Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas du kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas skiriant įpareigojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 40 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmę atlikęs.

Kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. 2021 m. lapkričio 4 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje - namo kieme, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia nustūmė G. P. nuo suoliuko ant žemės, o šiam atsikėlus, kumščiu vieną kartą sudavė G. P. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam G. P. žaizdą apatinėje lūpoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. U. su savimi laikė ne mažiau kaip 0,169 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, iki kol 2021 m. gruodžio 23 d., 01.10 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus, pareigūnų akivaizdoje numetė po automobiliu popierinės skrajutės lankstinuką su jam priklausančia minėta psichotropine medžiaga.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. U. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, jog prisipažįsta, kad 2021-11-04 apie 13.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su, kaip dabar žino, G. P., jis peršoko per balkoną (buvo pas pažįstamą A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) aukšte) bei pribėgęs prie G. P. sudavė šiam vieną kartą kumščiu į veidą. Taip pasielgė, nes G. P., dėl jam nežinomų priežasčių, keikėsi jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Prie minėto namo G. P. buvo kartu su jų bendrų pažįstamu P., šio pavardės nežino. Parodė, jog jis narkotines medžiagas vartoja apie 20 metų. Kartais vaišina pažįstami asmenys, kurių jis nenurodytų. Lankstinuką jam davė pažįstamas. Narkotines medžiagas vartoja tik kartais, lankstinuką jis paėmė savo reikmėm. Kai jam davė lankstinuką, kokiu adresu jie tuo metu buvo, nepamena. 2021-12-23, maždaug apie 1.00 val., jis su pažįstamu asmeniu, vardo nepamena, tiesiog vaikščiojo, po ko užėjo į kažkurio namo laiptinę, su parūkė turbūt cigaretę, bet ar šis jam ją davė ar jis pažįstamui davė, nepamena. Parūkius, jie išėjo į lauką, pažįstamas nuėjo namo ir jis ėjo link namų. Jis net nelabai suprato, bet prie jo pribėgo vienas policijos pareigūnas ir iš karto paguldė ant žemės. Surado jie lankstinuką. Pareigūnas jo paklausė, ar tai jo, jis šiam tuo metu atsakė, kad ne. Po to jį sulaikė. Šiuo metu nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nevartoja. Tačiau kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. U. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (2 t. 23-25, 53-56 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 13.30 val., jis nuvažiavo pas savo bendradarbį P. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), šiam išėjus į kiemą jie atsisėdo ant suoliuko, esančio šalia namo ir kalbėjosi. Maždaug po 15 minučių nepažįstamas asmuo, atsidaręs langą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo aukšte, pasisveikinęs su P., netikėtai šoko per langą ir pribėgęs prie jo, nieko nesakydamas, pastūmė jį rankomis į nugarą, dėl ko jis nukrito ant žemės. Atsikelti vyras neleido, rankomis spaudė jam nugarą. Pavykus išsisukti ir atsikelti, pradėjo vyro klausinėti kas atsitiko, norėjo išsiaiškinti, kodėl šis jį nustūmė nuo suoliuko. Tačiau vyras nieko neatsakęs kumščiu vieną kartą sudavė jam smūgį į veido sritį. Nuo smūgio jis nenukrito, buvo praskelta lūpa, pradėjo bėgti kraujas. Pastovėjęs nubėgo link visuomeninio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“ kur paskambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) telefonu ir iškvietė medikus, kurie atvykę jį apžiūrėjo, tačiau į ligoninę nevežė. Taip pat į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kitą dieną jam svaigo galva, vėmė, lūpa buvo sutinus. Nuvykus į VšĮ Žalgirio kliniką jį apžiūrėję medikai susiuvo sužeistą lūpą iš vidaus, taip pat išdavė siuntimą į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę pas neurochirurgą, kur nuvykus jam buvo nustatytas paviršinis galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, sumušimas. Dėl jam padaryto sužalojimo turėjo 8 dienų nedarbingumą. Daugiau jį sumušusio vyro nematė. Dėl ko jį užpuolė nepažįstamas vyriškis, jis nežino, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jį užpuolusio asmens amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metų, ūgis – apie 170 cm, vidutinio kūno sudėjimo. P. jam minėjo, kad šio asmens vardas yra V. (1 t. 25-28, 29-30, 31-33 b. l.).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V. U. kaip jį sumušusį asmenį (1 t. 119-120 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. parodė, kad G. P. pažįsta apie 4 metus. Tikslios datos neprisimena, ryte pas jį namo atvažiavo G.. Galimai po 13 val., jis kartu su G. išėjo į kiemą kur atsisėdę ant šalia namo esančio suoliuko šnekučiavosi. Po kiek laiko prie jų priėjo jam iš matymo pažįstamas V., kurio pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. V. apie kažką pradėjo kalbėti su G., tarp vyrų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. vieną kartą kumščiu sudavė G. į veido sritį. G. nuo smūgio nukritęs ant žemės nebuvo. Vyrai susikibo. Jis V. pasakė, kad šis nedarytų kvailystės ir juos išskyrė. V. kažkur pasišalino. G. pradėjo kviesti greitosios medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Kadangi jis buvo išgėręs, nutarė eiti namo, todėl kas vyko toliau – nepamena. Kadangi buvo išgėręs nesuprato dėl ko tarp vyrų kilo konfliktas (1 t. 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad V. U. pažįsta nuo vaikystės. Datos tiksliai nepamena, tai galėjo būti 2021 m. lapkričio mėn., dienos metu, pas jį bute buvo V. U.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus ir kažkokiu momentu kartu išėjo į balkoną parūkyti. V. U. pamatė ant suoliuko pažįstamus asmenis. Šių vyrų jis nepažįsta, apibūdinti negali. Minėti asmenys, pamatę V. U. vartodami necenzūrinius žodžius pradėjo kažką jam sakyti. V. U. vartodamas necenzūrinius žodžius kažką šiems asmenims atsakinėjo. Tarp vyrų kilo konfliktas, tačiau kodėl, jis nežino. V. U. susinervinęs iššoko pro balkoną ir pradėjo vaikytis minėtus asmenis po kiemą, kad šis kam nors suduotų, kad tarp vyrų vyktų muštynės, nematė. Po kurio laiko visi asmenys pasišalino. Nematė, kad įvykio metu V. U. būtų ką pasivijęs (1 t. 95-96 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. K. parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 13.41 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje visuomeninio transporto stotelėje, pranešėją primušė du vyrai ir pabėgo. Atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo – G. P., kuris paaiškino, kad tarp jo ir nepažįstamo vyro, kurio jokių asmens duomenų nežino, įvyko konfliktas, kurio metu jį apstumdė ir jam [G. P.] buvo suduotas smūgis į veido sritį. Buvo akivaizdžiai matyti, kad G. P. yra neblaivus, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Ant G. P. veido matėsi nubrozdinimai. Į vietą atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo G. P., tačiau jam medikų pagalbos neprireikė. G. P. negalėjo paaiškinti dėl ko kilo konfliktas, tik sakė, kad su savimi turi daug pinigų ir pats išsiaiškins dėl konflikto, teigė, jog pareiškimo neteiks. Kartu su G. P. buvo dar vienas asmuo – P. L., kuris taip pat buvo neblaivus (1 t. 101-104 b. l.).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3163/2021(01) nurodyta, kad G. P. nustatyta žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas iki kreipiantis med. pagalbos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 15 d. ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apie sužalojimo padarymo mechanizmą konkrečiai pasakyti negalima, kadangi trūksta objektyvių duomenų, tačiau įvertinus pateiktas aplinkybes, tikėtina, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats griūdamas ar atsitrenkdamas į kietus paviršius. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (1 t. 44-46 b. l.).

Specialistas S. L. į klausimą: kodėl G. P. VšĮ RVUL ambulatorinio apsilankymo apraše Nr. 21-SPS-60227 minimas galvos plaukuotosios dalies paviršutinis sužalojimas neatsispindi/nevertintas pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 3163/2021(01), atsakė, kad: pirma, kaip matyti G. P. minėtoje gydymo įstaigoje lankėsi 2021 m. lapkričio 5 d., o VTMT Vilniaus skyriuje buvo apžiūrėtas 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. po 20 dienų. Todėl tikėtina, kad paviršutiniai sužalojimai galėjo sugyti; antra, minėtame ambulatorinio apsilankymo apraše, paviršutiniai galvos plaukuotosios dalies sužalojimai minimi tik diagnozėje, o paciento apžiūroje objektyvių duomenų apie šiuos sužalojimus nėra, todėl jie kaip sužalojimai nekvalifikuojami (1 t. 48 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, Body kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo medžiagos (1 failas) apžiūra. Nustatyta, kad įjungus įrašą ekrane matomas užrašas "(duomenys neskelbtini)" ir data 2021/11/04 14:17:12. Kamera fiksuoja vyrą, apsirengusį juodos spalvos striuke, pilkos spalvos megztiniu, ant galvos kepure su snapeliu, pagal bylos aplinkybes tai nukentėjusysis G. P., kuris patvirtina, kad šiuo metu pretenzijų neturi ir nueina link visuomeninio transporto sustojimo stotelės. Šalia policijos pareigūnės stovi GMP darbuotojas. Įrašo trukmė 00:13 min. (1 t. 105-112 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas 2021 m. lapkričio 4 d. įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašas ir padaryta jo išklotinė, iš kurios matyti, kad į BPC skambinantis vyras, prisistatantis G. P., prašo atvykti policijai, nurodo, kad jis buvo sumuštas. Asmuo prašo iškviesti medikus, nurodydamas, kad jam bėga iš burnos kraujas, kad jam buvo duota į “snukį”. Asmuo, nurodo, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) stotelėje (1 t. 115-118 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamojo V. U. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – t.y. viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Kaltinamasis V. U. viso proceso metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė ir davė išsamius parodymus. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo G. P., liudytojo P. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu šie apklausti asmenys išsamiai nupasakojo įvykio eigą. Visą įrodymų grandinę patvirtina ir liudytojų A. S. bei P. K. parodymai, Bendrojo pagalbos centro telefoninio pokalbio išklotinė, kur su BPC darbuotoja bendraujantis asmuo – prisistatantis G. P., nurodo, kad jis buvo sumuštas, kad jam iš burnos bėga kraujas. G. P. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3163/2021(01).

V. U. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur lankosi ir bet kada gali lankytis kiti asmenys, taigi, nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius G. P., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Įvertinus V. U. veikos motyvus, darytina išvada jog kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

V. U. atsakomybę dėl šios veikos lengvina jo prisipažinimasir gailėjimasis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (2 t. b. l. 44-46, 53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d., apie 1.00 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu V. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini)-o ir (duomenys neskelbtini)-o aukšto guli be sąmonės du vyrai. Atvykus nurodytu adresu, prie namo buvo atvykusi GMP brigada. Iš laiptinės išeidinėjo medikai ir du vyrai. Asmenys, pamatę jų tarnybinį automobilį, pradėjo bėgti link Ateities gatvėje esančio autobusų žiedo. Jie su tarnybiniu automobiliu nuvažiavo link autobusų žiedo, išlipus iš tarnybinio automobilio, nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, kur namo kieme pagavo vieną iš besišalinančių vyrų, kaip vėliau paaiškėjo - V. U.. Kur pasišalino antras vyras, nepastebėjo, šio sulaikyti nepavyko. Sulaikius V. U. ir šio paklausus ar jis neturi prie savęs draudžiamų daiktų, V. U. atsakė, kad neturi. Pastebėjo, kaip asmuo kaire ranka kažką numetė prie šalia buvusio pilkos spalvos Renault automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus ką išmetė, pastebėjo, kad V. U. išmetė popierinį lankstinuką, kurio viduje buvo baltos spalvos medžiaga, kaip įtariama - narkotinė medžiaga. Atlikus V. U. dalinę apžiūrą, daugiau draudžiamų daiktų nerado. V. U. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS (1 t. 145-148 b. l.).

2021 m. gruodžio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas P. S. pateikė popierinį skrajutės lankstinuką, su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama - narkotine medžiaga (1 t. 149-152 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolas pavirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. 137-143 b. l.).

2021 m. gruodžio 23 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimtos V. U. rankų nuoplovos (t. 1 178-180 b. l.).

2022 m. vasario 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad nuoplovose (vokas Nr. 1), paimtose nuo V. U. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Ant savadarbės pypkės (vokas Nr. 2), rastos ir paimtos (duomenys neskelbtini), kambaryje esančio stalo trečiame stalčiuje, vidinių paviršių rasti psichotropinių medžiagų -MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA ir ADB-HEXINACA pėdsakai. Ant metalinio smulkintuvo su užrašu „Royal Queen Seeds“ (vokas Nr. 3), rasto ir paimto (duomenys neskelbtini), kambaryje esančio stalo trečiame stalčiuje, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių (vokas Nr. 4), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), kambaryje esančio stalo antrame stalčiuje, paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – 4-Fluoro-MDMB-BUTINACA pėdsakai. Baltos spalvos miltelių iš popieriaus skrajutės lankstinuko (vokas Nr. 5), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,169 g (1 t. 186-192 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. U. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą neturėdamas tikslo jos platinti.

Kaltinamasis apklausiamas teisme pripažino neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo faktą. Patvirtino, kad jis bylai reikšmingu laiku. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojo policijos pareigūno P. S. parodymai, taip pat reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis, baltos spalvos miltelių iš popieriaus skrajutės lankstinuko, rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,169 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, I sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą I įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“1971 m. Konvencijos II sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 99 punktą amfetamino nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 0,2 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g. Taigi, V. U. laikytas amfetamino kiekis neviršija minimalaus šios medžiagos nustatyto nedidelio kiekio.

Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką V. U. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Pagal kaltinimą, V. U. inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika - neteisėtas draudžiamos medžiagos įgijimas, o būtent, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios kiekis – 0,169.

Pažymėtina, kad kiekviena BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis V. U. įgijo draudžiamą medžiagą. Viso proceso metu V. U. negalėjo tiksliai įvardinti asmens iš kurio jis įgijo psichotropinę medžiagą. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta. Todėl iš V. U. pateikto kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotos draudžiamos medžiagos neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Įvertinus V. U. įgytų ir su savimi turėtų psichotropinių medžiagų – amfetamino kiekį, veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

V. U. atsakomybę dėl šios veikos lengvina jo prisipažinimasir gailėjimasis.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjo yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – V. U. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje), veikos padarytos tyčia. Atsižvelgiama į kaltinamojo V. U. asmenybę: teistas, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nedirba ir nuolatinių pajamų negauna, registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Gydytas (duomenys neskelbtini) centre. Byloje pateikta Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. U. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. BK 284 straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje kaltinamajam V. U. skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam arešto bausmės maksimaliam dydžiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, numatančiu, kad viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir V. U. skirtina subendrinta – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl V. U. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, nors pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).

V. U. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai pripažįsta ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. U. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkią nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą, remiantis oficialiais duomenis – V. U. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, realiai vykdant laisvės atėmimo bausmę būtų ne tik apriboti kaltinamojo socialiniai ryšiai, bet ir nukentėtų jo interesai, šeimos materialinė gerovė.

Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2021 m. gruodžio 23 d., 01.10 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d., 12.45 val. (2 t. 28, 29 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - naikintina (2 t. 26, 31 b. l.).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 174,81 Eur dydžio civilinį ieškinį. 2022 m. sausio 4 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t. 56-60 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 174,81 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė 107,92 Eur dydžio civilinį ieškinį. 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 71-75 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 107,92 Eur žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu G. P. pripažintas nuketėjusiuoju. 2021 m. gruodžio 3 d. G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 38, 39 b. l.).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam G. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis teikdamas civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo jokių duomenų, jog dėl jo atžvilgiu padarytos veikos būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai. Savaime suprantama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. V. U. nedirba ir jokių pajamų negauna. Teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir mano, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu 300 eurų suma bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

Dėl daiktinių įrodymų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo objektų tyrimo likusius baltos spalvos miltelius (0,658 g) supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, saugomus PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t. 186-192 b.l.) ir penkis vokus su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, supakuotus į voką, perduotus saugojimui į VA VPK saugyklą (1 t. 193-195 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1572-865/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

V. U. (V. U.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. (V. U.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir V. U. (V. U.) paskirti subendrintą - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. (V. U.) paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 23 d., 01.10 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d., 12.45 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu V. U. (V. U.) atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 174,81 Eur turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo V. U. (V. U.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 107,92 Eur turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo V. U. (V. U.).

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį, iš V. U. (V. U.) priteisti G. P. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam V. U. (V. U.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo objektų tyrimo likusius baltos spalvos miltelius (0,658 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir penkis vokus su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, supakuotus į voką, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1572-865/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.