Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2016-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-502-227/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
2A-502-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
UAB „Minibank“
Atsakovas
V. J.
Advokatai
Gediminas Žlioba

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-502-227/2016

Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02138-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.9; 3.3.1.14; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-96-356/2016 pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Minibank“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 411,86 EUR skolą ir palūkanas, 106,17 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. J. 2012-03-01 kreipėsi su prašymu suteikti 1500 Lt (434,43 Eur) kreditą 12 mėnesių laikotarpiui, jam kreditas suteiktas, atsakovui įsipareigojus kredito sumą ir palūkanas grąžinti periodinėmis įmokomis, visą sumą sumokant iki 2013-03-02. Atsakovas tinkamai prievolės nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Minibank“ 411,86 Eur skolą ir palūkanas, 106,17 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 518,03 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio, taip pat priteisti iš atsakovo valstybei 3 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nurodė, kad ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų: mokėjimo pavedimo dėl žyminio mokesčio (b.l. 6), mokėjimo nurodymo dėl paskolos sumos pervedimo (b.l. 7), išrašo iš Juridinių asmenų registro (b.l. 8), vartojimo kredito sutarties (b.l. 9-12), informacijos apie „pinigine.lt“ siūlomą vartojimo kreditą (b.l. 13-15), išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties (b.l. 16), 2015-11-02 PVM sąskaitos faktūros EK Nr. 15-194 (b.l. 17), 2015-11-03 mokėjimo nurodymo Nr.4313 (b.l. 18), išrašo iš sutarties dėl teisinės pagalbos (b.l. 19), UAB „Ekonomistas“ įstatų išrašo (b.l. 20), vertinimą, tenkintinas, nes pasitvirtinus šių rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 306 Eur kredito sumą bei 105,86 Eur palūkanas, apskaičiuotas iki kredito grąžinimo termino – 2013-03-01, 106,17 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 518,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

Pripažino, kad atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus sutartimi nustatytais terminais. Pasitvirtinus byloje esančių rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str., 6.247 str., 6.248str., 6.249 str.) ginant ieškovės teises (CK 1.138 str. 6 p.).

Atmetė ieškovės prašymą priteisti 175,45 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, grindžiamą teisinių paslaugų sutartimi su UAB „Ekonomistas“ ir apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Motyvavo tuo, kad proceso dalyvis, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam procesinius dokumentus rengia, teikia konsultacijas bei atstovauja teisę atstovauti pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas turintis asmuo.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Minibank“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės naudai priteisti patirtas 175,45 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme

Nurodė, nors ji (ieškovė) teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai pastarojo pavedimu pagal tarpusavio sutartį ieškinį parengė advokatas Gediminas Žlioba. Todėl darytina išvada, kad teisines paslaugas teikė advokatas pagal jo ir UAB „Ekonomistas“ sudarytą sutartį. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent ieškovės turėtos išlaidos už advokato paslaugas, todėl teismo išvada, kad šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsta. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidas ir leidžiančius nustatyti išlaidų dydį, todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ir per tarpininką sumokami pinigai už advokato pagalbą turėtų būti priteisiami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta jai priteisti 175,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nenustačius būtinumo peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo skundo ribose.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. lapkričio 12 d. Paslaugų perdavimo -priėmimo aktą, kuriuo UAB „Ekonomistas“ priėmė, o advokatas G. Žlioba perdavė teisines paslaugas – ieškinio parengimą.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė neteigia, jog šį įrodymą atsisakė priimti Teismas. Taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl 2015 m. lapkričio 12 d. Paslaugų perdavimo -priėmimo aktą teikia tik su skundu. Nustačius, kad nebuvo kliūčių ieškovei savalaikiai pateikti šį įrodymą teismui, apeliacinės instancijos teismas jį atsisako priimti (CPK 314 str.).

CPK 55 straipsnis imperatyviai nurodo kas gali būti juridinių asmenų atstovais pagal pavedimo sutartį. Apeliantė nepateikė į bylą duomenų, kad UAB „Ekonomistas“ patenka į CPK 55 straipsnyje numatytų asmenų ratą. CPK 56 straipsnio 2 dalis nurodo, kad be advokato ir advokato padėjėjo, juridinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad teisme (posėdyje) kartu su advokatu ar advokato padėjėju juridinį asmenį gali atstovauti ir kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Įvertinus šių normų reikalavimus, UAB „Ekonomistas“ negali būti atstovu pagal pavedimą.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Aiškinant fizinio asmens atstovavimą ir jo patirtas išlaidas yra pasakyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. O atstovavimo išlaidos, kaip minėta, yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti).

Ieškovė UAB „Minibank“ pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog UAB „Minibank“ ir UAB „Ekonomistas“ 2015-07-01 yra sudarę Teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią vykdytojas – UAB „Ekonomistas“ įsipareigojo užsakovui – UAB „Minibank“ ruošti procesinių dokumentų projektus, teikti teisines konsultacijas ir kt. (b. l. 16). UAB „Ekonomistas“ 2015-11-02 išrašė UAB „Minibank“ PVM sąskaitą faktūrą (serija EK Nr. 15-194) 175,45 Eur sumai už teisines paslaugas, ieškininių pareiškimų ruošimą (b. l. 17). Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaita išrašyta remiantis 2011 m. birželio 1 d. sutartimi. 2015 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu UAB „Minibank“ sumokėjo 175,45 Eur UAB „Ekonomistas“, mokėjimo paskirtimi nurodyta PVM sąskaita faktūra EK Nr. 15-194 (b. l. 18). Į bylą yra pateiktas išrašas iš 2015-07-15 Sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos tarp UAB „Ekonomistas“ ir advokato Gedimino Žliobos, kuria šalys susitarė, kad advokatas įsipareigoja klientui teikti teisines konsultacijas, susipažinti su bylos medžiaga, rengti teisinių dokumentų projektus, atstovauti klientui valstybės institucijose ir kt. (b. l. 19). Įvertinęs minėtus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi advokato pagalbos ruošiant procesinius dokumentus išlaidų. Teisinės pagalbos sutartis sudaryta su UAB „Ekonomistas“, t. y. su juridiniu asmeniu, o ne su advokatu, prašoma priteisti 175,45 Eur suma sumokėta taip pat UAB „Ekonomistas“.

Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1736-513/2015, suformuota praktika dėl atsiskaitymo už paslaugas per tarpininką tinkamumo, tačiau įvertintina, jog minėta nutartimi buvo pripažinta, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditorė su advokatu už jo suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė per tarpininkę, t. y. UAB „Ekonomistas“, o toks atsiskaitymo būdas yra teisėtas, galimas ir (ar) leidžiamas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad aukščiau nurodytoje byloje ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kadangi šiuo atveju nėra duomenų, pagrindžiančių, jog UAB „Ekonomistas“ sumokėjo advokatui už ieškinio surašymą. Taip pat ir apeliaciniame skunde nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1734-538/2015, buvo pažymėta, kad UAB „Ekonomistas“ pirko kreditorei teisines paslaugas iš advokato, o už šias paslaugas kreditorė atsiskaitė per tarpininką, t. y. UAB „Ekonomistas“. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių tarpininko atsiskaitymo su advokatu faktą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas 175,45 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė ieškovės naudai. Duomenų, jog ieškovės sumokėtos lėšos UAB „Ekonomistas“ buvo skirtos advokato G. Žliobos paslaugoms apmokėti, ir kad advokatas šią sumą gavo, nėra, todėl UAB „Ekonomistas“ laikyti tarpininku UAB „Minibank“ atsiskaitant su advokatu G. Žlioba nėra pagrindo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Ekonomistas“ PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovas sumokėjo 175,45 Eur, yra išrašyta 2011 m. birželio 1 d. sutarties pagrindu, tačiau į bylą šios sutarties pateikta nėra, todėl nėra aiškus tokios sutarties ar šalių tarpusavio pareigų turinys.

Todėl nesant CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovei UAB „Minibank“ šioje byloje buvo suteikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba ir dėl to ieškovė būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 175,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pripažintina, kad sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė