieš paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti, pateikti turto vertintojų ataskaitas tam, kad būtų galima nustatyti realią turto rinkos vertę bei areštuoti tiek skolininkės turto, kad pakaktų išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės vis dar neišspręstas. Kai yra pareiškiamas reikalavimas dėl turto arešto panaikinimo, o turto arešto akte nenurodyta turto vertė dėl ekspertizės skyrimo, tai klausimas, ar turto areštuota ne per daug, gali būti išnagrinėtas tik po turto vertės nustatymo ir galutinai paaiškėjus įsiskolinimo sumai. Turto vertės nustatymas po jo arešto antstoliui paskyrus ekspertizę gali būti pagrindas teismui sustabdyti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nesant eksperto išvados dėl turto vertės, teismas negali daryti objektyvios išvados dėl to, ar nebuvo areštuota daugiau turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į anksčiau nurodytą normą bei į tą faktą, jog klausimas dėl turto vertės vis dar neišspręstas, ir nepagrįstai iš esmės išsprendė klausimą dėl turto arešto teisėtumo, nors neturėjo būtinų faktinių duomenų apie areštuoto turto vertę.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir reikalavimas dėl turto arešto akto panaikinimo tuo pagrindu, kad turto gali būti areštuota iš esmės per daug, perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.