- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- I-5325-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00945-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 51–52) nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį (22 paras), nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kamerose buvo nuo 1 iki 5 asmenų, patalpų plotą atitinkamai mažino kamerose buvę baldai, sanitarinis mazgas. Dėl ploto trūkumo negalėjo ramiai išsimiegoti, pailsėti, jautė psichologinę įtampą, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai ir pan. Kamerų tipo patalpos buvo neremontuotos, jų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atšokę. Kamerose buvo netvarkinga elektros instaliacija, neveikė prižiūrėtojų iškvietimo sistema, inventorius (lovos, spintelės, kėdės) sulūžęs. Kamerų tipo patalpose langų stiklai buvo suskilę, todėl jose buvo šalta, drėgna, buvo netinkamas apšvietimas. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, žiemos metu nebuvo valomi, slidūs, juose buvo netvarkinga prižiūrėtojų iškvietimo sistema, kas sukeldavo didelę psichologinę baimę, įtampą. Dušo patalpos sienos ir lubos buvo pasidengusios pelėsiu, jose dėl netvarkingo lango buvo šalta, taip pat buvo šaltas vanduo. Dušo patalpoje nebuvo pertvarų, šampūno ir muilo dozatorių, veidrodžių arba jie buvo suskilę. Kalinimo metu nebuvo leidžiama įsigyti higienos priemonių ir būtiniausių reikmenų pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, todėl, negalėdamas nusipirkti higienos priemonių, turėjo būti nesiprausęs, neskalbtais drabužiais, nuo jo sklido blogas kvapas, dėl ko tarp jo ir kitų nuteistųjų kildavo konfliktai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, tapo konfliktišku, grubiu, uždaru, nukentėjo jo reputacija, patyrė didelių dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo rega, atsirado odos ligos, kankino nemiga, pasireiškė psichikos sutrikimai, todėl lankėsi pas psichologus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–14), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 55–56) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant kamerų tipo patalpose reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teisės aktai nenustato tokio gyvenamojo ploto normos skaičiavimo, kuomet iš patalpos ploto išskaičiuojamas joje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Pareiškėjo skundų dėl neremontuojamų patalpų nebuvo gauta. Elektros instaliacija sumontuota pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ji yra tvarkinga. Nuteistieji dažnai gadina elektros instaliaciją, tačiau, gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma. Nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, tačiau įstaiga jį remontuoja, gedimai nebūna nuolatiniai. Šiuo metu pirmajame sektoriuje pareigūnų iškvietimo mygtukai neveikia. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, nustatyti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gyvenamojo ir bendrojo naudojimo patalpas valo patys nuteistieji. Kamerų tipo patalpose iš jose kalinčių asmenų yra skiriami budėtojai, kurie aprūpinami valymo priemonėmis ir inventoriumi. Pirmojo sektoriaus kamerų sienos pritaikytos valymui. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas dėl šildytuvo išdavimo nesikreipė. Kamerų tipo patalpose nešvarūs drabužiai ir patalynė surenkami ir priduodami į Įstaigoje esančią skalbyklą, taip pat drabužius nuteistieji gali išsiskalbti dušinėje prausimosi metu. Pirmajame sektoriuje įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie nuolat valomi. Teisės aktai nenumato didžiausio nuteistųjų skaičiaus, kurie gali būti vienu metu išvedami pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį. Pasivaikščioti nuteistieji vedami pagal grafiką, ne visi vienu metu. Pasivaikščiojimų kiemelių yra 4, todėl ploto pasivaikščioti nuteistiesiems užteko. Įstaigos 1 sektoriaus kamerų tipo patalpų dušinė įrengta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, joje įrengtos sienelės tarp dušų, persirengimo kabinos, lentynėlės higienos priemonėms, dozatoriai ir veidrodžiai. Pagal BVK 145 str. 1 d., perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą. Kalintys kamerų tipo patalpose nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ar kitais daiktais aprūpina pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį jis užpildo ir atiduoda pareigūnams, kurie nupirkę prekes įteikia nuteistajam. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties institutą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį perpildytose, higienos ir buitinio parūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose Pravieniškių PN-AK 1 lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose tam tikrais periodais nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. liepos 18 d.
Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. liepos 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo kamerų tipo patalpose (2015 m. gruodžio 3 d. (b. l. 18–20)) pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 23 d. (b. l. 4), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2016 m. balandžio 22 d. pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, pareiškėjas skunde nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą (kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį) pateiktame teismui atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2016 m. balandžio 22 d. (skunde nurodytus laikotarpius - 2015 m. gruodžio 3 d. (22 paros) ir nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 8 d.) šiuo pagrindu atmestinas(CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 23 d. ( t. y. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 18 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš kamerų tipo patalpų perpildymo, tvirtindamas, kad jam šiose patalpose turėjo tekti 3,6 kv. m neužstatyto patalpos ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 21–24), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 16 d. kalėjo 2-oje karantino patalpoje, kurios plotas 36,73 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, pareiškėjo kalėjimo metu šioje patalpoje buvo 7 asmenys, todėl esant maksimaliai užpildytai patalai, joje vienam nuteistajam teko 3,67 kv. m, kalint septyniems nuteistiesiems – 5,25 kv. m.
2018 m. liepos 16 d. pareiškėjas gyveno 13 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 16,38 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, pareiškėjo kalėjimo metu buvo 2 nuteistieji. Esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms vienam asmeniui šioje patalpoje teko 4,10 kv. m, pareiškėjo kalėjimo metu šioje kameroje kalint dviese, jam teko 8,19 kv. m.
Pareiškėjas atsikirtime į skundą (b. l. 51–52) atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalėjimo vietas vertinamuoju laikotarpiu, laikotarpius, patalpų plotus neginčijo, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas kamerų tipo patalpose, jų plotus, laikotarpius, kuriais jis kalėjo nurodytose patalpose.
Pareiškėjas nesutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie kalėjusių asmenų skaičių ginčo kamerose, atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 51–52) tvirtino, kad 13 kameroje kalėjo 6 asmenys, 2-oje karantino patalpoje – iki 10 asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodyti teiginiai dėl su juo kalėjusių asmenų skaičiaus kamerose skiriasi nuo skunde nurodytų (b. l. 1–3), kur pareiškėja teigė, jog 13 kameroje buvo 4 nuteistieji, 2-oje karantino patalpoje – nuo 2 iki 6 nuteistųjų. Atsižvelgiant į pareiškėjo teiginių dėl kalėjusių asmenų ginčo patalpose skaičiaus prieštaringumą, nesant jokių juos patvirtinančių įrodymų, byloje vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo kamerų tipo patalpose bei jose vertinamuoju laikotarpiu kalėjusių nuteistųjų skaičių.
Įvertinus teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant kamerų tipo patalpose, reglamentuota vienam asmeniui tenkanti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalpos nebuvo remontuojamos, jų lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atšokę, kamerose buvo netvarkinga elektros instaliacija, inventorius (lovos, spintelės, kėdės) sulūžęs. Kamerų tipo patalpose langų stiklai buvo suskilę, todėl jose buvo šalta, drėgna, buvo netinkamas apšvietimas. Kamerose ir pasivaikščiojimų kiemeliuose neveikė prižiūrėtojų iškvietimo sistema
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų fizikiniams parametrams (oro temperatūrai, oro judėjimo greičiui, santykinei oro drėgmei) įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų tipo patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, kamerų tipo patalpų sienų danga pritaikyta valymui. Patalpose užtikrinama tinkama oro temperatūra, esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai. Elektros instaliacija pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose tvarkinga. Nuteistieji nuolat gadina elektros instaliaciją bei kamerose esantį inventorių, o įstaiga, gavus informaciją apie gedimus, ją remontuoja. Gedimai nebūna nuolatiniai. Nurodė, kad šiuo metu pareigūnų iškvietimo sistema kamerų tipo patalpose neveikia (b. l. 7–14). Šiuos teiginius grindė 2019 m. gegužės 27 d. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 77-789 (b. l. 22–24).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.
Pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, t. y nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje sienos, lubos bei koks konkretus šios kameros inventorius buvo techniškai netvarkingas, kokioje kameroje ir kada nebuvo netinkama apšvieta, suskilęs langas, žema oro temperatūra, netvarkinga elektros instaliacija. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.). Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstrakčių, bendro pobūdžio, deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019 m. gegužės 15 d. LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).
Atsakovės atstovas neneigė pareiškėjo argumentų dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jo kalėjimo uždarojoje zonoje metu, priešingai atsiliepime į skundą nurodė, kad šiuo metu minėta sistema neveikia, kas leistų konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą, tačiau, vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas (neveikė) pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).
Nagrinėjamu atveju šį pažeidimą pareiškėjas siejo su nesaugia aplinka, tariamai kilus konfliktui tarp nuteistųjų ar atsitikus nelaimingam atsitikimui negalint išsikviesti pareigūnų, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms institucijos, todėl, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Dėl pareiškėjo argumentų dėl pelėsio gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (dušo patalpoje) pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatas, ant gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valumo priemonės (šepetys, grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (HN 134:2015 37 p.).
Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymą Pravieniškių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 (b. l. 37–39), pagal kurio 3 -10 punktų nuostatas gyvenamąsias patalpas kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį valo patys nuteistieji. Taip pat paskutinę mėnesio dieną atliekamas pagrindinis gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų valymas, kurį taip pat atlieka nuteistieji. Pagal Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 201 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494, nuostatas, iš uždarosios zonos kamerose kalinčių asmenų eilės tvarka kiekvieną dieną skiriamas budintysis, kuris privalo gyvenamąją patalpą tvarkyti (b. l. 35–36).
Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl kitų nuteistųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti patalpas į bylą nepateikta, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonės, todėl akivaizdu, kad galimas pelėsis ginčo kamerose bei uždarosios zonos dušo patalpose buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl pertvarų, šampūno ir muilo dozatorių, suolų, pakabų nebuvimo uždarosios zonos dušinėje. Teigė, kad dušinėje veidrodžiai buvo suskilę arba jų iš viso nebuvo.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 ( toliau - ir Aprūpinimo normos), numatyta, kad dušo patalpose turi būti suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.
Atsakovės atstovė pateikė teismui uždarosios zonos dušo patalpos nuotraukas (b. l. 45–47), iš kurių matyti, kad dušo patalpoje yra įrengtos sienelės, šampūno ir muilo dozatoriai, veidrodžiai, suoliukai ir pakabos.
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 51–52) tvirtino, kad į bylą pateiktos nuotraukos darytos po atlikto remonto šioje patalpoje, teigė, kad, jam kalint kamerų tipo patalpose, uždarosios zonos dušo patalpoje nebuvo šampūno ir muilo dozatorių, pakabų ir suoliukų.
Šiai aplinkybei paneigti, Pravieniškių PN-AK buvo išsiųstas pareiškėjo atsikirtimo į atsiliepimą nuorašas, pareikalaujant pateikti atsiliepimą (b. l. 54), tačiau teismui pateiktame paaiškinime (b. l. 55–56) atsakovės atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl atlikto remonto uždarosios zonos dušo patalpoje (įrengimo), jos nepaneigė, todėl tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpoje nebuvo šampūno ir muilo dozatorių, pakabų ir suoliukų.
Pareiškėjas atsikirtime į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą neteigė, jog dušo patalpoje pertvaros, veidrodžiai buvo įrengti tik po atlikto remonto, todėl šiame kontekste remiamasi atsakovės atstovo pateiktais įrodymais (b. l. 45–47), patvirtinančiais jog dušo pertvaros ir veidrodžiai buvo pareiškėjo kalėjimo uždarojoje zonoje metu.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, jog dėl suskilusio lango dušo patalpoje buvo šalta, joje buvo šaltas vanduo.
Aplinkybę, jog į dušo patalpas tiekiamas karštas vanduo atsakovės atstovas įrodinėjo 2019 m. gegužės 27 d. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 77-789 (b. l. 22–24).
Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada dušo patalpoje nebuvo karšto vandens, kada dušo patalpoje buvo techniškai netvarkingas langas, todėl joje buvo šalta, kada ir kam reiškė pretenzijas dėl šių pažeidimų. Byloje pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, priešingai atsakovės atstovas nurodė, kad dėl techniškai netvarkingo lango pareiškėjas nebuvo kreipęsis. Įvertinus aukščiau išdėstytą, abstraktūs, bendro pobūdžio argumentai dėl techniškai netvarkingo lango, žemos oro temperatūros ir šalto vandens dušo patalpoje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl mažų, žiemos metu nevalomų pasivaikščiojimo kiemelių.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini, kaip nepagrįsti.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, pateikė šį tvirtinimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b. l. 22–24), į bylą pareiškėjo ar kitų nuteistųjų skundų dėl žiemą nevalomų pasivaikščiojimo kiemų nėra pateikta, pareiškėjas šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis, todėl, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo tikėti jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstu pareiškėjo teiginiu dėl žiemą nevalomų pasivaikščiojimo kiemelių.
Pareiškėjas tvirtino, kad, jam kalint kamerų tipo patalpose, nebuvo suteikta galimybė apsipirkti higienos priemonių ir kitų būtiniausių reikmenų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Pagal aukščiau nurodytą teisės normą, pareiškėjas, kalėdamas kamerų tipo patalpose, turėjo teisę nusipirkti higienos reikmenų pataisos įstaigos parduotuvėje.
Byloje nėra jokių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo atžvilgiu atliktus teisės apsipirkti higienos priemonių ribojimus, jos pažeidimus, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada ir kokių higienos priemonių jis siekė įsigyti, į ką ir kada kreipėsi, kas, kada ir kokiu būdu jam neleido šios teisės realizuoti. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu kalėdamas kamerų tipo patalpose, siekė apsipirkti higienos priemonių, o jam nebuvo leista, kad reiškė pretenzijas dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų. Teismo nuomone, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo argumentų pagrindu Pravieniškių PN-AK atsakomybė šiuos aspektu negalima.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11d. iki 2018 m. liepos 16 d. kalint kamerų tipo patalpose, uždarosios zonos dušo patalpoje trūko šampūno ir muilo dozatorių, pakabų ir suoliukų.
Dėl žalos atlyginimo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai (tinkamo apšvietimo stoka, neužtikrinta švari aplinka, tinkama valgymui, keliolika valandų viršyta laikymo areštinėje maksimali trukmė ir pan.) neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).
Teismo nuomone, byloje nustatytas pažeidimas nesukėlė pareiškėjui tokių pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip turtinė žala, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.