Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirto bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas A. S. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant šias pareigas: ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios J. K. ir nukentėjusiojo R. K.; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 paroms.

Iš A. S. priteista R. K. 5160 litų žalos atlyginimo.

Iš A. S. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 104,40 litų žalos atlyginimo.

Iš A. S. priteista valstybei 500 Lt proceso išlaidų – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi į kaltinamajam A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 10264,40 Lt sumą, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžiu priteistos žalos civiliniams ieškovams visiško atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 14 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų koja spirdamas bei pataikydamas R. K. į dešinę ranką bei ranka griebdamas R. K. už striukės, tuo padarydamas R. K. dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštikaulio lūžį kraujosruvą po trečio piršto nagu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 14 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, garsiai rėkaudamas, vartodamas garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu, grasindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu smailiu daiktu jį atkišdamas prieš nukentėjusįjį R. K., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis R. K. ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo, civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo R. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. neigia padaręs Lietuvos Respublikos BK138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir skundu prašo jį išteisinti. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nuteistasis iš esmės ginčija byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, teigdamas, kad teismas vertino tik jį kaltinančius įrodymus, o jį teisinančių įrodymų nevertino. Tačiau šiuos A. S. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiųjų R. K., J. K., liudytojos N. K. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo A. S. kaltę įrodančia medžiaga.

Nukentėjusysis R. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jis su J. K. 2013-03-14 apie 18.00-18.10 val. ėjo į parduotuvę. Kartu su jais buvo J. K. sūnus. Lauke pamatė A. S., su kuriuo J. K. apsižodžiavo, A. S. pradėjo J. K. vadinti „žiurke“, sakė, kad ji yra „mandri“, kai turi darbą. Necenzūrinių žodžių nevartojo. A. S. sakė: „ateisim, išspirsim duris – nesikelk“. A. S. pradėjo eiti link J. K., o jis griebė J. K. už rankos ir sakė neprasidėti su tuo žmogumi. Einant jis atsisuko ir pamatė A. S. dešinėje rankoje laikantį įrankį, kuris atrodė panašiai kaip atsuktuvas, juoda rankena arba apvyniotas izoliacija, smailintas, darė judesį lyg norėtų durti. Pirmas jo judesys buvo gintis, bet jo ranka užstrigo kišenėje, o tuo metu A. S. spirdamas jam į ranką, esančią kišenėje, sutraiškė pirštą, o kitus du pirštus sumušė. Jis pagavo A. S. už riešo ir nuvertė ant žemės, norėjo atimti iš A. S. jo turimą daiktą, o tuo metu A. S. jam nuplėšė striukės apykaklę. Važiuodamas pro šalį automobilis signalizavo, todėl jis A. S. patempė toliau nuo važiuojamosios dalies. Po to jis su J. K. pradėjo eiti link parduotuvės, A. S. atsistojo ir pradėjo šaukti: „pidere, tau šakės, sudaužysim mašiną“. A. S. siūlė ateiti prie jo, bet jis nėjo. Maždaug po 20 min. grįžus iš parduotuvės, toje vietoje A. S. jau nebebuvo (2 t. 28–30 b. l.). Nukentėjusioji J. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog įvykio dieną kartu su R. K. ėjo į parduotuvę, einant susitiko A. S., su juo apsižodžiavo. A. S. tuomet ant jos sakė: „žiurke, esi mandri ir pasikėlusi, nes turi pinigų“. R. K. jai sakė, jog reikia eiti, nes tas žmogus yra girtas. Jie pradėjo eiti, A. S. juos pasivijo, R. K. atsisuko į A. S. ir tuo metu A. S. spyrė R. K. vieną kartą į dešinę ranką ir jie abu susikabino. Atsisukusi matė, kad A. S. kažką turėjo rankoje, kažkokį daiktą, kuris buvo panašus į atsuktuvą. Ji pasimetė, jos vaikas pradėjo klykti, todėl jam pasakė, kad eitų pas „babą“. Taip pat ji nurodė, kad R. K. pervertė ant žemės A. S., važiuodamas pro šalį automobilis jiems signalizavo, todėl R. K. A. S. patraukė nuo kelio. Po to jie nuėjo į parduotuvę. Maždaug po 15 minučių jie grįžo iš parduotuvės, A. S. jau nebebuvo (2 t. 30–31 b. l.). Teisme apklausta liudytoja N. K. parodė, kad J. K. su draugu R. K. ir anūku išėjo į parduotuvę. Tuo metu ji buvo namo (duomenys neskelbtini), kieme ir rūkė. Ten ji gyvena kartu su dukra ir anūku. Nuo buto iki tvoros yra 2-3 m atstumas. Ji matė, kaip per vartelius išėjo dukra su draugu ir anūku, girdėjo, kaip A. S. „koliojosi“. A. S. jos dukrai sakė: „prostitute, palauk“. Dukra su R. K. nuėjo, o A. S. juos pasivijo, šaukė R. K.: „pidere, gaidy, užmušiu“. Matė, kad A. S. dukrą ir R. K., jiems nepriėjus prie pašto dėžučių, kur baigiasi tvora, pasivijo iš nugaros, tačiau nematė, kur A. S. spyrė R. K.. Nematė A. S. nukritusio. Taip pat parodė, kad grumtynės vyko kelio pakraštyje, ten šaligatvio nėra. Jie visi ėjo važiuojamąja kelio dalimi, ten jie ir grūmėsi. Į kiemą parbėgo vaikas, sakė, jog nori užmušti mamą. O paskui ji nuvedė vaiką į namus ir daugiau nieko nematė (2 t. 32–33 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Jurgis Sakalas parodė, kad tvirtina savo išvadas, bei paaiškino, jog spiriant į ranką esančią kišenėje, galėjo lūžti pirštakaulis, drabužiai negalėjo apsaugoti nuo smūginio poveikio. Suduodant smūgį kumščiu, esant sugniaužtiems rankoms pirštams, dažniausia nukenčia delnakrumpliai, o ne pirštikauliai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų R. K. ir J. K., liudytojos N. K. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų ir minėtos liudytojos duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, akistatų protokoluose esantys duomenys ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. S., liudytojo S. G. parodymus vertino kritiškai kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. S. ar ją sušvelninti, todėl juos atmetė.

Be jau išdėstytų nukentėjusiųjų R. K., J. K., liudytojos N. K. parodymų nuteistojo A. S. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiojo R. K. 2012-03-17 protokolas – pareiškimas, kuriame R. K. nurodė, kad 2012-03-14, apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namo pašalinių žmonių akivaizdoje užpuolė nepažįstamas vyriškis, kuris įspyrė koja jam į ranką dėl ko lūžo dešinės rankos pirštas bei grasino jam daiktu, panašiu į išgaląstą atsuktuvą, suplėšė jo striukę (1 t. 3 b. l.); 2012-03-17 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t. 5–7 b. l.); 2012-03-20 specialisto išvada Nr. G 588/12(04), kurioje konstatuota, kad R. K. padaryti kūno sužalojimai: dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštikaulio lūžis, kraujosruva po trečio piršto nagu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2012-03-14 apie 19.30 val.). Sužalojimai padaryti vieno smūgio buku kietu daiktu į dešinės plaštakos trečią pirštą metu. Sužalojimai nebūdingi kritiminei traumai. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 125 b. l.); 2012-04-12 akistatos tarp J. K. ir A. S., iš kurio matyti, kad akistatos metu J. K. paaiškino, kad A. S., jai išėjus iš savo namų kiemo, garsiai šaukė, išvadino ją žeminančiais žodžiais, todėl ji jautėsi labai pažeminta, taip pat paaiškino, kad kai A. S. įspyrė R. K., ji matė, kad A. S. už kelnių turi užsikišęs kažkokį įrankį, kurį netikėtai ištraukė ir pradėjo grasinti, po to, kai A. S. ją „iškoliojo“, pasivijęs spyrė R. K., dėl to R. K. buvo sužalotas rankos pirštas (1 t. 101–102 b. l.); 2012-05-31 akistatos tarp R. K. ir A. S., iš kurio matyti, kad akistatos metu R. K. paaiškino, jog J. K. ir A. S. apsižodžiavo, A. S. išvadino J. K. „žiurke“, pamatęs, kad vyksta konfliktas, J. K. pasakė, kad einam ir pradėjo eiti, tada juos pasivijo A. S., sukdamasis pamatė, kad A. S. rankose laiko įrankį, norėjo A. S. sulaikyti ir traukė rankas iš kišenių, tačiau dešinė ranka užstrigo kišenėje kaip tik tuo metu, kai A. S. jam spyrė, dėl to buvo sužalotas dešinės rankos pirštas (1 t. 108–109 b. l.).

Anksčiau minėti nukentėjusiųjų R. K. ir J. K., liudytojos N. K. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo A. S. teiginiais.

Byloje nustatyta, kad A. S. 2012-03-14, apie 19.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, garsiai rėkaudamas, vartodamas garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu, grasindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu smailiu daiktu, jį atkišdamas prieš nukentėjusįjį R. K. tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat byloje nustatyta, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje dėl chuliganiškų paskatų koja spirdamas bei pataikydamas R. K. į dešinę ranką bei ranka griebdamas R. K. už striukės, padarė R. K. dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštikaulio lūžį, kraujosruvą po trečio piršto nagu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl nuteistojo A. S. kaltės. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad tokios veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis, civilinis ieškovas R. K. nesutinka su jo naudai iš nuteistojo A. S. priteista suma neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti iš A. S. 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis R. K. dėl nuteistojo A. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan.

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., t. y. į tai, kad nuteistasis A. S. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jam buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų, juto skausmą, dėl to gėrė vaistus nuo skausmo, dėl sulaužyto piršto jis tris savaites ėjo į darbą su įtvaru, nors tai trukdė darbui, yra liekamieji reiškiniai – pirštas pilnai nefunkcionuoja, vizualiai nėra gražus, iki šiol juntamas skausmas, padaryti sužalojimai nėra atstatomi, pirštas nejautrus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgęs tai, kad yra liekamieji reiškiniai, į žalos padarymo aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir pagrįstai iš A. S. nukentėjusiajam R. K. priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ši suma nelaikytina per maža. Todėl tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir priteisti jam iš nuteistojo A. S. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo R. K. apeliacinius skundus atmesti.