Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. laikas (viena diena).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, įvykdė plėšimą, būtent: 2018 m. gruodžio 7 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant šaligatvio, vartojo fizinį smurtą prieš R. P., t. y. metaline lazda sudavęs ne mažiau kaip keturis kartus į nugarą, į galvą ir taip R. P. padarydamas muštinę žaizdą kaktos dešinėje, muštinę žaizdą virš dešinio antakio su vokų minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą dešinės mentės viršutinio krašto projekcijoje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to R. P. pargriuvo ant žemės ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš pastarojo striukės kišenės M. N. ištraukė du 6 Eur vertės pakelius cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ bei 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Nuteistojo M. N. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. M. N. padaryta veika yra baigtas sunkus nusikaltimas. Pažymėtina, kad M. N. yra daug kartų teistas už turtinių ir kitokių nusikaltimų padarymą, šią veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus vos dviem mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo (t. 1, b. l. 132–141). Taip pat nuteistasis M. N. yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra gauta (t. 1, b. l. 125–131). Būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad nuteistasis dirbti pradėjo itin neseniai, t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo, prieš pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą (t. 2, b. l. 59), nėra sukūręs šeimos. Anksčiau aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog M. N. nori keisti savo gyvenimo būdą ir pradėjo dirbti bei yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 70), yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, jais siekiama, kad būtų neproporcingai sušvelninta baudžiamoji atsakomybė.

Aplinkybę, jog M. N. nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja, darosi sistemingesnės. Taigi akivaizdu, jog M. N. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir pačios griežčiausios, tačiau ankstesnės bausmės nesustabdė M. N. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. N. paskyrus švelnesnę bausmę. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. N. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą M. N., kadangi jam buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistojo M. N. apeliaciniame skunde yra prašoma taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš 64¹ straipsnio turinio ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad šis baudžiamasis įstatymas taikomas visais atvejais, kai yra nustatoma šių sąlygų visuma: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu; 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose, siekiant šio tikslo, iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo visų BK 64¹ straipsnio taikymui būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios įstatymo nuostatos nepritaikė. Prokuroras, atlikęs ikiteisminį tyrimą, BPK 220 straipsnio pagrindu perdavė bylą su kaltinamuoju aktu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams – byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Nuteistasis M. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, todėl nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai paskyrė bausmę M. N., nes nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – M. N. buvo paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad nuteistajam, vadovaujantis BPK 120 straipsnio 1 dalimi, yra paskirtos švelniausios kardomosios priemonės, todėl jau paskirtų sušvelninti nėra pagrindo. Be to, BPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kadangi 2019 m. liepos 11 d. apygardos teismas skelbia procesinį sprendimą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebėra pagrindo keisti M. N. paskirtą kardomąją priemonę, nes nuteistasis turės pradėti atlikti jam įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.