Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš du mėnesius iki įvykio pas jį buvo atėjęs draugas, kuris kažkada draugavo su J. K. Jis klausė, kaip gyvena J. K., prašė palydėti iki jos namų. Nuėję pas J. K. į namus pabeldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė, todėl išėjo. 2011-03-14 su S. G. išgėrė du butelius vyno „Sangria“, kuris yra vienuolikos laipsnių stiprumo ir išėjo. S. G. nuėjo pas kaimynus cigarečių, o jis į namus. Įvykis įvyko apie 18.30 val., tačiau buvo šviesu, aplink žmonių nebuvo, automobilių nematė. Prie namų norėjo pažiūrėti pašto dėžutę, kuri yra prie J. K. namo. Jo ir J. K. pašto dėžutė yra bendra. Tada jis pamatė prie savo namų stovinčią J. K. ir R. K., kuris stovėjo netoli pašto dėžučių, t. y. 3-5 m jam už šono, ir laukė J. K. eiti į parduotuvę. Tuomet atbėgo J. K., pradėjo šaukti, ko jis vedasi į jos kiemą valkatas, nes prisiminė, kaip į jos kiemą jis buvo atvedęs jos buvusį draugą. Ji pradėjo jį spardyti. Kai J. K. jį spardė, jis traukėsi, tačiau iš trečio karto ji pataikė įspirti jam į tarpukojį. Tada jis norėjo ją nustumti ir pajuto smūgį į dešinį skruostą. Po to su R. K. jie susikabino. Nespyrė R. K., nes nespėjo. Jį R. K. pargriovė, dėl ko galėjo plyšti R. K. striukė, nes jis buvo į ją įsikabinęs. Jis buvo pargriautas maždaug 3 m atstumu nuo pašto dėžučių ir prarado sąmonę. Nežino, dėl ko prarado sąmonę. Jis griuvo ant nugaros. Be sąmonės išbuvo gal 5 min. Atgavus sąmonę prie jo jau nieko nebuvo, išskyrus du mažus vaikus apie 7-8 m., kurie jam sakė keltis. Nors jis neprisimena, tačiau S. G. sakė, kad jis jį parvedė namo. Vėliau nurodė, kad namo grįžo pats, iš karto kvietė policiją, tuo metu namuose nieko nebuvo. Į ligoninę jį išvežė medikai, nes juos iškvietė policijos pareigūnai. Jam ant veido buvo padaryti sužalojimai: buvo prakirsta lūpa ir skruostas. Namuose kvietė policiją. J. K. nevadino necenzūriniais žodžiais, įvykio metu neturėjo jokio atsuktuvo, o R. K. pirštą gal susilaužė smūgiuodamas į jį, nes nuo jo gavo ne mažiau 5 smūgių. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau viską gerai prisimena. Jam buvo atlikta ekspertizė, bėgo kraujas iš nosies, ausies ir burnos. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Įvykio metu buvo jau vakaras. Metus laiko yra registruotas darbo biržoje, tačiau ten jam nebuvo pasiūlytas darbas, socialinės išmokos negauna, neturi darbo ir pajamų. Vasarą dirba pagalbiniu darbininku, užtenka to, ką uždirba, pragyvena, nes gaudavo 400-500 Lt.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad kaltinamąjį A. S. iki įvykio yra matęs anksčiau prie parduotuvės, tačiau jo nepažinojo, nebendravo, nebuvo susipykę, nėra pagrindo apkalbėti. 2011 m. po Kalėdų ar Naujųjų metų apie pusę dešimt ar dešimtą valandą buvo atėjęs pas J. K. Pas ją yra varteliai, kurie yra užrakinami paskutiniam asmeniui grįžus. Tą vakarą būnant pas ją išgirdo, kad kažkas daužo į langą. Jis atidarė duris ir pajuto alkoholio kvapą. Pamatė stovintį vyrą, o antras – mažesnis vyras – stovėjo prie vartų. Prie durų stovėjo A. S. Jis jam sakė pakviesti J. K. Jis jai pasakė, kad ją kviečia, bet ji nėjo prie durų, sakė, kad jos draugai turi jos telefono numerį, bet niekas neskambino, o, be to, varteliai buvo užkabinti. Iš pradžių A. S. nepripažino, kad buvo atėjęs į J. K. kiemą – tai pripažino tik apklausoje. 2013-03-14 apie 18.00-18.10 val. J. K. ėjo į parduotuvę ir prašė eiti kartu su ja palaikant jai kompaniją. Viską matė N. K. ir J. K. sūnus. N. K. sėdėjo kieme ant suoliuko ir rūkė. Nuo suoliuko iki Čkalovo g. 15 namo yra apie 30-40 m. Lauke pamatė kaltinamąjį A. S. ir pasakė J. K., kad aną vakarą pas ją buvo atėjęs šis asmuo. J. K. klausė A. S., kaip jis įėjo į jos kiemą su pašaliniais asmenimis. Jie apsižodžiavo, nes ji to kiemo šeimininkė. A. S. atrodė pamėlusiomis akimis, buvo kažkur išsivoliojęs, išgėręs. Šis paklausimas peraugo į A. S. agresiją, jis pradėjo J. K. vadinti „žiurke“, sakė, kad ji yra „mandri“, kai turi darbą. Necenzūrinių žodžių nevartojo. A. S. sakė: „ateisim, išspirsim duris – nesikelk“. Tuomet jis pradėjo eiti link J. K.. A. S. ėjo skeryčiodamasis. Jam prasiskleidė raudonos spalvos bliuzonas ir pamatė iš už kelnių išlindusią rankeną, lyg apvyniotą izoliacija, tačiau nežinojo, koks tai daiktas. Jis griebė J. K. už rankos ir sakė neprasidėti su tuo žmogumi, nes apsinešęs. A. S. pradėjo pulti, o jis J. K. sakė „einam“ ir tempė į parduotuvę. A. S. ant jo sakė: „nesikišk, žąsine“, bet jis nekreipė dėmesio. Jis vengė A. S., nes jis buvo išgėręs, o jam nepatiko, kad jis užstojo J. K.. Asmeninės priežasties jį užpulti jis neturėjo. Jie ėjo toliau, o jis tuo metu buvo ne prie pašto dėžučių, o maždaug už 5 m nuo vartelių, 20 m iki pašto dėžučių. Nežino, ar tai galėjo būti ties Čkalovo 15 namu, nes orientyras jam buvo pašto dėžutė, o adresų ten tiksliai nežino – bet gal ir galėjo būti ties Čkalovo g. 15 namu. Jo rankos buvo kišenėse. Gal dėl nuojautos ar išgirdęs žingsnius, nes A. S. jam nieko nesakė, jis atsisuko ir pamatė, kad A. S. turi kažką išgaląstą dešinėje rankoje. Jo turėtas įrankis atrodė kaip eilinis atsuktuvas, juoda rankena arba apvyniotas izoliacija, smailintas. Atsisukus, pirmas judesys buvo gintis, bet jo ranka užstrigo kišenėje. Pirmu smūgiu įspirdamas į ranką kišenėje, A. S. jam sutraiškė pirštą, o kitus du sumušė. Kita ranka R. K. pagavo A. S. už riešo ir nuvertė ant žemės. Tuo metu J. K. buvo apie pusę metro nuo R. K. A. S. J. K. nesudavė, tačiau ėjo link jos. Pirmas kontaktas buvo, kai norėjo iš jo atimti jo turimą daiktą ir buvo prispaudęs keliu jam į veidą, nes nebuvo ką jam daryti. Jiems taip būnant, važiuodamas pro šalį automobilis signalizavo, todėl jis A. S. patempė toliau nuo važiuojamosios dalies. Smūgių A. S. jis nesudavė, jam kraujas iš nosies nebėgo, nežino, ar buvo sutinusi lūpa. A. S. nebuvo praradęs sąmonės. Tuo metu atsuktuvas buvo iškritęs iš jo rankų. Po to jis atsistojo ir su J. K. pradėjo eiti link parduotuvės. Po 3-5 sekundžių A. S. atsistojo ir pradėjo šaukti: „pidere, tau šakės, sudaužysim mašiną“. Jis siūlė ateiti prie jo, bet jis nėjo. Už maždaug 20 min. grįžus iš parduotuvės, toje vietoje A. S. jau nebebuvo. J. K. berniukas pamatė užpuolimą, jis pradėjo klykti, todėl J. K. jam liepė bėgti pas „babą”, kuri buvo kieme prie suoliuko. N. K. matė faktą, kaip A. S. juos pasivijo. Ėjo į parduotuvę su suplėšyta striuke, nes iš patirto streso jis nematė, kad ji suplėšyta, o paskui tai parodė J. K. Policijos iš karto nekvietė, nes neturėjo su savimi pasiėmęs telefono, kuris buvo paliktas rankinėje. Einant iš parduotuvės J. K. sakė, jog reikia kviesti policijos pareigūnus. Grįžęs iš parduotuvės prašė N. K. ledo. A. S. jį kaltina, nes nori pasipelnyti, nes kažkieno kito buvo sumuštas. Įvykis sukėlė neigiamas emocijas, nes pirmą kartą už nieką buvo užpultas, tai atsiliepė ir darbe. Po įvykio buvo stresas dėl vaiko, nes išsigando, drebėjo, J. K. buvo šokas, kadangi jis buvo sužalotas. Iš pradžių jis galvojo, kad gal A. S. išgėręs taip pasielgė, nemanė, kad jam lūžo pirštas, norėjo su juo viską išsispręsti geruoju. Kai sužinojo, kad lūžo pirštas – parašė pareiškimą. Pirštą jam skaudėjo, dėjo ledus, bet netikėjo, kad jis lūžęs, manė, kad visi trys pirštai sumušti. Reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes už striukę mokėjo 250-260 Lt, o įvykio metu ji buvo apie 160 Lt vertės, nes jai buvo nuplėšta apykaklė, sugadintas užtrauktukas. Taip pat reiškia 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi teko lankytis pas gydytojus, buvo sumušti pirštai, vienas pirštas sulaužytas, išsuktas sąnarys, iki šiol jaučia skausmą, negali dirbti fizinio darbo. Įvykio dieną jam reikėjo į darbą, tai kitą dieną 8.00 val. po darbo jis nuėjo į ligoninę, kur konstatavo piršto lūžį. Su lūžusiu pirštu dirbo, nors ir trukdė darbui. Tris savaites vaikščiojo su įtvaru, dabar pirštas nuolat skauda, kai keičiasi oras. Operaciją daryti neverta, nes po jos bus nejautrus, dabar jis yra nepilnavertis, vizualiai negražus, jį jam maudžia. Iš pradžių gėrė vaistus nuo skausmo, konfliktas atsiliepė darbe, vakare važiuojant jaučia baimę, kad gali dėl nieko būti užpultas, yra padidėjęs nervingumas. Jis per mėnesį gauna 850 Lt, papildomų pajamų neturi. Namas yra dovanotas žmonai, o automobilis registruotas tėvo vardu. 2012-11-16 buvo priimtas nuosprendis jo atžvilgiu, toje byloje kaltu prisipažino.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad įvykio dieną grįžo iš darbo, pasidėjo rankinę ir ėjo su R. K. į parduotuvę. Einant pro vartelius R. K. nurodė, kad mato asmenį, kuris vieną vakarą buvo atėjęs ir trankė duris. Tai buvo A. S. Ji A. S. paklausė, ko jis pas ją vaikšto. Ji žino A. S. sugyventinę, kuri pabėgo nuo jo į užsienį palikusi butą, iki šiol jie neišsiskyrę, tačiau gyvena atskirai. Prie vartelių į kiemą yra skambutis, užkabinta grandinėlė bei pakabinta spyna, kuri yra tik imitacija ir tai žino tik savi žmonės. Kas tai žino, įkiša ranką ir atkabina vartelius. A. S. tuomet ant jos sakė: „žiurke, nebuvau atėjęs, ar nori gauti, esi mandri ir pasikėlusi, nes turi pinigų“. A. S. ji nespardė, nes vienas nuo kito buvo 3-4 m atstumu. R. K. A. S. neįžeidinėjo, jis norėjo išvengti konflikto, nesikišo į jos ir A. S. pokalbį. R. K. jai sakė, jog reikia eiti, nes tas žmogus yra girtas, jo akys baltos. Jie pradėjo eiti nuo vartelių, tačiau A. S. juos pasivijo prie pašto dėžučių. Konfliktas vyko kitoje kelio pusėje tarp 13-15 namo. Aplink žmonių nebuvo, tik mama kieme rūkė, o iš tos vietos viskas matosi. A. S. pasivijus, atsisuko R. K. ir jam A. S. spyrė vieną kartą į dešinę ranką bei jie abu susikabino. Atsisukusi matė, kad A. S. kažką turėjo rankoje, kažkokį daiktą, kuris buvo panašus į atsuktuvą. Ji pasimetė, vaikas pradėjo klykti, todėl jam pasakė, kad eitų pas „babą“. Ji galėjo visko nepamatyti. R. K. A. S. pervertė ant žemės, važiuodamas pro šalį automobilis jiems signalizavo, todėl R. K. A. S. patraukė nuo kelio. Taip pat matė, kad A. S. buvo atsikėlęs nuo žemės, kraujo ant jo nesimatė, nebuvo sumuštas. Tuomet jie toliau ėjo į parduotuvę, kai A. S. pašoko, šaukė: „gaidy, pideraste, ateisim, duris išspirsim, užmušim“ – buvo grasinimai, tačiau jie nuėjo. Iš parduotuvės jie grįžo už maždaug 15 min., o A. S. jau nebebuvo. Nematė nei greitosios medicinos pagalbos, nei policijos. Mama girdėjo, kaip ji klausė A. S., ko jis eina į jos kiemą, girdėjo, kaip jis ją įžeidinėjo. A. S. pasakyti žodžiai buvo labai smarkiai ją įžeidžiantys, nes buvo pasakyti prie vaiko. Po įvykio vaikas bijojo miegoti, kad neateitų dėdės ir nelaužtų durų, neišdaužtų langų. Vaikas tą naktį negalėjo užmigti, davė raminamos arbatos. Kadangi vaiko lova yra prie lango, tai miegojo su ja, nes bijojo miegoti šalia lango. O dabar vaikas, pamatęs tą asmenį, bėga į šoną sakydamas, jog bijo, kad tas dėdė jo nepapjautų, kaip užpuolė R. K. Ji patyrė didžiulį stresą, kreipėsi į gydytojus, užeina širdyje nerimas, priepuoliai. Jau metai laiko vyksta jos gydymas, dar ir dabar geria vaistus „Xanax”. A. S. jos nepalietė, bet įžeidinėjo, vaikas buvo išsigandęs, o ji juto stresą, jos gydymas tęsiasi iki šiol. Civilinio ieškinio nereiškia.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jame nurodyta, jog palaiko civilinį ieškinį dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo (2 t., 49 b. l.).

Liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamąjį A. S. pažįsta jau 10-12 m., o nukentėjusiuosius žino iš matymo, nes susitikdavo Zokniuose. Praeitų metų pavasarį vieną dieną su A. S. susitiko prie parduotuvės apie 19.00 val., paskui pas jį valandą ar pusantros gėrė vyną, o apie 20.00-21.00 val. ėjo kartu su A. S., o vėliau jis užėjo pas draugą A., o A. S. nuėjo prie pašto dėžutės. A. S. įvykio metu nebuvo labai girtas – jie tik „biški“ išgėrė. Jam būnant pas draugą ir kalbantis dėl darbų, po 15-20 min. atbėgo vaikai ir pasakė, kad A. S. guli prie pašto dėžutės. Nors vaikų, kurie atbėgo pasakyti, kad A. S. guli prie pašto dėžučių, nepažįsta, bet gal jie matė, kad jie kartu su A. S. vaikščiojo, matė, kur jis nuėjo, todėl ir atbėgo jam pasakyti. Jam nuėjus A. S. buvo be sąmonės, jį papurčius – atsigavo, todėl palydėjo jį namo. Jo striukė truputį buvo purvina, jis gulėjo ant pilvo, todėl striukės nugara buvo švari. Laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. A. S. buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Greitąją medicinos pagalbą gal jis iškvietė iš A. S. telefono, nes jis savo telefono neturėjo. O kas iškvietė policijos pareigūnus – nežino, jis nekvietė. Neprisimena, kuris iš jų – jis ar A. S. - kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau skambino iš A. S. telefono. Paskambinus perdavė telefoną kalbėti pačiam A. S. Iš pradžių atvažiavo policijos pareigūnai, o paskui – greitoji medicinos pagalba, kuri A. S. išvežė į ligoninę. Į greitosios medicinos pagalbos automobilį A. S. nuėjo pats – neštuvų nereikėjo. Ką A. S. sakė policijos pareigūnas – jis nesiklausė, taip pat nežino, ką jis sakė medikams. Jis liko A. S. namuose, nes jis jam paliko namų raktus. Nežino, už kiek laiko jis sugrįžo, bet tada klausė, kas jį sumušė. Jis sakė, kad sumušė Jolitos draugas, vardo neminėjo, sakė, kad kartu buvo ir Jolita. A. S. tik sakė: „susimušėm“. Su kuriuo būtent Jolitos sugyventiniu jis susimušė, nesakė. Arūnas prie A. S. atėjęs nebuvo.

Liudytoja N. K. parodė, kad kaltinamasis A. S. yra vienas iš kaimynų, o nukentėjusieji yra jos dukra ir draugas. Su nei vienu iš šių asmenų nėra piktuoju. Vieną 2012 m. pavakarį dukra J. K. su draugu R. K. ir anūku išėjo į parduotuvę. Neprisimena įvykio nei dienos, nei koks metų laikas buvo. Įvykio metu dar buvo šviesu, tačiau buvo pavakarys. Tuo metu ji buvo prie namo Čkalovo g. 21-1, Šiauliuose, kieme rūkė. Čkalovo g. 21 yra vieno aukšto daugiabutis namas, kur gyvena 4 šeimos. Ten ji gyvena kartu su dukra ir anūku. Nuo buto iki tvoros yra 2-3 m atstumas. Ji matė, kaip per vartelius išėjo dukra su draugu ir anūku, girdėjo, kaip A. S. vartojo necenzūrinius žodžius, „koliojosi“. Girdėjo, kaip A. S. šaukė: „palauk“, dukra atsisuko, klausė jo, ko vaikšto po svetimus kiemus. A. S. ant dukros sakė: „prostitute, palauk“. Priėjo R. K., sakė jos dukrai, kad einam iš čia, tas žmogus yra neblaivus. Dukra su R. K. nuėjo, o A. S. juos pasivijo, šaukė R. K.: „pidere, gaidy, užmušiu“. Nuo jos iki tos vietos, kur A. S. spyrė R. K., buvo apie 2 m atstumas, o kai A. S. keikė, buvo mažiau nei 2-3 m atstumas tarp jos dukros ir A. S. Matė, kad A. S. dukrą ir R. K. jiems nepriėjus prie pašto dėžučių, kur baigiasi tvora, pasivijo iš nugaros, tačiau nematė, kur spyrė. A. S. spyrė R. K. Nematė A. S. nukritusio. Grumtynės vyko kelio pakraštyje, ten šaligatvio nėra. Jie visi ėjo važiuojamąja kelio dalimi, ten jie ir grūmėsi. Į kiemą parbėgo vaikas, sakė, jog nori užmušti mamą. O paskui ji nuvedė vaiką į namus ir daugiau nieko nematė. Būtų mačiusi, jei būtų atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ar policija. Parduotuvėje dukra su R. K. užtruko gal pusę valandos, grįžęs R. K. jos prašė ledo, rodė sutrenktą pirštą. Dukra sakė, kad ji konflikto metu stovėjo išsigandusi. Kai jie grįžo iš parduotuvės, buvo šviesu, buvo ne žiema, tačiau vėsoka. Kas įvyko, ji nesigilino, nes prie jos prisispaudęs buvo anūkas.

Liudytoja A. J. parodė, kad dirba Šiaulių greitojoje pagalboje bendruomenės slaugytoja. Ji neatsimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Neprisimena iškvietimo į Čkalovo gatvę. Gal prisimintų, jei pažiūrėtų į kortelę. Parodžius iškvietimo kortelę, paaiškino, kad kiek dabar prisimena, 2012-03-14 buvo iškvietimas į Čkalovo gatvę. Pagal iškvietimą atvyko ji, sanitaras ir greitosios mašinos vairuotojas. Bute buvo A. S., policijos pareigūnai. Bute buvęs vyriškis sakė, kad buvo be sąmonės, kad jam svaigsta galva, dar buvo kruvinas veidas. Tiksliai dabar neprisimena, ar buvo kruvinas veidas. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Jeigu kortelėje nėra įrašyta, kad kruvinas veidas, vadinasi veidas nebuvo kruvinas. A. S. sakė, kad jį sumušė kaimynai. Apžiūrėjus jį, nustatė skausmingus nosies kaulus. Dėl buvusio sąmonės netekimo įtarė smegenų sutrenkimą, nosies kaulo lūžimą. Vyriškiui pasiūlė važiuoti į ligoninę. Pasiūlymo vyriškis neatsisakė. Iš A. S. burnos sklido alkoholio kvapas.

Be nukentėjusiųjų J. K., R. K., liudytojų S. G., N. K., A. J. duotų parodymų A. S. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- Iš 2012-03-17 R. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2012-03-14 apie 19.30 val. Šiauliuose, prie Čkalovo g. 15 namo, pašalinių žmonių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų jį užpuolė nepažįstamas vyriškis, kuris jam įspyrė koja į ranką, dėl ko lūžo dešinės rankos 3-ias pirštas, bei grasino jam daiktu, panašiu į išgaląstą atsuktuvą, suplėšė jo striukę. Suplėšytos striukės vertė 160 Lt. Jo gyvybė ir sveikata apdrausta draudimo bendrovėje „Aviva“ (1 t., 3 b. l.).

- Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, sudaryta schema, iš kurios matyti, kad nuo ištrypto tako, einančio prie Čkalovo g. 21 namo iki įvykio vietos yra apie 10 m atstumas (1 t., 5-7 b.1.).

- Iš policijos ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2012-03-14 19.04 val. gautas skambutis iš A. S., kad jį girtą ties Čkalovo g. 13 namu sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, suduodamas jam ranka į veidą ir nugriuvus spirdamas 2-3 kartus į galvą (1 t., 8-11 b. l.).

- Iš policijos ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2012-03-16 9.07 val. R. K. pranešė apie tai, kad 2012-03-14 apie 19.00 val. konflikto gatvėje metu nepažįstamas vyras koja įspyrė jam į ranką, dėl ko diagnozuotas dešinės rankos 3 piršto sumušimas, suplėšė striukę (1 t., 12-15 b. l.).

- Iš 2012-06-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. Iš pokalbio išklotinės matyti, kad A. S. pranešė, kad jį sumušė kaimynai, taip pat, kad jis abejoja, ar reikia greitosios pagalbos, paprašo ją iškviesti, nes yra sutrenkta galva (1 t., 22-23 b. l.).

- Iš 2012-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 588/12(04) matyti, kad R. K. padaryti kūno sužalojimai: dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštikaulio lūžis, kraujosruva po trečio piršto nagu. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 25 b. l.).

- Iš 2012-07-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. pateikė UAB „Aviva Lietuva“ mokėtojo sutikimo kopiją (1 t., 35 b. l.).

- Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2012-03-21 matyti, kad nukentėjusysis R. K. pateikė striukę (1 t., 39 b. l.).

- Iš daiktų apžiūros protokolo 2012-03-21 matyti, kad apžiūrėta R. K. pateikta striukė, kuri įplyšusi ties apykakle (1 t., 40-44 b. l.).

- Iš 2012-03-21 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. atpažino įtariamąjį A. S. (1 t., 50-51 b. l.).

- Iš 2012-03-20 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų matyti, kad nukentėjusioji J. K. atpažino įtariamąjį A. S. (1 t., 73-74 b. l.).

- Iš 2012-03-14 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad A. S. skausminga nosis ir galva, jam nustatytas girtumas, daugiau sužalojimų nematyti (1 t., 82 b. l.).

- Iš liudytojos A. J. apklausos protokolo matyti, kad apie gautą iškvietimą dėl A. S. gali pasakyti tik tiek kiek žino kas yra parašyta medicininiuose dokumentuose. Pagal gautą iškvietimą nuvyko Čkalovo g. 14-4, ten buvo A. S., taip pat buvo pareigūnai. Ant jo jokių išorinių sužalojimų nebuvo, jis pats skundėsi, kad jam svaigsta galva, pykina, apie tai kas įvyko jis aiškino labai nenoriai, nieko jis pasakoti nenorėjo. Sakėsi, kad jį sumušė kaimynai, apie tai A. J. atžymėjo kvietimo kortelėje. Tačiau A. S. apie tai kur jis tų kaimynų buvo sumuštas ir konkrečiai kurių jis nesisakė (1 t., 83-84 b. l.).

- Iš liudytojo S. G. apklausos protokolo matyti, kad A. S. yra jo pažįstamas, su juo pažįstamas apie 8 metus. 2012 metų kovo mėnesio viduryje, kada tai buvo datos S. G. nepamena, jis su A. S., lankėsi pas tokią kaimynę L. M., o kai iš jos išėjo, S. G. nuėjo pas draugą pasiimti cigarečių, o A. S. sakė, kad eina pasižiūrėti iki pašto dėžučių ar nėra jam laiškų. Pašto dėžutės yra Čkalovo gatvės pradžioje. S. G. būnant pas pažįstamą Čkalovo gatvėje (jo gerai nepažįsta, jis tada stovėjo viename iš kiemų, jo anketinių duomenų nežino) atbėgo du apie 4-5 metų amžiaus berniukas ir mergaitė, ir pasakė, kad jo draugas guli prie pašto dėžučių. Kas tie vaikai S. G. nežino, jų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, matė juos pirmą kartą. Tie vaikai nieko nepasakojo dėl ko A. S. guli ant žemės, nesakė, kad matė kokias tai muštynes ar konfliktą. S. G. nuėjo iki nurodytos vietos, prie pašto dėžučių gulėjo A. S., aplinkui jokių asmenų nesimatė. A. S. buvo be sąmonės, tai S. G. suprato, nes kai jį kalbino jis nebendravo todėl S. G. iš karto norėjo kviesti greitąją pagalbą. S. G. bandė jį pakelti, tačiau jam nepavyko. Todėl paliko jį gulėti ir ruošėsi kviesti greitąją. Tada A. S. pats pradėjo atsigauti bei atgavo sąmonę. Ant A. S. matėsi sužalojimai - jam iš nosies bėgo kraujas, nubrozdintas vienas skruostas, buvo prakirsta galva, tiksliau antakis. Iš pradžių A. S. nieko nekalbėjo, nesakė kas jį sumušė. S. G. jį parvedė į jo namus. Jis pasakė, kad jis blogai jaučiasi ir liepė kviesti medikus. Aš jo telefono S. G. surinko pagalbos numerį 112 ir padavė kalbėti A. S.. Iki tol kol S. G. su A. S. išėjo iš L. M., A. S. tikrai sumuštas nebuvo, nes S. G. jį matė, jie gėrė alkoholį pas L. M., pas ją išgėrė tik vieną buteli vyno „Sangrija“, kuris buvo kelių laipsnių stiprumo, todėl nei S. G. nei A. S. labai girti nebuvo. Kas sumušė A. S., S. G. nematė, nežino, nes kai atėjo prie pašto dėžučių, A. S. buvo jau sumuštas, aplinkui žmonių nesimatė. Vėliau tai kas įvyko gatvėje A. S. S. G. taip pat nepasakojo (1 t., 91-92 b. l.).

- Iš akistatos tarp nukentėjusiosios J. K. ir įtariamojo A. S. protokolo matyti, kad nukentėjusioji ir įtariamasis pasiliko prie savo ankstesnių parodymų. A. S. teigė, kad po to, kai jį paliko R. K. ant žemės, jis buvo be sąmonės ir gulėjo kraujo klane (1 t., 101-102 b. 1.).

- Iš 2012-04-12 įtariamojo A. S. papildomos apklausos protokolo, paaiškėjus po akistatos su J. K., kad po sumušimo jį parvedė S. G., matyti, kad anksčiau jis neprisiminė, kad jį namo parvedė S. G., tačiau jam apie tai vėliau pasakojo pats S. G., jis ir dabar neprisimena, kad jį parvedė S. G. (1 t., 105 b. l.).

- Iš akistatos tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo A. S. protokolo matyti, kad nukentėjusysis ir įtariamasis pasiliko prie savo duotų parodymų. A. S. negalėjo pasakyti, kaip greitai jis atsigavo po neva jo sumušimo (1 t., 108-109 b.1.).

- Iš 2012-11-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-896-409/2012 matyti, kad R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą (1 t., 190-194.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. S. 2012 m. kovo 14 d. apie 19.00 val., Šiaulių mieste, prie namo, esančio Čkalovo g.15, dėl chuliganiškų paskatų koja spirdamas bei pataikydamas R. K. į dešinę ranką bei ranka griebdamas R. K. už striukės, tuo padarydamas R. K. dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštikaulio lūžį kraujosruvą po trečio piršto nagu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad jį užsipuolė liudytoja J. K., kad jis ją norėjo pastumti ir tada pajuto smūgį į dešinį skruostą, po ko jis susikabino su R. K., jį R. K. pargriovė ant nugaros, šio veiksmo metu galėjo plyšti R. K. striukė, nes jis į ją buvo įsikibęs. Dėl ko jis neteko sąmonės, negalėjo paaiškinti. Jis R. K. nespyrė ir piršto nesulaužė. Mano, kad R. K. pats susižalojo pirštą, nes jam sudavė apie 5 smūgius. Teigė, kad jis buvo sužalotas: jam buvo prakirsta lūpa, skruostas, tačiau vėliau nurodė, kad jam bėgo kraujas iš nosies, burnos ir ausies, kad buvo atlikta ekspertizė, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių šiuos kaltinamojo parodymus. Atvirkščiai liudytoja A. J. teigė, kad kaltinamasis nebuvo kruvinas, iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (1 t., 82 b. l.) matyti, kad kaltinamajam buvo skausminga nosis ir galvos sritis, tačiau joje nepažymėta, kad A. S. buvo kruvinas. Įvykio vietoje nerasta kraujo dėmių ar lašų (1 t., 5-7 b. l.). A. S. parodymus, kad jis buvo praradęs sąmonę, kad buvo kruvinas, kad iš nosies bėgo kraujas patvirtino S. G. teisiamojo posėdžio metu, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai ir atmestini, nes jis teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, jog greitąją pagalbą iškvietė jis, tik telefonu davė kalbėti A. S., o tuo tarpu iš policijos ataskaitų žiūryklės išrašo ir iš garso įrašo matyti, kad A. S. kvietė ne greitąją medicinos pagalbą, o policiją ( 1 t., 8-11, 22-23 b. l.), be to, jis yra A. S. draugas, kartu su juo vartojo alkoholį, todėl yra suinteresuotas duoti kaltinamajam naudingus parodymus. Iš S. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis A. S. nepurtė, jis pats atgavo sąmonę (1 t., 91-92 b. l.), o teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis purtė A. S. ir tik po to jis atsigavo. Be to, A. S. ir S. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, vieni kitiems prieštarauja – A. S. teigė, kad S. G. jiems išsiskyrus nuėjo pas kaimynus cigarečių, tuo tarpu pats S. G. teigė, kad nuėjo pas savo draugą A. (ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti asmens, pas kurį buvo, vardo ir pavardės bei kitų duomenų (1 t., 91-92 b. l.)) pasikalbėti dėl darbų. S. G. taip pat teigė, kad rado A. S. gulintį ant pilvo, jo striukės priekis buvo purvinas, o nugara švari, o tuo tarpu pats A. S. teigė, kad jis gulėjo ant nugaros. Kyla klausimas, ar S. G. tikrai buvo įvykio vietoje po to, kai A. S. buvo neva sumuštas, nes pats A. S. ikiteisminio tyrimo metu pakeitė savo parodymus dėl to, kaip jis parėjo namo, t.y., iš pradžių teigė, kad jis pats parėjo, vėliau paaiškino, kad jį parvedė S. G. (1 t., 105 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu A. S. taip nebuvo įsitikinęs dėl to, kad jį parvedė namo S. G., o iš liudytojos A. J. parodymų matyti, kad greitajai medicinos pagalbai atvykus pas A. S., jo namuose buvo tik pats A. S. ir policijos pareigūnai, t.y., ji nenurodė jokių pašalinių asmenų (S. G.). Atsižvelgiant į minėtus įrodymus, taip pat į tai, kad S. G. yra A. S. draugas ir suinteresuotas gera bylos baigtimi A. S. atžvilgiu, todėl S. G. parodymus teismas vertina kritiškai ir atmeta. Tuo tarpu iš nukentėjusiųjų R. K. ir J. K. parodymų matyti, kad iš pradžių konfliktas įvyko tarp J. K. ir A. S., o po to R. K. pasakius, kad reikia eiti, jie abu su J. K. ėjo link parduotuvės. Netoli pašto dėžučių R. K. atsisuko į A. S., kuris juos vijosi, pamatė, kad dešinėje rankoje laiko išgaląstą atsuktuvą juoda rankena arba apvyniotą juoda izoliacine medžiaga ir puola R. K. A. S. spyrė R. K. ir pataikė į ranką, kuri tuo metu buvo kišenėje. Nuo spyrio lūžo dešinės rankos 3-ias pirštas, ką patvirtina specialisto išvada (1 t., 25 b. l.). Po to R. K. ir A. S. susiėmė, R. K. A. S. paėmė už riešo ir pargriovė ant žemės, kur jį laikė keliu prispaudęs veidą. Verčiant A. S. ant žemės, jis buvo įsikibęs į R. K. striukę, kuri šio veiksmo metu plyšo (1 t., 39, 40-44 b. l.), šios aplinkybės taip pat neneigia ir pats A. S. Kadangi viskas vyko ant važiuojamosios kelio dalies, nes ten, kaip nurodė liudytoja N. K., nėra šaligatvio, todėl pro šalį važiavusio automobilio vairuotojas signalizavo, dėl ko R. K. patraukė A. S. toliau nuo važiuojamosios kelio dalies. Po to R. K. atsistojo ir toliau su J. K. ėjo link parduotuvės. Tiek R. K., tiek ir J. K. teigė, kad kraujo ant A. S. nesimatė, kad jis pats atsistojo ir dar jiems nueinant šaukė. Jiems grįžus iš parduotuvės, jie nerado nei A. S., nematė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos. Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtino liudytoja N. K., kuri įvykio metu sėdėjo lauke ir viską matė. Nors ji netiksliai nurodė atstumą iki įvykio vietos, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ji galėjo matyti įvykį (1 t., 5-7 b. l.). Ji teigė, kad nepriėjus pašto dėžučių A. S. pasivijo jos dukrą su R. K. ir spyrė R. K., tačiau nematė tiksliai, kur buvo spirta. Be to, ji nematė A. S. nukritusio, tačiau matė, kaip R. K. ir A. S. grūmėsi ant kelio. Be to, grįžus iš parduotuvės R. K. prašė ledo pirštui, rodė sutrenktą pirštą. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų ir liudytojų A. J. ir N. K. parodymus, kurie yra išsamūs, logiški, neprieštaringi, atitinka vieni kitų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. S. parodymai yra neišsamūs, prieštaringi, jis juos keitė, kad atmesti jo draugo S. G. parodymai, kad byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų A. S. parodymus, todėl A. S. kaltės nepripažinimas taip pat teiginiai, kad jis norėjo pastumti J. K. ir tada pajuto smūgį į dešinį skruostą, kad buvo netekęs sąmonės, kad R. K. nespyrė ir piršto nesulaužė, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestini. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad A. S. R. K. spyrė be jokios priežasties, R. K. su A. S. iki fizinio kontakto nekonfliktavo, kaip tik stengėsi išvengti konflikto, tempė J. K. link parduotuvės. Pats A. K. manė, kad A. S. nepatiko, jog jis užstojo J. K., tai ir iššaukė A. S. agresiją R. K. atžvilgiu. R. K. iki įvykio A. S. buvo matęs, tačiau su juo nebendravo, t.y., tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo susiklostę jokie santykiai, A. S. neturėjo asmeninių paskatų suduoti R. K. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad fizinis smurtas R. K. atžvilgiu buvo panaudotas iš chuliganiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad A. S. koja spyrė ir pataikė į R. K. dešinę ranką, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, griebė ranka R. K. už striukės iš chuliganiškų paskatų ir tai darydamas suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą, kad dėl jo veiksmų bus padarytas sužalojimas R. K., ir to norėjo, todėl subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, paskatas, tyčios rūšį, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, pripažįsta, jog A. s. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamojo A. S. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.