Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei J. S. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir J. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, parengtą UAB „Kagema“, negali būti patvirtintos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės naudojamu žemės sklypu. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Kagema“ parengtas žemės sklypo planas buvo pateiktas tikrinimui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuris 2010-09-01 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai aktą Nr. R-2473, be kita ko nurodydamas, kad ieškovės parengtas žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentų, t.y. pirminio žemės sklypo plano, kurio pagrindu buvo atkuriamos nuosavybės teisės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktame plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-16 įsakymu Nr. 2.3-7624-41, suprojektuotas ribas 2003-06-27 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir kt. Teismas sprendė, kad ieškovės žemės sklypo ribos yra pakankamai aiškios, tuo tarpu ieškovės užsakymu parengtas žemės sklypo planas šių ribų neatitinka, o pagal CK 4.45 straipsnį sklypų ribas nustato teismas, jeigu jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėtas ieškovės teismui pateiktas žemės sklypo planas neatitinka ne tik pirminių dokumentų, bet ir faktinio sklypo naudojimo, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji faktiškai valdo ginčijamą sklypų ribą, be to, neginčijo, kad ir atsakovė naudojasi ginčijama sklypo dalimi.

Priimdamas sprendimą teismas įvertino ir tai, kad ieškovės prašoma nustatyti besiribojančių sklypų riba eina iki pat atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0300-5015, todėl ieškovei įgyvendinant savo nuosavybės teises ir užsitvėrus tvorą - atsakovė negalėtų patekti į jai priklausančio namo palėpę ir sandėliuką, t.y. būtų pažeista sklypų savininkų interesų pusiausvyra, būtų ginama išimtinai vieno savininko teisių kito savininko (šiuo atveju naudotojo) interesų sąskaita, nes atsakovei priklausančio namo naudojimas būtų apsunkintas, galimai būtų sudaromos prielaidos ateityje kilti kitiems ginčams tarp šalių.

Be to, teismo vertinimu, besiribojančių žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovės pateiktą UAB „Kagema“ žemės sklypo planą dar ir dėl to, kad jis nėra tinkamai parengtas, nes ieškovės pateiktame plane nėra duomenų, ar jos žemės sklypo plotas galėtų būti išsaugotas keičiant jos sklypo ribas ir konfigūraciją, jeigu šalių besiribojančių sklypų riba būtų atitraukiama nuo atsakovės namo, paliekant jai praėjimą, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Dėl to teismas atmetė ir ieškovės argumentą, kad nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo patraukus 1 m sklypo ribą, plane pažymėtą posūkio taškais 16-17-18, ieškovės sklypo plotas sumažėtų 20 kv.m, nes nepateikus tinkamai parengto plano (ar kitų įrodymų), šios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti. Ieškovė neįrodė, jog tuo atveju, jeigu šalių besiribojančių sklypų riba būtų atitraukiama nuo atsakovės namo, paliekant jai praėjimą, t.y. galimai šiek tiek koreguojant sklypo ribas ir konfigūraciją, nebūtų galima išsaugoti ieškovės sklypo plotą, kuris nurodytas nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose, t.y. 0.15 ha.

Teismas neteisingai sprendė klausimą dėl faktinio šalių naudojimosi žemės sklypais.

Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ji naudojasi žemės sklypu, jog šis sklypas bus parduotas ar kitaip į bus įregistruotos daiktinės teisės atsakovės vardu, tokiu būdu, apeliantės manymu, neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo ribos patvirtinimas pažeis atsakovės teises. Be to, atsakovė nepateikė teismui savo sklypo ribos varianto, jo nepagrindė, kas liudija teismo šališkumą nagrinėjant šią bylą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais, kad ieškovės žemės sklypas su atsakovės naudojamu žemės sklypu ribojasi tik trimis posūkio taškais, todėl neaišku, kodėl prašoma nustatyti ilgesnę sklypo ribą teismo keliu, kadangi teismas neteisingai nustatė šias aplinkybes, nes realiai ir pagal pateiktą UAB „Kagema“ planą matyti, kad ribojanti sklypo riba pažymėta taškais 12-18 priklauso vienam sklypui pagal VĮ Registro centro duomenis.

Nurodo, kad teismui patvirtinus ieškovės prašomą ribą pagal pateiktą UAB „Kagema“ planą nepasikeis sklypo plotas, visi kiti kaimyninių sklypų savininkai ir naudotojai tokio plano patvirtinimui neprieštarauja, sklypo riba nepažeis gretimo sklypo statinių naudotojo teisių, nes statiniai lieka atsakovo naudojamame žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje.

Ieškovei V. M. Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-28 sprendimu Nr. 2.5-41-25554 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b.l. 6-7). Minėto sprendimo pagrindu ieškovei be kita ko buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0.15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuris yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (kadastro duomenų fiksavimo data 2005-06-27) (b.l. 8-9, 104-106). Su ieškovės žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, su kuriuo ieškovė prašo nustatyti bendrą ribą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , bei daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, šis sklypas yra formuojamas (b.l. 30, 74). Šiame žemės sklype yra atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui J. D. priklausantys statiniai (b.l. 71-73, 107-108). Taigi, atsakovė yra dalies žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , naudotoja, ji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti dalį žemės po nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Atsakovei yra ruošiami dokumentai dėl 2 arų žemės sklypo įsigijimo (b.l. 42-43).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Kagema“ 2009 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą (b.l. 21) negali būti patvirtintos žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės naudojamu ir bylos nagrinėjamo metu įsigyjamu teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypu. Teismas nurodė, kad minėtas žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentų, t.y. pirminio žemės sklypo plano, kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės, nurodė neatitikimus, kurių kolegija neatkartoja, sutikdama su nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, kad dalimi ginčo sklypo naudojasi tiek atsakovė, tiek ieškovė. Pagrindinė aplinkybė yra ir ta, kad teismui patvirtinus ieškovės prašomas ribas, būtų paneigta atsakovės teisė išsipirkti jai įstatymuose numatyta žemės sklypą. Ieškovė prašė nustatyti ginčijamą ribą, nepaliekant tarpo nuo atsakovei priklausančio statinio. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kadangi atsakovė nuo 2010-09-23 pradėjo minėtos paskirties žemės sklypo išpirkimą ir jai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimus 2010-10-12 yra suprojektuotas 0,0214 ha ploto sklypas po nuosavybės teise priklausančiais statiniais, o pagal ieškovės parengtą projektą į dalį šio sklypo pretenduoja ieškovė, prašydama nustatyti ribą iki pat atsakovei priklausančių statinių, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, nes būtų paneigta minėto įstatymo nustatyta atsakovės teisė įsigyti iš valstybės žemės sklypą būtiną statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nes atsakovei nepaliekant nors vieno metro atstumu nuo statinių iki ieškovės žemės sklypo ribos, atsakovė neturėtų galimybės prieiti prie savo statinių bei vykdyti savo pareigą – juos tinkamai prižiūrėti bei rūpintis jų saugumu.

Dėl nurodyto – nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir neatkleidė esmės. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai taikė jau kolegijos paminėtas įstatymų nuostatas.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu ji naudojasi žemės sklypu, yra nepagrįsta. Pati ieškovė pateikė į bylą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), iš kurio matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas bei kiti pastatai, jie yra pastatyti dar 1940 metais. Savaime suprantama, kad pastatai pastatyti žemės sklype, tačiau šis sklypas kadastre nėra registruotas (b.l. 45), jį atsakovė siekia įsigyti, yra pateikusi prašymą dėl jo išpirkimo (b.l. 77-78, 79).

Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Tačiau teismas nepatvirtindamas pagal ieškovės pateiktą planą sklypų ribos nurodytu būdu nepažeidė ieškovės teisės. Ta aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su atsakovei bylos nagrinėjimo metu formuojamu sklypu, yra ne šios bylos ginčas, o gali būti ginčas kitoje byloje, ginčijant žemėtvarkos institucijų sprendimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.