Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A.Tankevič, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui adv. I.Manzurovui, atsakovės atstovams A. A. ir adv. Z. B., trečiajam asmeniui J. D., trečiojo asmens Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui K.Baužai, vertėjai A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir J. D. dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo J. D. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį pilnai palaikė.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo J. D. palaikė ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip minėta, ieškovė prašo teismo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) M. k.v., esančio (duomenys neskelbtini), ribą tarp žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. k.v., esančio (duomenys neskelbtini), tarp taškų 12-13-14-15-16-17-18 tokią, kokia ji yra nurodyta 2009-12-21 UAB „Kagema“ sudarytame 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. k.v., plane (b.l. 21).

Ieškovės pareikštas reikalavimas, reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės ir kita bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovė iš esmės kelia žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.

CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Byloje nustatyta, kad ieškovei V. M. Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-28 sprendimu Nr. 2.5-41-25554 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b.l. 6 - 7). Minėto sprendimo pagrindu ieškovei be kita ko buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0.15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (kadastro duomenų fiksavimo data 2005-06-27) (b.l. 8 – 9, 104 - 106). Byloje taip pat nustatyta, kad su ieškovės žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, su kuriuo ieškovė prašo nustatyti bendrą ribą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, šis sklypas yra formuojamas (b.l. 30, 74). Šiame žemės sklype yra atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui J. D. priklausantys statiniai (b.l. 71 – 73, 107 – 108, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai). Taigi, atsakovė yra dalies žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja, ji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti dalį žemės po nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Atsakovės atstovai nurodė, kad šiuo metu yra ruošiami dokumentai dėl 2 arų žemės sklypo įsigijimo, tai iš esmės patvirtina ir byloje esantys įrodymai (b.l. 42 – 43, ir kt.).

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovės naudojamas žemės sklypas nesiriboja su visais ieškovės UAB „Kagema“ parengtame plane (b.l. 21) nurodytais posūkio taškais 12-13-14-15-16-17-18. Tai per teismo posėdį patvirtino byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, UAB „Kagema“ 2009-12-21 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad: „Skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)– J. S. nesutinka su riba 16, 17, 18, nori kad patrauktumėme ribą 1 m. nuo pastato“ (b.l. 10). Taigi, ieškovės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovės naudojamu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tik su trimis posūkio taškais, pažymėtais UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo plane (b.l. 21). Todėl tik tokioje apimtyje ir gali būti sprendžiamas kilęs ginčas, nes dėl kitų besiribojančių posūkio taškų ginčo nėra. Bylos duomenimis, į didžiąją dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo - J. D., ruošiasi atkurti nuosavybės teises, ji sutinka su ieškovės siūlomomis sklypo ribomis, yra pasirašiusi žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (b.l. 10).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą negali būti patvirtintos ieškovės žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės naudojamu žemės sklypu.

Visų pirma, UAB „Kagema“ parengtas žemės sklypo planas buvo pateiktas tikrinimui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Pastarasis 2010-09-01 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. R-2473, kuriame be kita ko nurodė, kad: riba 22-1 pagal teritorijų planavimo dokumentą turi būti tiesi; riba 11 – 12 prailgėja apie 70 cm., riba 12 – 13 sutrumpėja apie 30 cm., riba 13 – 15 sutrumpėja apie 1,33 m., riba 15 – 16 prailgėja apie 1,5 m., riba 16 – 18 prailgėja apie 0,9 m., riba 21 – 22 prailgėja apie 2,09 m. atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentą (b.l. 15). Ieškovė (jos atstovas) šių aplinkybių neginčija. Taigi, ieškovės parengtas žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentams, t.y. pirminiam žemės sklypo planui, kurio pagrindu buvo atkuriamos nuosavybės teisės, šiame plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-16 įsakymu Nr. 2.3-7624-41, suprojektuotas ribas (b.l. 7), 2003-06-27 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui (b.l. 124) ir kt. Be to, kaip įtvirtinta CK 4.45 straipsnyje, sklypų ribas nustato teismas, jeigu jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės žemės sklypo ribos yra pakankamai aiškios, tačiau ieškovės užsakymu parengtas žemės sklypo planas šioms riboms neatitinka.

Svarbi aplinkybė nustatant ginčijamas sklypų ribas, be jų atitikimo dokumentams, yra ir faktinis valdymas sklypo ribų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad jie naudojasi ginčijama besiribojančių žemės sklypų riba, ieškovė neneigė, kad ginčijama sklypo dalimi naudojasi ir atsakovė. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad tik ieškovė faktiškai valdo ginčijamą sklypų ribą, teismui nepateikta.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės užsakymu parengtas ir teismui pateiktas UAB „Kagema“ žemės sklypo planas neatitinka sklypo riboms pagal pirminius dokumentus, taip pat pagal faktinį sklypo naudojimą.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad ieškovės prašoma nustatyti besiribojančių sklypų riba eina iki pat atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad iš ieškovės pusės name yra durys į sandėliuką ir į namo palėpę, ieškovė šios atsakovės nurodytos aplinkybės neginčijo. Taigi, nustačius besiropojančių sklypų ribą, kaip prašo ieškovė, t.y. iki pat atsakovei priklausančio namo, tai ieškovei įgyvendinant savo nuosavybės teises ir užsitvėrus tvorą - atsakovė negalėtų patekti į jai priklausančio namo palėpę ir sandėliuką. Tokiu atveju būtų pažeista sklypų savininkų interesų pusiausvyra, būtų ginama išimtinai vieno savininko teisių kito savininko (šiuo atveju naudotojo) interesų sąskaita, nes atsakovei priklausančio namo naudojimas būtų apsunkintas, galimai būtų sudaromos prielaidos ateityje kilti kitiems ginčams tarp šalių.

Teismas pažymi, kad besiribojančių žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovės pateiktą UAB „Kagema“ žemės sklypo planą dar ir dėl to, kad jis nėra tinkamai parengtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2011-04-26 nutartyje Nr. 3K-3-189/2011 nurodė, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis. Kitaip sakant, teismui turi būti pateiktas visų sklypų bendras planas, su atitinkamais duomenimis. Ieškovės pateiktame plane nėra duomenų, ar jos žemės sklypo plotas galėtų būti išsaugotas keičiant jos sklypo ribas ir konfigūraciją, jeigu šalių besiribojančių sklypų riba būtų atitraukiama nuo atsakovės namo, paliekant jai praėjimą, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir ieškovės (jos atstovo) argumentas, kad nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo patraukus 1 m sklypo ribą, plane pažymėtą posūkio taškais 16-17-18, ieškovės sklypo plotas sumažėtų 20 kv.m., nes nepateikus tinkamai parengto plano (ar kitų įrodymų), šios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog tuo atveju, jeigu šalių besiribojančių sklypų riba būtų atitraukiama nuo atsakovės namo, paliekant jai praėjimą, t.y. galimai šiek tiek koreguojant sklypo ribas ir konfigūraciją, nebūtų galima išsaugoti ieškovės sklypo plotą, kuris nurodytas nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose, t.y. 0.15 ha. Juo labiau, kad ir ieškovės pateiktame plane nurodytos jos sklypo ribos (ribų ilgiai ir konfigūracija), kaip minėta, neatitinka teritorijų planavimo dokumentams.

CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys byloje buvo užėmusios ganėtinai pasyvią poziciją dėl įrodymų teikimo. Teismas šioje byloje ne kartą šalis ragino (ieškinio trūkumų šalinimo instituto pagalba, teismo posėdžio metu teikė siūlymus) teikti atitinkamus įrodymus tam, kad galutinai būtų galima išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, užkertant kelią ateityje kilti teisminiams ginčams. Net ir bylos nagrinėjimo metu, teismas 2011-12-08 nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pateikti teismui žemės sklypo planą, kuriame atsispindėtų visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis, taip pat kitus įrodymus; teismas taip pat siūlė ir atsakovei pateikti atitinkamus įrodymus (b.l. 89 - 90). Tačiau minėti duomenys teismui nebuvo pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į šalių rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinį lygiateisiškumo principus (CPK 12 - 13 str., 17 str.), išnagrinėjo bylą pagal pateiktus įrodymus. Teismas, kaip minėta, nustatė, kad pagrindo patvirtinti besiribojančių žemės sklypų ribą pagal ieškovės užsakymu parengtą ir teismui pateiktą UAB „Kagema“ žemės sklypo planą nėra, kito plano ieškovė į bylą nepateikė, taip pat nepateikė ir atsakovė savo varianto, t.y. jos naudojamo žemės sklypo, besiribojančiu su ieškovės sklypu, plano, kurį teismas būtų galėjęs įvertinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuoja 96 ir 99 straipsniai. Atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-21 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1351-11 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b.l. 40 - 41). Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-08 pažymos Nr. (4.22)-TPA-1068-11 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 520 Lt (b.l. 76). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina 520 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 str., 99 str.). Iš ieškovės taip pat priteistina 29,39 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas siųsdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 29,39 Lt (dvidešimt devynis litus ir 39 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.