- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-769-524/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K., atstovaujamo globėjo K. K., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovo D. K., atstovaujamo globėjo K. K., ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto panaikinimo, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. gegužės 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-230516-00089 (toliau – patikrinimo aktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo D. K., atstovaujamo globėjo K. K., ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto panaikinimo.
3. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu ir jo priedais, nustatė, kad ieškovas nesutinka su Inspekcijos patikrinimo aktu, kuriuo konstatuota, kad 2023 m. vasario 10 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230210-00005, neįvykdytas. Tai yra II grupės nesudėtingas statinys – kiemo aikštelė, kurios plotas apie 255 kv. m, dėl kurios surašytas 2023 m. vasario 7 d. savavališko statybos aktas Nr. SSA-30-230210-00005, nenugriauta.
4. Teismas pažymėjo, kad įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo 2023 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte yra fiksuotos tik tą momentą nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Statybos inspekcijos nustatytu įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šiame akte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui).
5. Teismas nurodė, kad vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos patikrinimo aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo keliamas ginčas dėl akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos)), todėl ginčijamas patikrinimo aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, norminiai teisės aktai nenumato patikrinimo akto apskundimo tvarkos, ji nenurodyta ir ginčo patikrinimo akte.
7. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti ir negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ginčijamas patikrinimo aktas tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas D. K., atstovaujamas globėjo K. K. (toliau – apeliantas), prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad turi būti analizuojama tai, ar skundžiamas administracinis aktas sukelia asmeniui teisines pasekmes, riboja asmens teises, ar ne.
8.2. Akcentuojama, kad ieškovas prašo panaikinti patikrinimo aktą, nes jame pateikta neteisinga išvada, jog savavališka statyba nepašalinta. Šis dokumentas, ieškovo nuomone, riboja ieškovo kaip savininko nuosavybės teises ir sukelia teisines pasekmes. Pažymima, kad ieškovas panaikino savavališkos statybos faktą – vieną kiemo aikštelę padalindamas į tris kiemo aikšteles, neviršijančias l00 kv. m. ploto, kurios tapo nebe II grupės nesudėtingu statiniu, o I grupės nesudėtingu statiniu.
8.3. Pažymima, kad kol yra konstatuotas 2023 m. vasario 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymas, ieškovas negali žemės sklypo plano ir kadastrinių matavimų bylos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Atsakovė kreipsis į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo įvykdymo ir antstolis reikalaus ieškovo nugriauti savavališką statybą, tuomet ieškovas patirs didelių nuostolių, nes turės kiemo aikštelę išardyti ir statyti tris kiemo aikšteles iš naujo.
8.4. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad patikrinimo aktas sukelia teisines pasekmes ieškovui, nes ieškovas patirs didelius nuostolius, turėdamas išardyti kiemo aikšteles ir vėl tą patį pastatyti iš naujo, nes turi parengtą planą ir yra atlikęs kadastrinius matavimus trims kiemo aikštelėms, bei sumokėdamas antstoliui už vykdymo veiksmus; taip pat skundžiamas aktas riboja asmens teises, nes riboja jo teisę į nuosavybės valdymą – jis negali naudotis kiemo aikštelėmis, kurios yra perdarytos į teisėtą statybą – tris I grupės nesudėtingus statinius, negali jų valdyti ir jomis disponuoti.
8.5. Ieškovo nuomone, svarbiausias kriterijus, sprendžiant, ar savavališkos statybos patikrinimo aktas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, yra nustatymas, ar šis administracinis aktas sukelia asmeniui teisines pasekmes ir riboja asmens teises, ar ne. Šiuo atveju ieškovas sutiko su savavališkos statybos aktu, nes šio dokumento priėmimu metu jo sklype buvo savavališka statyba, sutiko ir su privalomuoju nurodymu, jog turi pašalinti savavališką statybą, tačiau su savavališkos statybos patikrinimo aktu jis nesutinka, nes pašalino savavališką statybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018), o būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
13. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
14. CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111-114, 135 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai procesinio dokumento turiniui – turi būti nurodomas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir ieškinio pagrindas, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. gegužės 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-230516-00089.
16. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą, teismo priimtas sprendimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, ginčijamas patikrinimo aktas tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš patikrinimo akto turinio akivaizdu, jog patikrinimo aktas neturi privalomojo pobūdžio ir toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių. Patikrinimo aktu tik užfiksuotos tuo metu buvusios patikrinimo vietoje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. atsakovės įgaliotas pareigūnas, vertindamas tą dieną buvusią faktinę situaciją, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus ar pateiktus dokumentus, surašė patikrinimo aktą, tačiau juo ieškovui jokios teisės ir jokios pareigos nebuvo nustatytos, t. y. juo tik buvo aprašytos tuo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Prašomame panaikinti patikrinimo akte tik nustatyti faktai, jame nėra nurodyti reikalavimai nei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nei dėl jokių statinio ar statybos darbų nevykdymo. Tokie reikalavimai yra suformuluoti Inspekcijos surašytame privalomajame nurodyme, dėl ko būtent šis aktas sukelia teisines pasekmes. Prašomame panaikinti patikrinimo akte tik surikti faktinio pobūdžio duomenys apie statybos objektą, atlikti kiti faktus nustatantys veiksmai. Šie veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, yra konstatavęs, kad tokių duomenų surinkimas nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto argumentus, kad kol yra konstatuotas 2023 m. vasario 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymas, ieškovas negali žemės sklypo plano ir kadastrinių matavimų bylos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei atskirajame skunde siekia įrodyti apeliantas, vien tik ieškovo reikalavimo panaikinti patikrinimo aktą patenkinimas nereikštų pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Ieškovas, prašydamas panaikinti minėtą aktą, nereiškia reikalavimo pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. gegužės 16 d. privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Taigi, apeliacinė instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas – panaikinti ginčo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023 m. gegužės 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-230516-00089 – negali būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.