- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2YT-47697-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- T. R., J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų T. R. ir J. R. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2016 m. spalio 25 d. skundu prašo panaikinti visus antstolės priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629, įskaitant, bet neapsiribojant, 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-171-15547, 2016 m. rugsėjo 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0171/16/03629/R, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. 0171/16/03629/ATV, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/03629/RC, 2016 m. spalio 4 d. turto arešto aktą Nr. 0171/16/03629/TA, priteisti iš suinteresuoto asmens AB DNB banko bylinėjimosi išlaidas.
Antstolė Brigita Palavinskienė 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjų skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. lapkričio 8 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde (c. b. l. 8-13) nurodo, kad 2005 m. sausio 6 d. AB DNB bankas ir pagrindinis skolininkas UAB „Molesta“ pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL, turtinių prievolių įvykdymo užtikrinimui AB DNB banko naudai hipotekos lakštais (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas UAB „Molesta“ priklausantis turtas. Suinteresuoto asmens AB DNB bankas naudai 2005 m. sausio 12 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo įkeistas tuo metu skolininkui UAB „Molesta“ priklausęs 0,1000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) ir 563,85 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas), esantys adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Molesta“ (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3417 pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą naujiems savininkams R. J. ir pareiškėjui T. R.. Savininkų pasikeitimas buvo užfiksuotas ir 2005 m. sausio 12 d. hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo priedu Nr. 3 prie hipotekos lakšto (duomenys neskelbtini) (pakeitimo dokumento kodas (duomenys neskelbtini)). Pasikeitus Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo savininkams, iš 2005 m. sausio 6 d. kreditavimo sutarties tarp AB DNB banko ir UAB „Molesta“ kylančių turtinių prievolių įvykdymas tapo užtikrintas ne tik skolininkui UAB „Molesta“ priklausančio turto hipoteka, tačiau ir svetimo daikto hipoteka, t. y. pareiškėjui T. R. nuosavybės teise priklausančiu turtu – 1/2 dalimi Žemės sklypo ir 1/2 dalimi Gyvenamojo namo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.181 straipsnis). Pareiškėjai nurodo, kad tik iš antstolės patvarkymų turinio jie sužinojo, kad 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis kreditoriui AB DNB bankui išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 1 463 774,28 Eur skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 3623 (toliau – vykdomasis dokumentas). Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3281-781/2016, UAB „Molesta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui šią nutartį palikus nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame kreditorius AB DNB bankas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą su 1 444 271,25 Eur kreditoriniu reikalavimu. Nurodo, kad antstolė Brigita Palavinskienė 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S-16-171-15547 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus dėl 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito ir 24 791,27 Eur nesumokėtų palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, nuo išieškojimo sumos (1 463 440,58 Eur) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (2013 m. liepos 24 d.) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, taip pat 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų, 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų, 4,35 Eur notaro atlyginimo už duomenų perdavimą išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Molesta“ ir subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R. ir J. R., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą. Be to, antstolė priėmė ir kitus procesinius dokumentus – 2016 m. rugsėjo 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0171/16/03629/R, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. 0171/16/03629/ATV, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/03629/RC, 2016 m. spalio 4 d. turto arešto aktą Nr. 0171/16/03629/TA. Pareiškėjai nurodo, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjų nuomone, antstolė patvarkymu turėjo atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 1 463 774,28 Eur skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 3623, ir grąžinti jį pateikusiam suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui, nes egzistavo akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus – antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti ir pradėti skolos išieškojimo veiksmų iš subsidiarių skolininkų/pareiškėjų turto, nes kol kas nėra realizuotas pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris taip pat yra įkeistas kreditoriui AB DNB bankui. Pareiškėjai nurodo, kad pagal CK 4.195 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Šioje dalyje nustatyta, kokia tvarka turi būti išieškoma iš įkaito davėjo ir skolininko turto, kai kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kurios sukurtos viena (ta pačia) hipotekos sutartimi. Kreditoriaus reikalavimai, visų pirma, turėtų būti tenkinami iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto ir tik po to iš svetimo daikto vertės. Atsižvelgdami į tai, teigia, kad suinteresuotas asmuo AB DNB bankas turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto (pareiškėjams priklausančių 1/2 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo) tik tiek, kiek nebus patenkintas jo reikalavimas iš įkeisto pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ priklausančio turto, ir tik tada, kai UAB „Molesta“ turtas bus parduotas, o likusi nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dalis, jeigu apskritai visa skola nebus padengta iš UAB „Molesta“ įkeisto turto, bus aiški. Pažymi, kad šiuo metu pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ priklausantis ir kreditoriui AB DNB bankas įkeistas turtas (nė vienas) nėra parduotas, AB DNB bankas savo reikalavimo dėl 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito ir 24 791,27 Eur nesumokėtų palūkanų bei kitų sumų išieškojimo dar nėra patenkinęs iš pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ priklausančio ir jam įkeisto turto, todėl antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų priklausančio turto ir negalėjo pradėti vykdymo veiksmų, nes pažeistas CK 4.195 straipsnio 3 dalyje nustatytas kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliškumas, dėl ko visi patvarkymai turi būti panaikinti ir vykdomoji byla turi būti nutraukta. Nurodo, kad tokią pareiškėjų poziciją patvirtina ir teismų praktika (pvz.: Plungės rajono apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-721-747/2013). Be to, pareiškėjai pažymi, kad UAB „Molesta“ turimo turto visiškai pakanka, kad AB DNB banko reikalavimas būtų pilnai patenkintas, ką patvirtina restruktūrizavimo bylos duomenys, pagal kurį iš pardavimo sandorių gautos lėšos bus skiriamos, visų pirma, finansinių įsipareigojimų AB DNB bankui visiškam įvykdymui pagal UAB „Molesta“ ir AB DNB banko sudarytas sutartis. Pareiškėjai nurodo, kad UAB „Molesta“ priklausantis ir AB DNB bankui įkeistas turtas pagal restruktūrizavimo plano duomenis yra dvigubai didesnės vertės (3 582 600 Eur) nei kreditoriaus reikalavimas (1 463 774,28 Eur), todėl egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad AB DNB banko reikalaujama skola bus padengta iš restruktūrizavimo plane numatyta tvarka parduoto turto, o likusi gautų lėšų dalis galės būti skirta kitų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, todėl subsidiarių skolininkų turto dėl reikalavimo patenkinimo gali net neprireikti.
Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 5-11) nurodo, kad ji vykdo Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 3623, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumą – 1 463 774,28 Eur iš skolininko UAB „Molesta“, subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R. ir J. R., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 563,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu. Teigia, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriuos antstolis privalo patikrinti, tačiau juos tikrindamas antstolis neatlieka vykdomųjų dokumentų išdavimo procedūros tikrinimo ar vykdomuosius dokumentus išdavusių institucijų sprendimų teisingumo ir teisėtumo kontrolės, o privalo nustatyti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagrįstai: jis pateiktas nepraleidus 5 metų pateikimo vykdyti termino, jo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, išduotas tai atlikti turinčio teisę subjekto. Antstolė neturi duomenų apie vykdomojo dokumento pripažinimą negaliojančiu, todėl nėra pagrindų, kuriais remiantis antstolė turėjo atsisakyti vykdyti vykdomąją bylą ar vėliau ją sustabdyti. Pažymi, kad sutinka su pareiškėjų prašyme išdėstytu reglamentavimu, numatytu CK 4.195 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su straipsnyje numatytų teiginių taikymu būtent vykdomos vykdomosios bylos kontekste. Nurodo, kad kredito sutartis tarp RUAB „Molesta“ ir AB DNB banko pasirašyta 2005 m. sausio 6 d. galiojant CK 4.195 straipsnio redakcijai, kuri nenumatė subsidiarios atsakomybės, todėl vėlesni įstatymo pakeitimai nedaro įtakos ir negali uždrausti hipotekos kreditoriui išieškoti skolą tiek iš įkeisto skolininko turto, tiek iš svetimo, skolininko naudai įkeisto, turto. Nurodo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-841-603/2016). Teigia, kad skunde nurodytoje Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-721-747/2013, nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su antstolės vykdomos bylos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi minėtoje nutartyje raginimo panaikinimo pagrindas buvo suma, kurią raginta sumokėti geruoju, teismo sprendimo pagrindas nebuvo draudimas išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto. Teigia, kad antstolis, nepradėjęs vykdymo proceso, neturi teisinių priemonių įpareigoti asmenis teikti informaciją apie restruktūrizavimo bylos eigą, skolų likučius ir pan., todėl objektyviai antstolis negali nustatyti ar taikytinas CK 4.195 straipsnis ar ne, restruktūrizavimo procesas antstolės veiksmams šiuo konkrečiu atveju įtakos nedaro. Vien faktas, kad turi būti išieškoma iš svetimo turto hipotekos, net jei pagrindinio skolininko turtas nėra realizuotas, nereiškia, kad antstolis neturi teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi pagrindinio skolininko turtas gali būti nelikvidus, jo gali neužtekti visai skolai apmokėti ir kt., todėl paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, dėl kurių išieškojimas iš svetimo turto hipotekos tam tikru metu yra negalimas, vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta, o pasikeitus aplinkybėms – atnaujinta ar užbaigta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad tai, jog įstatymas numato antstoliui pareigą patikrinti ar vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo. Antstolė patvarkymais dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti konstatavo, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdyti notaro išduotų vykdomųjų įrašų, nes nebuvo akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti. Teigia, kad pareiškėjų pateikti argumentai, jog negalima nukreipti išieškojimo į jų įkeistą turtą, kol nebus realizuotas pagrindinio skolininko turtas, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys formuojamai teismų praktikai; pareiškėjai apskritai neturi pagrindo remtis šiuo metu galiojančia CK 4.195 straipsnio 3 dalies redakcija, nes hipotekos sandorio sudarymo metu galiojo kitoks reglamentavimas (pareiškėjų cituojamos CK 4.195 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d.), kuris nedraudė vykdyti išieškojimą iš įkeisto svetimo daikto iki tol kol nebus parduotas skolininko (trečiojo asmens) įkeistas turtas. Kad išieškotojas turi teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjų įkeistą turtą, nelaukiant kol bus realizuotas RUAB „Molesta“ priklausantis ir bankui įkeistas turtas, patvirtina ir hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 01120050000525, sąlygos, kurio pastabų 5 punkte numatyta, kad kai kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo, kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti sugrąžinti skolą tiek iš skolininko, tiek iš įkeičiamų daiktų savininko kartu (įkeisto daikto vertei), tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat nukreipti išieškojimą tiek į skolininko turtą, tiek į trečiųjų asmenų įkeistą turtą vienu metu, tiek į kiekvieną atskirai. Pažymi, kad visas RUAB „Molesta“ bankui įkeistas turtas šiuo metu yra pardavinėjamas už 1 126 484 Eur (http://rinka.lt/skelbimas/kompleksiskas-turto-pardavimas-id-4101576). t. y. už žymiai mažesnę kainą, nei skolos suma. Taigi, RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto vertė yra mažesnė nei skola, todėl šio turto pardavimas nepadengs visos skolos ir yra būtina realizuoti ne tik RUAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir pareiškėjų įkeistą turtą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo nurodo, kad nepaisant to, jog RUAB „Molesta“ bankui įkeistas turtas dar nėra realizuotas, bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į trečiųjų asmenų (pareiškėjų) įkeistą turtą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 6 d., 10.00 val. (c. b. l. 15-16). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 17) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0171/16/03629 kopijos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3623 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 3623, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumą – 1 463 774,28 Eur iš skolininko UAB „Molesta“ ir subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R. ir J. R., priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 563,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1, 5-34). Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S-16-171-15547 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 189-90). Antstolė 2016 m. rugsėjo 21 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0171/16/03629/R, raštą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 183-188). 2016 m. spalio 4 d. Turto arešto aktu Nr. S-35686 buvo areštuotas išieškotojui įkeistas turtas – 0,1000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 563,85 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 202-205, 208-209). Antstolė 2016 m. spalio 4 d. taip pat priėmė patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. S-35684, kuriuo įpareigojo skolininką ir subsidiariai atsakingus įkaito davėjus per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolės kontorą bei tą pačią dieną (2016 m. spalio 4 d.) priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-35685, kuriuo VĮ „Registrų centras“ paprašytas pateikti įkeisto turto planus (v. b. l. 200-201, 206-207). Pareiškėjai pateikė antstolei 2016 m. spalio 25 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti visus vykdomojoje byloje antstolės priimtus procesinius dokumentus ir kurį antstolė atmetusi persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (šios bylos nagrinėjimo dalykas). Be to, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-46080-808/2016, patenkino pareiškėjų prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629 (v. b. l. 227-228).
Pareiškėjai prašo panaikinti antstolės priimtus procesinius dokumentus, argumentuodami tuo, jog antstolė, neįsitikinusi, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, nepagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3623. Pažymėtina, kad pareiškėjai vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumo klausimą iš esmės kvestionuoja remdamiesi CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – esant kitoms akivaizdžioms kliūtims priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, neginčija kitais pagrindais (turinio atitikmeniu, jį priėmusio subjekto, senaties terminu ir pan.), todėl teismas iš esmės pasisako tik dėl nurodyto pagrindo.
Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šis sąrašas nėra baigtinis ir pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą antstolis taip pat privalo patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tai jog įstatymas numato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio, CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
Teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013 m. spalio 11 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3623. Antstolei pateiktame vykdomajame įraše numatyta, kad siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumą iš skolininko UAB „Molesta“ ir subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R. ir J. R., priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,1000 ha ploto žemės sklypą, ir 563,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taigi vykdomasis dokumentas numato galimybę išieškoti tiek iš RUAB „Molesta“, tiek iš subsidiarių skolininkų R. J., A. J., T. R. ir J. R.. Antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti neturi pareigos tikrinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar kreditorius turi teisę apskritai ar tik kuriuo metu (realizavus pradinio skolininko turtą ar iki tol) nukreipti išieškojimą į subsidiarius skolininkus ar ne, todėl šios bylos kontekste pažymėtina, kad šalių argumentai, susiję su materialiųjų teisės normų taikymu/tikrinimu – būtent CK 4.195 straipsniu – nėra aktualūs nagrinėjant šį skundą dėl antstolės veiksmų, atitinkami reikalavimai turėtų būti reiškiami ginčo teisenos tvarka. Antstolės veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdomasis dokumentas, kuris šiuo atveju numato išieškotojui bendrą teisę vykdyti išieškojimą ir iš subsidiarių skolininkų. Kaip jau buvo minėta, antstolė neturi teisės tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo, šiuo atveju vykdomasis įrašas yra išduotas jį turinčio teisę išduoti subjekto – notaro, vykdomasis įrašas įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, todėl yra galiojantis ir vykdytinas (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos akivaizdžios kliūtys negali būti siejamos su tuo jog antstolė turi pareigą tikrinti ar pateiktas vykdomasis dokumentas atitinka materialinės teisės normas, spręsti dėl kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš subsidiarių skolininkų ir kokia apimtimi, todėl pareiškėjų argumentai, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad turi būti išieškoma iš svetimo turto hipotekos, net jei pagrindinio skolininko turtas nėra realizuotas, nereiškia, kad antstolė neturi teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi pareiškėjai kitų antstolės vykdymo proceso metu priimtų dokumentų (patvarkymų, raštų) panaikinimą iš esmės siejo su tuo, jog apskritai pats vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, pripažinus, jog Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013 m. spalio 11 d. vykdomasis įrašas Nr. 3623 priimtas pagrįstai, nėra pagrindo panaikinti ir kitus antstolės priimtus procesinius dokumentus – 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-171-15547, 2016 m. rugsėjo 21 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. 0171/16/03629/R, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymo dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. 0171/16/03629/ATV, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/03629/RC, 2016 m. spalio 4 d. turto arešto akto Nr. 0171/16/03629/TA.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmai, priimti procesiniai dokumentai yra teisėti, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas (CPK 510-513 straipsniai). Atmetus pareiškėjų skundą, jų prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-46080-808/2016, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės Brigitos Palavinskienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629 (v. b. l. 227-228) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus bylą, turi būti pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (CPK 150 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įsiteisėjus šiai nutarčiai, kuria pareiškėjų skundas atmestas, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų T. R. ir J. R. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-46080-808/2016, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.