Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Maurio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Z. R. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, tai yra jis 2020-06-15, apie 16.00 val., Š. m., (duomenys neskelbtini) g., gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Z. R. sėdint savo automobilyje „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia griebė Z. R. už 102,48 Eur vertės akinių ir taip juos sulaužė. Iškart po to S. S. tyčia peiliu subadė ir taip sugadino Z. R. automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturias, bendros 320 Eur vertės, padangas. Z. R. nuėjus į savo butą, esantį Š. m., (duomenys neskelbtini), o vėliau išėjus į laiptinę, S. S. priėjo prie nukentėjusiojo ir tyčia sugriebė nukentėjusiajam už 25,12 Eur vertės akinių, taip juos sulaužydamas. Tokiais tyčiniais veiksmais S. S. sugadino nukentėjusiojo Z. R. turtą už 447,60 Eur ir šiai sumai padarė turtinę žalą.

2. Be to, S. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis 2020-06-15, apie 16.00 val., Š. m., (duomenys neskelbtini) g., gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto su Z. R. metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, stumdė nukentėjusįjį Z. R., spyrė pastarajam į kojas ne mažiau kaip tris kartus, po to tyčia pastūmė nukentėjusįjį, dėl to pastarasis atsirėmė į atramas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam įėjus į laiptinę S. S. spyrė pastarajam į kojas, pilvą ir kitas kūno vietas bendrai ne mažiau kaip penkis kartus. Z. R. įėjus į savo butą, esantį Š. m., (duomenys neskelbtini), S. S. ėjo nukentėjusiajam iš paskos ir spyrė jam į kojas ir kitas kūno vietas bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų. Po to, Z. R. išėjus iš namų ir einant Š. m., K. g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. ėjo iš paskos ir spyrė Z. R. į kojas ne mažiau kaip tris kartus, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų, dėl to Z. R. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip S. S. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.7. Apelianto vertinimu, baudžiamojoje byloje užfiksuotų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pakanka įrodymų tam, kad S. S. būtų pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro M. Mauriaus apeliacinis skundas atmestinas.

6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2022-03-17 nutartimi atmetė byloje paduotą apeliacinį skundą. Šią apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė nukentėjusysis Z. R., prašydamas panaikinti dėl S. S. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasaciniame skunde pateikdamas argumentus dėl neišsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir netinkamo priimtų procesinių sprendimų motyvavimo. Kasacinės instancijos teismas 2023-03-22 nutartimi patenkino Z. R. kasacinį skundą – apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo ir tik tada, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, priimti teismo nuosprendį ar nutartį.

7. BPK 386 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodymus 2023-03-22 nutartyje, pasisakoma dėl prokuroro apeliacinio skundo.

11. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras išdėstė prašymą atlikti dalinį įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į prokuroro prašymą ir vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus dėl būtinumo pašalinti byloje esančius neaiškumus ir prieštaravimus, minėtą prokuroro prašymą patenkino – teismo posėdyje apklausė teismo medicinos ekspertą, taip pat papildomai apklausė liudytoją K. T. ir paskyrė teismo medicinos ekspertizę.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

13. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų savarankiškų alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

15. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad kilusių abejonių ir prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų dėl S. S. pagal BK 284 straipsnį inkriminuotų tyčinių veiksmų, pasireiškusių fiziniu smurtu, nepavyko pašalinti, nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų viso proceso metu buvo neišsamūs, nenuoseklūs, kai kuriais atvejais net prieštaringi. Apylinkės teismas nusprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad S. S. prieš Z. R. panaudojo tokios apimties fizinį smurtą, koks jam inkriminuotas kaltinime pagal BK 284 straipsnį. Teismas įvertino tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog vos kelias minutes trukusio konflikto metu S. S. susistumdė su Z. R. ir šiam trenkė per dešinę ranką, siekdamas iš jos išmušti peilį, apginti K. T. turtą, jog nebūtų subadytos jos automobilio padangos, nes tokius grasinimus Z. R. buvo išsakęs K. T., bei S. S. susistumdė su Z. R. prie laiptinės laukinių durų, kai šis užstojo įėjimą vidun, dėl to neabejotinai ant Z. R. rankos dilbio arčiau riešo ir dešinio skruosto bei ant S. S. rankų atsirado nežymūs subraižymai (įdrėskimai) nagais, bet ne peiliu, kaip teigė Z. R. teisiamojo posėdžio metu. Apylinkės teismas tokius S. S. veiksmus pirmuoju atveju įvertino kaip būtinąją gintį, o antruoju atveju – kaip mažareikšmiškumą, dėl kurių nekyla baudžiamoji atsakomybė.

17. Apelianto teigimu, viešoje vietoje S. S. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, kuris nukentėjusiajam Z. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kibdamas prie nukentėjusiojo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš apelianto skundo argumentų matyti, kad jis viešosios tvarkos sutrikdymą sieja su nukentėjusiajam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau, pažymėtina, kad vien sveikatos sutrikdymo padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad iki 2020-06-15 įvykusio konflikto nukentėjusiojo Z. R. ir išteisintojo S. S. santykiai buvo įtempti, buitinio pobūdžio barniai ir nesutarimai dėl Z. R. garsiai leidžiamos muzikos, įvyksta ne pirmą kartą. 2020-06-15 konfliktas prasidėjo apie 16.00 val., nukentėjusysis policijos pareigūnui pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką pateikė 17.00 val., todėl darytina pagrįsta išvada, jog konfliktas tarp Z. R. ir S. S. truko labai trumpą laiką. Tiesioginių įvykio liudininkų, be įvykyje dalyvavusių asmenų ar su konflikto dalyviais susijusių asmenų, nėra, niekas iš pašalinių asmenų konflikto nematė. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, reikia labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją. Pirmosios instancijos teismas, gretindamas iš skirtingų įrodymų šaltinių gautus duomenis, darydamas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės, pagrįstai nustatė, kad tarp Z. R. ir S. S. kilęs konfliktas nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių – viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymo. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad jokie pašaliniai asmenys, išskyrus nukentėjusįjį, dėl viešosios tvarkos sutrikdymo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nusiskundimų dėl viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo nebuvo gauta, nors nustatyta, kad konfliktas vyko viešoje vietoje dienos metu, tiek prie daugiabučio namo, tiek jo viduje, kur gyvena ir kiti asmenys, tačiau iš jų nusiskundimų dėl viešosios tvarkos pažeidimo negauta. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad išteisintasis S. S. pats iš chuliganiškų paskatų konflikto neprovokavo, konfliktas įvyko dėl Z. R. veiksmų, kai jis su peiliu vaikščiojo aplink K. T. priklausantį automobilį. Pažymėtina, kad nors liudytojos K. T. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys išteisintojo S. S. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji viso proceso metu, taip pat būdama papildomai apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad Z. R., turėdamas marškinių rankovėje peilį, vaikščiojo aplik jos automobilį, o S. S. išmušus iš Z. R. rankų peilį ir jiems pradėjus stumdytis, ji nuėjo namo.

19. Kaip anksčiau nurodyta, BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl padarytų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. S. S. inkriminuotas įžūlus elgesys, o būtent smurto vartojimas viešoje vietoje, atitinka BK 284 straipsnyje aprašytos pavojingos veikos požymius, tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, konflikto niekas nematė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš karto po kilusio konflikto S. S. nuėjo namo, o nukentėjusysis išėjo į policiją rašyti pareiškimo, tačiau jokie kiti konflikte nedalyvavę asmenys apie kilusį konfliktą nepranešė. Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. S. padaryta nusikalstama veika pirmiausia turi būti vertinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Ši veika nelaikytina ir peržengusia privataus konflikto ribas bei esančia pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, konflikto metu S. S. įvykdytas Z. R. automobilio padangų subadymas (sugadinimas) peiliu taip pat negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimo visumos dalis, nes jo tyčia buvo nukreipta į daikto sugadinimą, o ne į nepagarbą aplinkiniams demonstravimą. Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuomenės rimtis ir viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, todėl S. S. pagal BK 284 straipsnį išteisintas pagrįstai.

20. Nors apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išteisintojo S. S. parodymais, o nukentėjusiojo Z. R. parodymus be pagrindo vertino kritiškai, tačiau iš pirmosios instancijos teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, kuriam neturi pagrindo nepritarti ir skundą nagrinėjantis teismas, matyti, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nuoseklūs nebuvo. Nukentėjusysis Z. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas ne vieną kartą, ir nors visų apklausų metu patvirtino, kad S. S. prieš jį smurtavo, tačiau jo parodymai apie S. S. smurtinius veiksmus proceso metu buvo prieštaringi, be to, jo nurodytos aplinkybės apie jam padarytus sužalojimus neatitiko specialisto išvadoje jam nustatytų sužalojimų. Pažymėtina, kad įvykis įvyko 2020-06-15, tačiau į medikus Z. R. kreipėsi tik po dviejų dienų, t. y. 2020-06-17, jam buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas. Tačiau iš nukentėjusiojo Z. R. parodymų apie prieš jį pavartotą smurtą ir įvertinus nurodytą jo sužalojimo būdą – suduota ne mažiau kaip 18 smūgių į įvairias kūno vietas – abejotina, kad dėl tokio didelio skaičiaus suduotų smūgių galėtų nelikti jokių sužalojimo žymių. Nors iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Z. R. po įvykio buvo sužalotas dešinysis skruostas ir dešinė ranka (t. 1, b. l. 44), tačiau byloje nustatyta, kad konflikto metu S. S. susistumdė su Z. R. ir šiam trenkė per dešinę ranką, siekdamas iš jos išmušti peilį ir norėdamas apginti K. T. turtą. Taip pat nustatyta, kad S. S. susistumdė su Z. R. prie laiptinės laukinių durų. Dėl šių S. S. veiksmų ant Z. R. rankos dilbio arčiau riešo ir dešinio skruosto galėjo atsirasti nežymūs subraižymai (įdrėskimai), tačiau šie sužalojimai yra susistumdymo, o ne išteisintojo intensyvaus mušimo rezultatas, be to S. S. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl tokių sužalojimų padarymo.

21. Prokuroras apeliaciniame skunde kaltinimą išteisintajam S. S. grindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1678/2020 (03), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam Z. R. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimą atliko vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. Vitkus. Siekiant nustatyti minėtos specialisto išvados pagrįstumą, 2023-06-15 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos ekspertas G. Paulikas, kuris teigė nesutinkąs su specialisto išvada Nr. G 1678/2020 (03), nes ji yra nepagrįsta. G. Pauliko teigimu, anksčiau nurodyta specialisto išvada grindžiama tik subjektyviais nukentėjusiojo nusiskundimais krūtinės ląstoje, todėl teigti, kad pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nėra pagrindo.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iškilus abejonėms dėl specialisto išvados Nr. G 1678/2020 (03) pagrįstumo, apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, dėl įvykio metu nukentėjusiajam Z. R. padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnio, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertai R. Laurinavičius ir R. Raudys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 71/2023 (01), remiantis gautais Z. R. medicininiais dokumentais, duomenimis, esančiais byloje, bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, pateikta išvada, jog Z. R. po 2020-06-15 įvykusio konflikto nenustatyta jokių objektyvių sužalojimo požymių, o tik subjektyvūs nusiskundimai krūtinės dešinės pusės skausmu. Gydytojo J. V. nustatyta diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas – vertintina kaip nepagrįsta, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo.

23. Kaip anksčiau nurodyta, paties Z. R. parodymai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs ir prieštarauja minėtai teismo medicinos ekspertų išvadai. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad kaimynui ir jam išlipus iš automobilio, šis pripuolė prie jo, ketindamas jam smūgiuoti, tačiau ar šis jam trenkė, pasakyti negali, nes neprisimena; po automobilio padangų subadymo, prie namo laiptinės, kaimynas pradėjo jį stumdyti ir spardyti jam į kojas ir lytinius organus, jis parkrito prie laiptinės esančio suoliuko; kaimynui įpuolus į jo butą, šis vėl pradėjo spardyti jam į kojas ir į tarpkojį; taip pat spardė į įvairias kūno vietas ir einant jam į policiją (laiptinėje ir prie kiosko). Vėliau tyrėjui aiškino, kad jam S. S. spyrė į kojas ne mažiau kaip tris kartus, po to tyčia jį pastūmė, dėl to jis atsirėmė į atramas; jam įėjus į laiptinę S. S. spyrė jam į kojas, pilvą ir kitas kūno vietas bendrai ne mažiau kaip penkis kartus; jam įėjus į savo butą, S. S. ėjo jam iš paskos ir spyrė jam į kojas ir kitas kūno vietas bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų; jam išėjus iš namų ir einant gatve, S. S. ėjo iš paskos ir spyrė jam į kojas ne mažiau kaip tris kartus, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų. Tokius jo parodymus taip pat paneigia kiti byloje nustatyti objektyvūs įrodymai – byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. J. patvirtino, jog apžiūrėjus Z. R. kojas, jokių mėlynių nesimatė. Nors pagal objektyvius įrodymus – liudytojų V. J., V. R., Z. T. parodymus nustatyta, kad Z. R. buvo padaryti tik labai maži, nežymūs sužalojimai (įdrėskimai) ant rankos dilbio arčiau riešo ir dešinio skruosto, tačiau jokių duomenų, kad jam būtų intensyviai smūgiuota į veidą ir kitas kūno vietas, nėra, negalima paneigti ir pakankamai realios prielaidos, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti Z. R. ir S. S. stumdantis, bet ne Z. R. smūgiuojant kojomis ar kumščiais.

24. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių S. S. kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl S. S. pagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuoto kaltinimo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Dėl turto sugadinimo

25. Išteisindamas S. S., pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo tuo, jog S. S. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju liko neįrodyta aplinkybė, jog S. S., tyčia sulaužydamas, sugadino Z. R. dvejus akinius, bendrai kainuojančius 127,60 Eur, o sugadintų automobilio padangų bendra vertė sudaro 131,44 Eur sumą, kuri nesiekia 3 MGL dydžio, nuo kurio, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481, įsigaliojusio 2015-01-01, redakcija) pateiktu turto vertės išaiškinimu, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl nusprendė, kad S. S. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai išteisino S. S.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

26. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio naudojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Teismų praktika dėl turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir formuojama kategoriškai. Antai vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023). Taigi, tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sunaikinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-147-511/2016).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis Z. R. 2020-06-15, iš karto po konflikto su S. S., kreipėsi į policiją ir nurodė, kad kaimynas iš antro aukšto konflikto metu, sulaužė jam dvejus akinius. Tačiau, pažymėtina, jog Z. R., apklausiamas apie įvykį pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką priėmimo metu, tyrėjui V. J. nurodė tik tai, jog kaimynas, įsėdęs į jo automobilį, griebė jam už akinių ir juos sulaužė, o apie antrų akinių sugadinimo aplinkybes nurodė tik papildomos apklausos metu, praėjus vienam mėnesiui po įvykio (t. 1, b. l. 1-2, 54). Išteisintasis S. S. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė įsėdimo į nukentėjusiojo automobilį ir jo akinių sugadinimo faktą. Kaip anksčiau minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog kitų asmenų, kurie būtų matę tarp Z. R. ir S. S. kilusį konfliktą, nebuvo, todėl vertinant nagrinėjamą situaciją yra svarbu atsižvelgti ir į kitus byloje esančius duomenis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog iš karto po įvykio buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, nukentėjusiojo automobilis, taip pat daugiabučio namo laiptinė ir nukentėjusiojo butas, taip pat užfiksuoti ant nukentėjusiojo kūno likę sužalojimai (t. 1, b. l. 32-45), tačiau šiame protokole nėra jokių duomenų apie sulaužytus nukentėjusiojo akinius. Atkreipiamas dėmesys, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis, kuriame anot Z. R., po įvykio liko sulaužyti nukentėjusiojo akiniai, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole jokių duomenų apie sulaužytus akinius nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo sulaužyti ir sugadinti dveji akiniai, tačiau jokių duomenų, kad jis konflikto metu buvo su akiniais ir kad jie buvo būtent tuo metu sulaužyti ir sugadinti, byloje nėra. Nors nukentėjusysis tiek tyrėjui, tiek liudytojui Z. T. nurodė, kad S. S. konflikto metu, šiam sėdint nukentėjusiojo automobilyje, sulaužė jam akinius, tačiau nukentėjusysis policijos pareigūnams neperdavė akinių ir jie nebuvo paimti bei apžiūrėti. Nesant jokių duomenų apie akinių sugadinimą kilusio konflikto tarp Z. R. ir S. S. metu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent dėl išteisintojo veiksmų akiniai buvo sugadinti ir kad dėl to nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog nukentėjusiojo pateiktos UAB „Danvisus“ PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad nukentėjusysis Z. R. buvo priverstas įsigyti naujas akinių dalis (rėmelius, lęšius), tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, net ir šios nukentėjusiojo pateiktos sąskaitos nepatvirtina fakto, kad nagrinėjamo įvykio metu išteisintasis S. S. būtų sulaužęs ar nepataisomai sugadinęs akinius, nes, kaip anksčiau minėta, be subjektyvių nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų matyti, jog akiniai buvo sugadinti būtent nagrinėjamo įvykio metu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip minėta anksčiau, prie ikiteisminio tyrimo nebuvo pateikti sugadinti akiniai, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti ar šių akinių nebuvo galimybės sutaisyti, dėl ko nukentėjusiajam kilo būtinybė įsigyti naujus akinių rėmelius ir lęšius.

28. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, jog kiekviena abejonė, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jos išsklaidyti, vertinama nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju liko neįrodyta aplinkybė, jog S. S. būtų sugadinęs Z. R. dvejus akinius, bendrai kainuojančius 127,60 Eur.

29. Išteisintasis S. S. taip pat buvo kaltinamas nukentėjusiajam priklausančio automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturių bendros 320 Eur vertės padangų sugadinimu.

30. Bylos medžiaga nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą 2020-06-15 buvo apžiūrėtas prie daugiabučio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis žalios spalvos automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio visos keturios padangos pradurtos aštriu plonu daiktu, galbūt peiliu. Apžiūrėjus automobilį, daugiau apgadinimų nepastebėta (t. 1, b. l. 32-33). Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad prie daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visos padangos tuščios, be oro. Ant priekinės kairės pusės padangos nurodytas modelis: ,,Nankang Silica compound“, padangos duomenys: 185/65 R-15 88T M+S, pagaminta Kinijoje, pagaminimo data: 2709 (2009 m., 27 savaitė). Ant priekinės dešinės pusės padangos nurodytas modelis: ,,SW 618“, padangos duomenys: 195/65 R15 91T M+S, pagaminta Kinijoje, pagaminimo metų nesimato. Ant galinės kairės pusės padangos nurodytas modelis: ,,Nankang Silica“, padangos duomenys: 185/65 R15 88T M+S, pagaminta Kinijoje, pagaminimo data: 2609 (2009 m., 9 savaitė). Ant galinės dešinės pusės padangos nurodytas modelis: ,,Farestone Winterhawk“, padangos duomenys: 185/65 R15 88T, pagaminta Lenkijoje, pagaminimo data 3508 (2008 m., 35 savaitė) (t. 2, b. l. 1-2).

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo daiktai: automobilio keturios padangos yra sugadintos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad daiktai yra sugadinti nepataisomai ir jų naudoti pagal paskirtį nukentėjusysis negali. Taigi nukentėjusiajam dėl to yra padaryta turtinė žala.

32. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje pateikė keturių automobilio padangų vertes, kurios objektyviais duomenimis nėra pagrįstos, nurodė, kad negali pateikti pirkimo dokumentų, nes neišsaugojo kvitų, už padangas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Išteisintasis S. S. neneigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, t. y., kad jis sugadino Z. R. automobilio padangas, sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą dėl padangų sugadinimo, tačiau nesutiko su nukentėjusiojo nurodoma sugadintų padangų verte.

33. Kaip anksčiau minėta, nuo sugadinto turto vertės priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014-12-18 redakcija, galiojanti iki 2023-06-01), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, šiuo atveju inkriminuota minėto straipsnio 1 dalis, vadinasi, sugadinto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL, t. y. 250 Eur, priešingu atveju, veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį arba administracinis nusižengimas pagal ANK 115 straipsnį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Kai tokių duomenų byloje nėra, sugadinto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

34. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog baudžiamosiose bylose, ypač kuriose turto vertė yra būtinas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, ji turi būti nustatyta ir įrodyta maksimaliai abejonių nekeliančiais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nukentėjusiajam Z. R. sugadintų padangų vertę, įvertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje surinktus duomenis apie automobilio padangų vertę, atsižvelgė ir į viešoje erdvėje esančias panašių padangų vertes bei į teisingumo, protingumo principus, ir konstatavo, jog nukentėjusiojo nurodytos padangų vertės yra aiškiai per didelės, todėl jas mažino. Apygardos teismo vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, ir be specialių žinių panaudojimo, nustatydamas nukentėjusiojo įvykio metu sugadintų padangų vertę. Tuo pačiu pastebėtina, kad nukentėjusysis Z. R. civiliniame ieškinyje sugadintas padangas įvertino 320 Eur, t. y. vienos padangos vertė – 80 Eur. Tačiau analizuojant nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu matyti, kad jo parodymai dėl jam priklausančių padangų vertės kito. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog apklausiamas dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis Z. R. nurodė, kad buvo sugadintos 80 Eur vertės keturios automobilio padangos, vienos padangos vertė yra 20 Eur (t. 1, b. l. 1-2). Vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisme nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad vienos padangos vertė yra 80 Eur, todėl bendrai buvo sugadintos 320 Eur vertės keturios padangos (t. 1, b. l. 63).

35. Apylinkės teismas, įvertinęs S. S. pateiktos UAB „Keridava“ pažymos apie naudotų padangų vertę duomenis ir iš internetinių parduotuvių www.egzotika.lt ir www.padangupasaulis.lt nukentėjusiojo Z. R. atstovės pateiktų naujų padangų vertes, kilus abejonėms dėl padarytos turtinės žalos pagrįstumo, teismas šioje situacijoje tinkamai įvertino žalos dydį. Nors apeliantas nesutinka su tokiu teismo atliktu sugadintų padangų vertės nustatymu ir teigia, kad teismas netinkamai nustatė sugadintų padangų vertę ir nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo nurodytą sugadintų padangų kainą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo pasirinktam sugadintų padangų vertės būdui nustatyti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, siekiant nustatyti sugadintų padangų vertę, buvo vertinama naujų analogiškų išmatavimų padangų kaina. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo Z. R. automobilio padangos nebuvo naujos, iš bylos duomenų matyti, kad jos buvo senesnės nei dešimt metų, todėl būtina atsižvelgti ir į nusidėvėjimo faktą. Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad internetiniuose puslapiuose, pvz. www.autoplius.lt, skelbiamų parduodamų naujų analogiškų išmatavimų netgi „premium“ klasės naujų padangų kainos nesiekia 80 Eur už vieną padangą, įvertinant tai, jog jos pagamintos 2023–2024 metais. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nesant jokių Z. R. nurodytą 80 Eur vienos padangos vertę patvirtinančių objektyvių duomenų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai sugadintų padangų vertei. Be to, kaip anksčiau minėta, nustatant sugadintų padangų vertę buvo vertinama naujų analogiškų padangų kaina, netaikant padangų nusidėvėjimo. Todėl, šiuo atveju nelogiška, kad nukentėjusiojo nurodyta senų, daugiau kaip dešimties metų senumo, padangų vertė yra didesnė už naujų padangų vertę.

36. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl sugadinto turto vertės, turėjo pasitelkti specialisto atliekamą turto vertinimą, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Specialisto žinių panaudojimas baudžiamajame procese yra būtinas tada, kai be jo išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju ir be specialių žinių panaudojimo, įvertinus byloje tiek nukentėjusiojo atstovės, tiek išteisintojo S. S. pateiktus duomenis, teismas tinkamai nustatė sugadintų automobilio padangų vertę. Dėl to S. S. veiksmai dėl Z. R. automobilio padangų sugadinimo negali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingos turto vertės.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog S. S. veiksmai dėl Z. R. automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturių bendros 131,44 Eur vertės padangų sugadinimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymius. Todėl surinkta medžiaga turi būti perduota atsakingai institucijai spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo ir S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pažymose prašoma už advokatės M. Kunickienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam S. S. valstybės naudai priteisti 270 Eur, už advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam Z. R. valstybės naudai priteisti 93,33 Eur.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

40. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokuroro apeliacinį skunda, kuris paduotas išteisintojo S. S. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti, todėl prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo už advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam atmetamas, o prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo už advokatės M. Kunickienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam, atsižvelgiant į tai, kad šis prašymas gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, taip pat į tai, jog išteisintojo gynėja savo baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme metu apie proceso išlaidų atlyginimą nenurodė, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Maurio apeliacinį skundą atmesti.

Baudžiamosios bylos medžiagą perduoti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo ir S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn.