Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2834-910/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2S-2834-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30581-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Tanagra“
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2834-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30581-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Tanagra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Tanagra“ ieškinį atsakovui D. M. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. M., prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. DGKS - 4725 darbo byloje Nr. APS-36-15936 dalį ir sumažinti iš UAB „Tanagra“ atsakovo naudai priteistą netesybų sumą iki 2154,52 Eur; panaikinti sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą dėl 700,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, išieškojimo skubaus vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir išaiškino ieškovui, kad su šiuo ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą – į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

3. Teismas rėmėsi CPK 29 straipsnio nuostata, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

4. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir patikrinęs registro duomenis, teismas nustatė, kad atsakovu įvardintas asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pridėtų rašytinių duomenų teismas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovo esama gyvenamoji vieta (ar paskutinė žinoma) būtų ieškovo nurodomu adresu Vilniaus mieste. Teismas pažymėjo, kad darbo santykiai su atsakovu yra nutrūkę, taip pat pabrėžė, kad ieškovui, kaip buvusiam darbdaviui, alternatyvaus teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 30 straipsnyje ir 411 straipsnio 2 dalyje, netaikoma.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas UAB „Tanagra“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Ieškinio priede Nr. 1 (darbo sutartis Nr. 1914) yra nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nėra paneigta. Be to, jei atsakovas gyventų Tauragės mieste, greičiausiai jis pasinaudotų galimybe darbo ginčą spręsti būtent ten, o ne Vilniaus mieste, už 250 km nuo jo gyvenamosios vietos.

5.2. Vadovaujantis DK 223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darbo ginčą darbo ginčų komisijoje inicijuojanti šalis (nagrinėjamu atveju atsakovas) savo prašyme darbo ginčų komisijai privalo nurodyti ir savo gyvenamąjį adresą. Ieškinyje ieškovas prašė išreikalauti iš darbo ginčų komisijos darbo ginčo dėl teisės medžiagą. Jeigu teismas tai padarytų, taptų aišku, kad atsakovo gyvenamasis adresas yra ne Tauragėje, o (duomenys neskelbtini), nes būtent šį adresą atsakovas nurodė 2018 m. rugpjūčio 9 d. darbo ginčų komisijai savo pareiktame prašyme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

5.3. Atsakovas darbo ginčų komisijai 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė dar vieną prašymą išnagrinėti jo ir ieškovo darbo ginčą. Šiame prašyme atsakovas taip pat nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Vilniuje. Tai pakartotinai įrodo, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra ne Tauragės mieste, o Vilniaus mieste, kur jis ir pageidauja nagrinėti jo darbo ginčus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Ieškovas prie atskirojo skundo pridėjo atsakovo darbo ginčų komisijai adresuotus prašymus, kurie nebuvo pateikti kartu su ieškiniu. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai reikšmingi byloje keliamam klausimui dėl ieškinio teismingumo išspręsti ir juos priima.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui D. M., prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo darbo byloje dalį. Tokiu atveju, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, ieškinio teismingumas nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

11. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

12. Teismų praktikoje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

13. Pažymėtina, kad pateikiant ieškinį reikia nurodyti ne asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą vietą, kurioje asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti siunčiamus procesinius dokumentus. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau aplinkybė, kad asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, jog jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą.

14. Aptariamu atveju ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, atsakovo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje atsakovas savo gyvenamąją vietą taip pat buvo nurodęs (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, savaime neteikia pagrindo daryti išvados, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta taip pat yra pasikeitusi. Kaip teisingai nurodyta ieškovo, byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas gyvena būtent savo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Be to, pagal atsakovo pateiktą prašymą darbo ginčo byla nagrinėta būtent Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje. Ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktais duomenimis, atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), taip pat ir naujesniuose – 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. – darbo ginčų komisijai adresuotuose prašymuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys yra pakankami daryti išvadą, kad atsakovo D. M. faktinė gyvenamoji vieta yra būtent Vilniuje, o ne Tauragėje deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

15. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

tenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį.

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė