Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2020 m. spalio 24 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 18.53 val. jam buvo nustatytas 2,74 ‰ girtumas, o 19.11 val. jam buvo nustatytas 2,94 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio mėnesio pradžioje išsiskyrė su savo ilgamete drauge, su kuria draugavo 18 metų. Išsiskyrimas jam buvo sunkus ir emociškai skausmingas, todėl po išsiskyrimo jis ėmė vartoti alkoholį, manė, kad jam palengvės. Iki tol jis alkoholio nevartojo 3 metus. 2020 m. spalio 23 d. vakare vartojo alkoholį, išgėrė apie 3–4 litrus alaus. Kitą dieną, t. y. 2020 m. spalio 24 d., ryte jis su automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur vėl vartojo alkoholį. Tądien bare jis išgėrė apie 2,5–3 litrus alaus, taip pat galėjo gerti degtinę, to tiksliai nepamena. Iš minėto baro išvyko apie 18.45 val., vyko į namus. Į namus važiavo tuo pačiu automobiliu. Šis automobilis yra jo tėčio, juo naudojasi abu – tiek jis (kaltinamasis), tiek jo tėtis. Prieš sėsdamas už šio automobilio vairo jis (kaltinamasis) jautėsi apsvaigęs, žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas automobilis, suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio, tačiau vis tiek vairavo automobilį. Automobiliu važiavo vienas. Jam važiuojant Liepų alėja jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo girtumą. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas apie 2,7 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – apie 2,9 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu jis sutiko, pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Minėtas automobilis yra techniškai tvarkingas, suremontuotas, reali automobilio rinkos vertė galėtų būti apie 4500–5000 eurų, prašo šio automobilio nekonfiskuoti, o grąžinti tėčiui. Norėtų, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų kuo trumpesnis. Palaiko tėčio prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priklausomybės alkoholiui jis (kaltinamasis) neturi, gali ilgą laiką išbūti nevartojęs alkoholio, gydymas jam nereikalingas. Po aptariamo įvykio suprato, jog alkoholis jo problemų neišsprendė, priešingai, dėl alkoholio vartojimo problemų atsirado daugiau. Baudą, paskirtą dėl to, kad 2020 m. spalio 24 d. išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už degtinės butelį, jis sumokėjo maždaug po 2–3 dienų nuo nuobaudos paskyrimo, taip pat atlygino parduotuvei padarytą žalą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. Š. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (114 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo (policijos pareigūno) J. V. parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 18.50 val. kartu su kolega (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo neįjungtomis šviesomis. Minėtą automobilį patikrinimui sustabdė ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas neaiškiai kalbėjo, vairuotojo akys buvo paraudusios, jis buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais. Nustatė, kad tai kaltinamasis V. Š.. Alkoholio kiekio matuokliu V. Š. 18.53 val. buvo nustatytas 2,74 ‰ girtumas, o 19.11 val. – 2,94 ‰ girtumas. Kaltinamasis V. Š. į gydymo įstaigą medicininei apžiūrai nevyko. Kaltinamasis V. Š. buvo pristatytas į policijos įstaigą (47–48 b. l.);

2.3.2. liudytojo Z. Š. parodymais apie tai, kad automobilis „BMW X5“ yra jo. Dėl sveikatos problemų jis beveik nebevairuoja, todėl minėtu automobiliu leido naudotis sūnui V. Š.. Prieš įvykį buvo nusprendęs automobilį parduoti. Sūnus V. Š., būdamas neblaivus, niekada nevairuodavo, netgi nevairuodavo, jei būdavo gėręs iš vakaro. Jam netikėta, kad V. Š. buvo sulaikytas vairuojant neblaivus. Apie tai, kad buvo sulaikytas neblaivus už vairo, sūnus pasisakė pats. Kadangi V. Š. apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo, todėl apie tai nieko nežino (38 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8–12 b. l.);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. spalio 24 d. 18.53 val. V. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę V. Š. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, o taip pat stovėdamas pataikyti pirštu į nosį (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 18.53 val. pirmojo tikrinimo metu V. Š. buvo nustatytas 2,74 ‰ girtumas, 19.11 val. antrojo tikrinimo metu – 2,94 ‰ girtumas (32 b. l.);

2.3.5. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra Z. Š. (34 b. l.);

2.3.6. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio vidutinę rinkos kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad 2020 m. spalio mėnesį kaltinamojo V. Š. vairuoto automobilio „BMW X5“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 5840 Eur (su PVM) (35 b. l.).

2.4. Kaltinamajam V. Š. nustatytas girtumas (2,74 ‰ ir 2,94 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis V. Š. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis V. Š. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. Š. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.1. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo V. Š. tėčio Z. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (Z. Š.) atsakomybei (132–135 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. ir laiduotojas Z. Š. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis V. Š. yra vienturtis jo sūnus. Jis (laiduotojas) su kaltinamuoju gyvena tame pačiame mieste, kaltinamasis gyvena atskirai, jo (laiduotojo) bute. Jiedu dažnai bendrauja telefonu (susiskambina mažiausiai 2 kartus per dieną) ir per mėnesį apie 5 kartus susitinka. Jie yra artimi, kaltinamasis klausia jo (laiduotojo) nuomonės, kai ji jam reikalinga, ir paiso jo (laiduotojo) nuomonės, sūnus yra paklusnus. Taip pat laiduotojas Z. Š. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, daryti viską, kad sūnus elgtųsi teisingai ir nebenusikalstų. Anksčiau kaltinamasis V. Š. nėra pasielgęs panašiai, nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo V. Š. padarytą nusikalstamą veiką jis sužinojo iš paties kaltinamojo, kitą dieną po įvykio. Apie tai jam sūnus pasipasakojo pats. Jiedu kalbėjosi apie įvykį, jis (laiduotojas) guodė savo sūnų, kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena. Kaltinamasis V. Š. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo vienturčiam sūnui. Sūnus alkoholį vartoja nedažnai, mano, kad sūnus priklausomybės alkoholiui neturi ir gali išbūti nevartojęs alkoholio. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka (anksčiau buvo baustas, tačiau administracines nuobaudas įvykdė ir baustumas išnyko), laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (108–110 b. l.). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nepaisant garbaus laiduotojo amžiaus, jis eina (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas (135 b. l.). Taip pat, pasak gynėjo, laiduotojas yra buvęs futbolininkas, žaidęs ne vienoje žinomoje futbolo komandoje (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) futbolo komandoje (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu dalyvauja (duomenys neskelbtini) futbolo bendruomenės (senjorų) veikloje, o kaltinamasis V. Š., sekdamas tėčio autoritetu, taip pat sportavo, žaidė futbolą tiek (duomenys neskelbtini) futbolo komandoje (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) futbolo rinktinėje, tiek užsienio sporto klubuose. Pasak paties laiduotojo Z. Š., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti sūnaus laiduotoju (134 b. l.). Be to, kaltinamasis V. Š. šiuo metu gyvena laiduotojo Z. Š. bute ir yra iš dalies priklausomas nuo laiduotojo. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo tėčio Z. Š. autoritetu savo sūnui ir jo galimybe būti laiduotoju bei daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. Š..

3.4. Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis V. Š. neteistas, prieš įvykį nebuvo baustas administracine tvarka (baustumas buvo išnykęs), pasak jo paties, po aptariamo įvykio jam paskirtą administracinę nuobaudą jis įvykdė ir atlygino administraciniu nusižengimu padarytą žalą. Nors kaltinamasis niekur nedirba, pasak jo paties, jis pragyvena iš investicijų užsienyje, taip pat jis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos sutrikimų (91–94, 96–98, 101, 104–106 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo V. Š. padarytos veikos pavojingumą ir jo požiūrį į veiką – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui; jam buvo nustatytas sunkus girtumas; pasak kaltinamojo, po aptariamo įvykio jis suprato, kad alkoholis jo problemų neišsprendė ir priešingai – dėl alkoholio vartojimo problemų atsirado daugiau. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. Š. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (laiduotojas yra senatvės pensininkas, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 500 eurų, kurių pakanka pragyvenimui (maistui, vaistams, mokesčiams), bet sutaupyti nepavyksta; jis turi nekilnojamojo turto – butą, sodybą Molėtų r. (kartu su kitais trimis savininkais), garažą; pajamų iš turimo nekilnojamojo turto negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo Z. Š. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis V. Š. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, 92 b. l.). Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas sunkus girtumas. Būdamas neblaivus kaltinamasis automobilį vairavo mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis V. Š. įvykio metu nebuvo baustas administracine tvarka (administracinės nuobaudos buvo išnykę), anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. Š. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2020 m. spalio 25 d. nutarimu kaltinamajam V. Š. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (84–85 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. spalio 25 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. Š. būtina taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

5.5. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo V. Š. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o laiduotojui Z. Š. (34 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkas Z. Š. patvirtino, kad automobilis yra jo (automobilį nusipirko kartu su sūnumi, už automobilį sumokėjo per pusę), jis vis dar kartais vairuoja automobilį. Byloje esančiame prašyme nurodyta, jog transporto priemonės savininkui Z. Š. nebuvo žinoma, jog kaltinamasis V. Š. automobilį vairuos būdamas neblaivus, šis automobilis jam (transporto priemonės savininkui) reikalingas nuvažiuoti į sodybą, esančią Molėtų rajone, o taip pat jo pomėgiui – nuvykti į žvejybą (136–142 b. l.). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausančią transporto priemonę, kurią jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma (konfiskuojama) atitinkamo dydžio pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

5.6. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Svarbu tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

5.7. Šiuo konkrečiu atveju, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamojo V. Š. nusikalstamai veikai panaudoto automobilio vidutinė rinkos vertė įvykio metu buvo 5840 Eur (su PVM) (35 b. l.). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. ir transporto priemonės savininkas Z. Š. nurodė, kad automobilio vertė galėtų būti 4500–6000 Eur. Teismo nuomone, visos tokios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. Š. būtų neproporcinga ir perteklinė priemonė, todėl iš kaltinamojo tikslinga konfiskuoti automobilio vertės dalį.

5.8. Nustatydamas konfiskuotiną turto vertės dalį teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis V. Š. niekur nedirba, jis registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, jis neturi nuosavo būsto, gyvena savo tėčio bute ir jo turtinė padėtis nėra labai gera; padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio kaltinamasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; kaltinamasis automobilį vairavo jo apsvaigimui esant sunkiam ir tai rodo didesnį kaltinamojo neatsakingumą; automobilio savininkas yra kaltinamojo tėtis ir nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, kaltinamasis V. Š. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galės toliau, su tėčio žinia, naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikšmę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog 3500 eurų išieškojimo iš kaltinamojo pakaks aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl iš kaltinamojo V. Š. išieškoma būtent tokio dydžio konfiskuotino turto vertės dalis.

5.9. Prokuroras prašė pirmiau paminėtą automobilį konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nes automobilis jo savininkui buvo perleistas kaip artimajam giminaičiui. Tačiau šioje vietoje teismas pastebi, jog po aptariamo įvykio minėtas automobilis nebuvo perleistas kaltinamojo V. Š. tėčiui Z. Š. – minėtas automobilis tiek prieš aptariamą įvykį, tiek po jo (nuo 2014 metų) buvo Z. Š. (34 b. l.), tai teisiamojo posėdžio patvirtino tiek transporto priemonės savininkas, tiek kaltinamasis. Tokiu būdu, konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį automobilį pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktą šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo.

6.1. Kaltinamajam V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (84–85, 87–88 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas ir dokumentas – automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, 13 b. l.) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis byloje, 41–42 b. l.), grąžinami automobilio savininkui Z. Š..

6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo V. Š. neišieškomos.

6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo Z. Š. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. valstybei išieškoti automobilio „BMW X5“ vidutinę vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).

V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentą – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkui Z. Š..

Išaiškinti V. Š., jog automobilio vidutinės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą jis turi sumokėti visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie automobilio vidutinės vertės dalį atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti V. Š., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Z. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.