- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-729-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37023-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., V. P., R. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. R. pateikė antstoliui A. N. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl eksperto skyrimo ir turto vertinimo arba įpareigoti antstolį ekspertizės atlikimo klausimų sprendimą atidėti iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme atskirasis skundas dėl nutarties sprendžiant antstolio veiksmus šioje vykdomojoje byloje bei išnagrinėtas prašymas, pateiktas Vilniaus apylinkės teismui dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 40-2-227-11 ir Nr. 10-1-01270-10, priimant juose galutinius sprendimus/nuosprendžius. Skunde pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje antstolis neteisėtai paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, šis veiksmas nebuvo būtinas, kadangi pareiškėjas turi pakankamai lėšų įvykdyti teismo sprendimus, ženklią įsiskolinimo sumą jis jau yra sumokėjęs, todėl ekspertizė nėra reikalinga šiame vykdymo procese, o jos paskyrimas sukelia nereikalingas išlaidas skolininkui ir išieškotojui. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu nagrinėjama byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, be to, yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, susiję su vykdomosiomis bylomis, teismui yra pateiktas prašymas dėl skolos išdėstymo, todėl, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo manymu, vykdymo veiksmai turėtų būti atidėti.
2013-11-04 patvarkymu antstolis A. N. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad skolininko nurodomos aplinkybės, jog jis turi pakankamas finansines galimybes atsiskaityti su išieškotoju yra neatitinkančios tikrovės, kadangi iš VSDFV pažymos matyti, kad skolininkas gauna tik 12,12 Lt dydžio darbo užmokestį, tokios pajamos negali būti laikomos pakankamomis atsiskaityti su išieškotoju bei negali būti realiu pagrindu neskirti turto vertinimo ekspertizės. Taip pat pažymėjo, jog skolininkas skunde nenurodė jokių įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant būtų privaloma atidėti vykdymo veiksmų atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi (b. l. 16-18) pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjo I. R. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 12,12 Lt. Teismo laikė, kad tokios asmens pajamos yra itin mažos, apie kitas pareiškėjo pajamas teismui nėra pateikta duomenų, todėl pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kad jis turi pakankamas finansines galimybes atsiskaityti su išieškotoju, teismas atmetė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą atidėti ekspertizės klausimų sprendimą iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme atskirasis skundas dėl nutarties skundžiant antstolio veiksmus, prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei skunde nurodytos baudžiamosios bylos. Teismas, susipažinęs su vykdomosiomis bylomis, nenustatė nei vieno iš CPK 627 str. nustatytų pagrindų, kuriam egzistuojant antstolis būtų galėjęs atidėti vykdymo veiksmų atlikimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas I. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio patvarkymą dėl eksperto skyrimo ir turto vertinimo arba įpareigoti antstolį ekspertizės atlikimo klausimų sprendimą atidėti iki bus išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei išnagrinėta tame pačiame teisme baudžiamoji byla Nr. 40-2-227-11, priimant joje galutinius sprendimus/nuosprendžius. Nurodo, kad pareiškėjas turi pakankamas finansines galimybes įvykdyti prievolę, sumokant skolą pinigais, netaikant turto pardavimo. Teisėja melagingai konstatavo, kad pareiškėjo pajamos tik 12,12 Lt per mėnesį, siekdama sukurti vaizdą, kad pareiškėjas negali vykdyti prievolės. Pažymi, jog pajamas sudaro ir kitos gaunamos lėšos. Pareiškėjas turi turtą, kurį yra suteikęs už atlyginimą naudoti nuomos pagrindais. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, kurį patenkinus ir nustačius skolos sumokėjimą dalimis, netenka prasmės areštuoto turto įvertinimas ar ekspertizės skyrimas ir atlikimas. Be to, dėl reikalavimo perleidimo, kurio pagrindu V. P. tapo išieškotoju šioje vykdomojoje byloje, yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose, priėmus atitinkamą nuosprendį, V. P. teisė į išieškojimą išnyks. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą vykdymo veiksmus sustabdyti arba atidėti. Nurodo, kad šiuo metu turto vertinimui nėra jokio poreikio ir būtinumo, ekspertizės skyrimas visiškai nereikalingas, neatitinka CPK nuostatų, sukelia papildomas ir visiškai nereikalingas išlaidas, finansiškai apsunkina sprendimo įvykdymą, uždeda papildomą mokėjimo naštą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas I. R., priešingai nei nurodo skunduose, nėra padaręs nei vienos įmokos skolai dengti. Vieninteliai skolos dengimai buvo atlikti iš R. D. solidariai skolai dengti. Tuo tarpu I. R. vykdomosiose bylose vienintelės piniginės lėšos gautos iš areštuotų banko sąskaitų (182,96 Lt) ir 603,29 Lt permoka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pažymi, jog I. R. pateiktame atskirtajame skunde nenurodytas nei vienas CPK 626 str. ir 627 str. numatytas pagrindas, kuriuo remiantis vykdomoji byla turėtų būti sustabdoma, todėl prašymas atmestinas. Atsiliepimo surašymo dienai antstoliui nėra pateikta nei iš teismo, nei iš prokuratūros duomenų (sprendimų), kuriais remiantis vykdymo veiksmai turėtų būti sustabdyti. Duomenų, jog būtų priimtas teismo sprendimas dėl skolos išdėstymo dalimis atsiliepimo surašymo dienai antstoliui nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo 2011-11-30 Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-1320-154/2011 dėl 1 800 Lt išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojo V. P. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0157/12/00932), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-306-592/2009 dėl 23 077,54 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei 1 692,33 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų I. R. ir D. R. išieškotojo V. P. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0157/12/00933) bei 2011-10-20 Šiaulių apygardos teismo 2011-10-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-418-368/2011 dėl 1 600 Lt išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojo V. P. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0157/11/01011). Vykdydamas minėtus vykdomuosius dokumentus antstolis 2013-08-28 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir apmokėjimo (vykdomoji byla Nr. 0157/12/00933, b. l. 174-175), kuriuo antstolis skyrė skolininkui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Domus Optima“ turto vertintojui S. J.. Skolininkas I. R., nesutikdamas su minėtu antstolio patvarkymu, pateikė antstoliui skundą, kuriuo skundžiamas antstolio A. N. 2013-08-28 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo. Antstolis 2013-11-04 patvarkymu atmetė I. R. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą bei persiuntė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 2-3). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas I. R., nesutikdamas su minėta 2013-12-10 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas I. R. nurodo, kad turto vertinimui ir ekspertizės skyrimui nėra jokio poreikio ir būtinumo, nes pareiškėjas turi pakankamas finansines galimybes įvykdyti prievolę, sumokant skolą pinigais, netaikant turto pardavimo. Taip pat pažymi, jog teisėja melagingai konstatavo, kad pareiškėjo pajamos yra tik 12,12 Lt per mėnesį, nes pareiškėjo pajamas sudaro ir kitos gaunamos lėšos, t. y. pareiškėjas turi turtą, kurį yra suteikęs už atlyginimą naudoti nuomos pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, jog CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, o taip pat tais atvejais, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (2007 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Taigi, antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi teisingai jį įkainoti. Atsižvelgiant į tai, kad teisingas skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju antstolis A. N. 2013-08-28 patvarkymu skyrė ekspertizę areštuoto ir skolininkui I. R. nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti UAB „Domus Optima“ turto vertintojui S. J.. Šiuo atveju antstolis, skirdamas ekspertizę areštuoto pareiškėjui priklausančio turto vertei nustatyti, tinkamai vykdė savo pareigą teisingai įkainoti pareiškėjui (skolininkui) priklausantį turtą, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad turto vertinimui ir ekspertizės skyrimui nebuvo jokio poreikio ir būtinumo, nes pareiškėjas turi pakankamas finansines galimybes įvykdyti prievolę, sumokant skolą pinigais, netaikant turto pardavimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skirta nepagrįstai.
Kita vertus, iš byloje esančių LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų matyti, jog pareiškėjo I. R. pajamos yra tik 12,12 Lt. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gauna didesnes pajamas, tame tarpe ir pajamas iš paties pareiškėjo nurodomos turto nuomos, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis turi pakankamas finansines galimybes prievolei įvykdyti, sumokant skolą pinigais, taip pat, kad teismas neteisingai nustatė, kad jo pajamos yra tik 12,12 Lt, nes pareiškėjo pajamas sudaro ir kitos gaunamos lėšos, atmetami kaip neįrodyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisė geranoriškai sumokėti visą skolą nėra apribota, tačiau pareiškėjas, deklaruodamas, kad turi finansines galimybes skolą sumokėti pinigais, šia savo teise nepasinaudoja, skolos nesumoka, tokiu būdu pats savo veiksmais prisideda prie vykdymo išlaidų didinimo.
Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat prašė ekspertizės atlikimo klausimų sprendimą atidėti iki bus išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei išnagrinėta tame pačiame teisme baudžiamoji byla Nr. 40-2-227-11, priimant joje galutinius sprendimus/nuosprendžius. Kitaip tariant, pareiškėjas šiuo prašymu siekia vykdymo veiksmų atidėjimo. CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą. Šis vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Įstatymas nenumato kitų vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindų.
Pareiškėjas I. R. kaip pagrindą vykdymo veiksmų atidėjimui nurodo aplinkybę, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, kurį patenkinus ir nustačius skolos sumokėjimą dalimis, neteks prasmės areštuoto turto įvertinimas ar ekspertizės skyrimas ir atlikimas, taip pat aplinkybę, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje priėmus atitinkamą nuosprendį, V. P. teisė į išieškojimą išnyks. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei vienas iš pareiškėjo nurodytų pagrindų nėra numatytas CPK 627 straipsnyje ir nesudaro pagrindo atidėti vykdymo veiksmus, todėl tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo netenkino.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.