Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „T“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. G., 6219,84 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6219,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 70 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB ,,T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 29 teisme buvo priimtas atsakovo V. G., atstovaujamo advokato Vadimo Makušino, patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-752-287/2017, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo preliminariu sprendimu pagal ieškovo UAB „T“ ieškinį atsakovui V. G. dėl 6219,84 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2020 m. kovo 23 d. nutartimi teismas tenkino atsakovo V. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „T“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko, visos bylos aplinkybės yra nurodytos bylos rašytiniuose įrodymuose. UAB „T“ pats niekada nepriiminėjo sprendimų dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, transporto priemonių nuvežimas buvo vykdomas pagal policijos pareigūnų nurodymus. Transporto priemonės, nuvežtos 2013 m. rugpjūčio 16 d. savininkas buvo V. G., jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Pakruojo rajone. Pareiga asmeniui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, tuo metu galiojusio, 33 straipsnio 6 dalyje. Šioje byloje ieškovė neturėjo duomenų, kas valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, policijos pareigūnai nenurodė asmens, valdžiusio transporto priemonę. Prašo priteisti sumą, paskaičiuotą nuo transporto priemonės nutempimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Gavęs ieškovo pretenzijas, atsakovas nedėjo jokių pastangų transporto priemonei atsiimti, nebandė tartis, visą laikotarpį buvo aplaidus, nesąžiningas. Iš pradžių atsakovas teigė, kad pardavęs transporto priemonę, vėliau šios versijos atsisakė, toliau nurodė, kad jį klaidino policijos pareigūnai. Atsakovas bando išvengti atsakomybės už jo turto saugojimą. Atsakovas visą laikotarpį žinojo apie jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, tai patvirtina Š. AVPK pateikti paaiškinimai, be to V. G., gavęs pretenziją, nurodė, kad jam yra žinoma, kad jo transporto priemonė yra nuvežta ir saugoma. Paslaugų kaina yra nustatoma viešo konkurso sąlygose, kas pasiūlo mažiausią kainą, tas sudaro paslaugų sutartį. Jokia įstatymo norma neįpareigoja UAB „T“, kaip greitai jie turi informuoti savininką. UAB „T“ yra suinteresuotas, kad kaip galima greičiau būtų atsiimamos transporto priemonės. Pirmiausia policijos komisariatas turi informuoti transporto priemonės savininkus. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami pranešimai, o taip pat ir bylos procesiniai dokumentai ir jie buvo tinkamai įteikti ten gyvenančiai jo mamai. Iš atsakovo pateikto elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad „šiuo metu esu Anglijoje“, nebuvo galima suprasti, kad jis pastoviai gyvena ir dirba Anglijoje.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį su atsakovo vardu registruotu automobiliu Šiaulių rajone buvo padarytas auto įvykis. Policija priėmė sprendimą priverstinai nuvežti ir saugoti automobilį. Už šį eismo įvykį V. G. nubaustas, kad jis neįvardino asmens, kuriam buvo perduota vairuoti transporto priemonė. Atsakovas iki šiol laikosi pozicijos, kad vairavo ne jis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-V-200 12 punkte, nurodyta, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale. Policijos liepos 7 d. rašte yra nurodoma, kad tokio įrašo žurnale nėra. Atsakovo niekas tinkamai neinformavo apie transporto priemonės nuvežimą, tokių duomenų nėra. Atsakovas ieškinį ginčija tik iš dalies. Į 2016 m. rugpjūčio 8 d. išsiųstą laišką, atsakovas atsakė, tai yra atskaitos taškas, po kurios atsakovas yra informuojamas. Taikant 4,56 eurų tarifą, iš atsakovo nepriteistina daugiau kaip 1254 eurai. Sutinka pripažinti tokio dydžio ieškinį. Byloje esantys duomenys ir jo pokalbiai su atsakovu rodo, kad jis šį automobilį pardavė, tačiau neišregistravo. Atsakovas pasitikėjo policijos pareigūno paaiškinimu, kad dėl automobilio nebesuktų galvos. Iki pirmo pranešimo gavimo, automobilių saugojimo aikštelė nepasirūpino tinkamai informuoti. Gavęs laišką, atsakovas pagrįstai atsakė, kad jis nieko nežino, atsakė „kreipkitės į policiją“, manė, kad jo atsakymas įmonę patenkina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp ieškovės UAB ,,T“ ir Š. AVPK 2013 m. kovo 25 d. buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri pratęsta 2014 m. sausio 20 d. Nr. 40-IL-501. 2013 m. rugpjūčio 16 d. pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 147 priverstinai nuvežta transporto priemonė „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežta į UAB ,,T“ priklausančią aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pagal gyventojų registro išrašą V. G. deklaruota gyvenamoji vieta buvo Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis transporto priemonės „F “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. G. Paskutinės operacijos data 2013 m. liepos 11 d.

Ieškovė įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės saugojimą atsakovui paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. gegužės 10 d. (ieškinio surašymo dienos) (už 1364 dienas), vieną transporto priemonės saugojimo parą paskaičiuodama pagal Sutarties 4.1.2 punkte numatytą kainą – po 4,56 Eur (15,73 Lt, PVM įskaitytas), viso atsakovo įsiskolinimas sudaro 6219,84 Eur.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Š. apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavusi iš Š. apskrities VPK informacijos apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės nebereikia, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis (Sutarties 4.4 punktas).

Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. To paties įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Ieškovė vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją saugojo, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog viešajame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre kaip automobilio „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas automobilio priverstinio nuvežimo, ginčijamo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu nurodytas V. G. Nors iš pradžių atsakovas argumentavo, kad automobilį pardavė dar iki jo priverstinio nuvežimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu šio teiginio neįrodinėjo ir rašytiniais įrodymais paneigti viešojo registro duomenų apie tai, kad automobilio savininkas yra jis, nesiekė; pasak atsakovo atstovo advokato, šių savo argumentų kaip bylos vedimo taktikos atsisakė. Taigi, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas – atsakovas.

Tačiau sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kada ir kokių veiksmų ėmėsi pati ieškovė siekdama informuoti atsakovą apie transporto priemonės pasiėmimą.

Iš į bylą pateikto 2013 m. rugpjūčio 16 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 147 (el. b. l. 12), remiantis kuriuo automobilis buvo priverstinai nugabentas ir saugomas, nustatyta, kad atsakovas su minėtu aktu nebuvo supažindintas, jo apskundimo tvarka nebuvo išaiškinta. Ieškovė teigia, kad apie jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą atsakovas žinojo visą laikotarpį ir prašo skolą priteisti nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos. Teismo vertinimu, priešingai, nei nurodo ieškovė, šios aplinkybės nepatvirtina ir į bylą pateikti Š. AVPK paaiškinimai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo“ (nauja redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.) 12 punktu numatyta, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale. Teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi įpareigojus Š. AVPK pateikti informaciją, ar V. G. informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą anksčiau minėta tvarka, gautas pranešimas, jog duomenų apie informavimą minėtų teisės aktų nustatytą tvarka neturi. Taip pat pranešimu nurodoma, jog apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą jam buvo žinoma nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d., t. y. dienos, kai jis buvo apklaustas (el. b. l. 110). Teismo vertinimu, tokia informacija neleidžia įsitikinti tinkamu V. G. informavimu. Juolab, kad ir į bylą iš Administracinių nusižengimų registro pateiktuose duomenyse, taip pat ir minimame 2013 m. rugpjūčio 23 d. V. G. paaiškinime (el. b. l. 109), nėra jokios informacijos apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Nesutiktina ir su ieškovės argumentu, jog V. G., gavęs pretenziją, nurodė, kad jam yra žinoma, jog jo transporto priemonė yra nuvežta ir saugoma. Minėto atsakymo į pretenziją turinys (el. b. l. 17), nesudaro pagrindo tokiai išvadai, juolab nesuteikia galimybės nustatyti informavimo momento.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovui pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo sumokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 8 d., antrąjį – 2017 m. balandžio 22 d., t. y. praėjus apie aštuoniems mėnesiams nuo pirmojo pranešimo. Pažymėtina, kad ieškinį teismui ieškovė pateikė tik 2017 m. birželio 2 d., t. y. praėjus beveik ketveriems metams nuo atsakovui priklausančios transporto priemonės perdavimo UAB „T“ saugoti momento. Byloje nėra duomenų, kad nuo automobilio saugojimo ieškovės aikštelėje pradžios momento iki pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo per tris metus ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo iš atsakovo.

Nors kiekvienas rūpestingas ir apdairus turto savininkas privalo žinoti ir domėtis, kur yra jam nuosavybės teise priklausantis turtas ir atsainus V. G. požiūris nėra pateisinamas ir nesudaro pagrindo išvengti prievolės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovui V. G. apie tai, kad jam priklausanti transporto priemonė yra nuvežta bei saugoma ieškovo aikštelėje neginčytinai žinoma tapo jam gavus pirmąjį UAB „T“ pranešimą, todėl iš atsakovo priteistina suma skaičiuotina už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki ieškinio 2017 m. gegužės 10 d. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-252-934/2020).

Esminio ginčo dėl priteistinos sumos ar įkainio byloje nebuvo, atsakovo prievolė atsirado priverstinės pasaugos pagrindais, o Sutartis sudaryta ieškovui laimėjus viešąjį pirkimą pagal mažiausios kainos kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir jo atstovas ieškovo ir Š. AVPK sutartyje įtvirtintos saugojimo kainos iš esmės neginčijo, neįrodinėjo kainos nesąžiningumo, teismas sprendžia, jog priteistinai sumai skaičiuoti taikytinas Sutartyje nurodytas 4,56 Eur tarifas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1496-560/2018; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-467/2018). Iš atsakovo ieškovei priteistina 1217,52 Eur suma (267 d. x 4,56 Eur).

CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2017 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 70 Eur žyminio mokesčio. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo 20 procentų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 14 Eur žyminio mokesčio.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 70 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 856 Eur (CPK 93 straipsnis, CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 842 Eur bylinėjimosi išlaidų (856 Eur –14 Eur).

Civilinėje byloje Nr. e2-752-287/2017 ieškovės prašymu 2017 m. liepos 14 d. išduotas vykdomasis raštas. Vykdomojo rašto pagrindu V. G. atžvilgiu antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šio teismo sprendimo patvirtinta kopija, jam įsiteisėjus, išsiųsti antstoliui V. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., CPK 371 str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

pakeisti 2017 m. birželio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-752-287/2017.

UAB „T“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti:

5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

ieškovei UAB ,,T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 842 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, jam įsiteisėjus, išsiųsti antstolei V. Š.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.