- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- N2-2182-595/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15112-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovui V. P., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo V. P. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 15-16) prašydama nepilnamečio A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja - vaiko motina ir priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 425 Lt į mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už du metus-10200 Lt. Ieškinyje nurodo, kad 2000-05-06 jai ir atsakovui gimė sūnus A. P.. Sūnus 2011-08-20 pradėjo lankyti S. S. vidurinę mokyklą. Sūnaus tėvas nuo 2010 metų visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Sūnaus auklėjimu ir išlaikymu rūpinasi ji viena. Jos pajamos labai mažos. Nuo 2012-08-27 dirba UAB“M. O.“ plovėjos pareigose už minimalų valandinį atlyginimą, t.y. 106,25 Lt/val. Šių pajamų neužtenka sūnaus išlaikymui. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes tik ji rūpinasi sūnaus priežiūra, jo auklėjimu ir išlaikymu. Be to, ji nuosavybės teise turi būstą, o sūnaus tėvas gyvena manevriniame savivaldybės suteiktame bute jo tėvams. Tai reiškia, kad ji turi geresnes materialines sąlygas vaiko išlaikymui ir priežiūrai.
Atsakovas pateikė priešieškinį (b.l. 25-27), kuriuo prašo nepilnamečio A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 425 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad jis nuo 2010 m. visiškai neprisideda prie jo išlaikymo ir, kad sūnaus auklėjimu užsiima vien tik ieškovė visiškai nepagrįsti, nes iš esmės yra visiškai priešinga situacija nei teigiama ieškinyje. Sūnus A. P. nuo 2007-09-01 iki 2010-08-15 gyveno kartu su atsakovu, tuo laikotarpiu atsakovas vienas rūpinosi ir prižiūrėjo sūnų. Nuo 2010-08-15 ieškovas negalėjo pasirūpinti sūnumi, nes dėl darbinių reikalų dažnai turėjo išvykti iš Vilniaus, todėl su ieškove buvo sutarta, kad kurį laiką Audrius pagyvens pas ieškovę. Dėl to neprieštaravo ir pats A. Jis pas ieškovę pragyveno laikotarpyje nuo 2010-08-15 iki 2011-06-01. Per tą laikotarpį kai sūnus gyveno pas ieškovę, atsakovas taip pat rūpinosi sūnumi, tuo laikotarpiu atsakovas sūnui yra nupirkęs dviratį BMX (900 Lt), nešiojamąjį kompiuterį ASUS (1500 Lt), yra nupirkęs striukę (120 Lt), džinsus (60 Lt), ne kartą yra davęs pinigų. Per mokslo metų atostogas, sūnus nuolatos grįždavo gyventi pas atsakovą, tuo metu sūnumi rūpinosi atsakovas ir atsakovo mama, sūnaus A močiutė, O. P.. Nuo 2011-06-01 sūnus grįžo gyventi pas atsakovą. Atsakovas ir sūnaus močiutė O. P., rūpinosi ir išlaikė A. Tuo tarpu ieškovė nurodytu laikotarpiu prie A. P. priežiūros ir išlaikymo visiškai neprisidėjo. Vėliau, prasidedant 2012 metų mokslo metams, buvo nuspręsta, kad A vėl gyvens pas ieškovę, nes ten jam arčiau būtų lankyti mokyklą. Dėl to A pas ieškovę gyveno nuo 2012-09-01 iki 2012-10-01. Tačiau dėl nepakenčiamų gyvenimo sąlygų - nuolatinio ieškovės girtuokliavimo, vaiko atžvilgiu naudotos prievartos, sūnus vėl grįžo gyventi pas atsakovą ir šiuo metu gyvena kartu su atsakovu. Vaikas kategoriškai atsisako grįžti gyventi pas ieškovę. Atsakovas nuolat vaikui teikia išlaikymą, jam sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, todėl ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestini. Atitinkamai atsakovas priešieškinyje kelia reikalavimus nustatyti A. P. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu ir priteisti sūnui išlaikymą iš ieškovės po 425 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Sūnus mokosi S. S. 6 klasėje, kas diena maistui sūnui reikia skirti 20 Lt (mėnesiui tai sudaro 600 Lt), transportui 40 Lt mėnesiui, drabužiams 100 Lt mėnesiui, mokslo reikmenims, higienos priemonėms - 60 Lt mėnesiui, laisvalaikiui 50 Lt mėnesiui. Atsakovas registruotas darbo biržoje verčiasi atsitiktiniais darbais, todėl šiuo metu ieškovui vaiką išlaikyti padeda ieškovo mama O. P..
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį (b.l. 36) ieškovė nurodė, kad su atsakovo reikalavimais ji nesutinka.
Nurodė, kad sūnui ji nedraudžia bendrauti su tėvu ir dėl to jis vasaros atostogų metu ir laisvalaikiais lankosi pas tėvą, bet tai nereiškia, kad jis gyvena pas tėvą ir yra išlaikomas tėvo. Atsitiktiniai daiktų nupirkimai yra nepakankami vaiko išlaikymui, jo maitinimui, rengimui ir t.t. Nuo 2012-09-23 ji išleido sūnų pas tėvą, kad nusiramintų po to, kai ji jį paauklėjo diržu. Ieškovas neteisus teigdamas, kad vaiko maistui kas dieną reikia skirti 20 Lt. Dar gyvenant su ja sūnui buvo išrūpinti nemokami pietūs, todėl sūnus pietauja nemokamai. Kad sūnaus išlaikymas reikalauja minimalios algos išlaidų, ji neprieštarauja ir žino. Sūnui gyventi su tėvu ir močiute nėra reikalingų sąlygų. Jie visi trys gyvena vieno kambario manevriniame savivaldybei priklausančiame bute. Ieškovas pats šiuo metu niekur nedirba, jis negauna nedarbo socialinio draudimo išmokų. Tai reiškia, kad jis vaiką ruošiasi išlaikyti tik iš priteistų pinigų. Tuo tarpu ji gyvena nuosavame trijų kambarių bute, dirba nors ir puse etato, tačiau gauna minimalų užmokestį, tikisi įsidarbinti ir visu etatu. Netiesa, kad ji girtauja ir neprižiūri sūnaus. Šiuo metu sūnus yra nuteikinėjamas prieš motiną ir skatinamas negrįžti pas ją. Dėl šių priežasčių atsakovo priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 43-48).Išvadoje nurodoma, kad Skyriaus vyriausieji inspektoriai lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, ištyrė šalių aplinkos sąlygas, bendravo su nepilnamečiu A. P., gimusiu 2000-05-06, surašė buities tyrimo aktus. Ieškovė, motina N. D., su savo pusbroliu V. D., jo sutuoktine J. D. ir pastarosios dukra N. A., gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei ir jos pusbroliui. Ieškovė naudojasi vienu buto kambariu. Antras kambarys skirtas sūnui A. Trečiuoju kambariu naudojasi pusbrolis su šeima. Nepilnamečiui A skirtas kambarys nedidelis, tvarkingas ir švarus. Jame yra sofa-lova, spinta, vaikui sudarytos buitinės sąlygos mokymui ir poilsiui. N. D. dirba UAB „M. O.", indų plovėja. Ji nurodė, kad jos gaunamas mėnesio darbo užmokestis -380 Lt. Ieškovė teigė, kad po įvykusio konflikto su sūnumi, A nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio gyvena pas tėvą. Ji pripažino, kad du kartus sudavė sūnui diržu ir labai gailisi dėl savo poelgio. Net telefonu sūnus atsisako su ja bendrauti. Sūnaus ji nelankė, tačiau susitiko mokykloje. Kreipėsi į mokyklos psichologą ir socialinį pedagogą, bendravo su klasės auklėtoja. Nuo rugsėjo mėnesio prisideda prie sūnaus išlaikymo, nupirko jam įvairių daiktų, vadovėlį, kartu buvo kavinėje. Atsakovas, tėvas V. P., su sūnumi A ir savo motina O. P. gyvena vieno kambario bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Būstas yra socialinis, pagrindinė buto nuomininkė - atsakovo motina. Namuose tvarkinga, šilta ir švaru. Nepilnametis gyvena kambaryje kartu su tėvu ir senele. Vaikui nupirkti reikalingi baldai, kompiuteris, televizorius, sudarytos sąlygos pamokų ruošai ir poilsiui. V. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbininku. Jis nurodė, kad jo gaunamos mėnesio darbo pajamos - 2000 Lt. Atsakovas su sūnumi gerai sutaria, juo rūpinasi, vaikui skiria visą savo laisvalaikį. Atsakovo motina neprieštarauja, kad vaikaitis gyventų kartu. Ji berniuką myli, kartais padeda tėvui pasirūpinti sūnumi. V. P. teigimu, atsakovė nuo 2007 metų iki 2010 metų visiškai nesirūpino sūnumi, neteikė materialinio išlaikymo. Kai sūnus gyveno motinos namuose, jis visus savaitgalius praleisdavo su tėvu, o šis juo rūpinosi ir pirko reikalingus daiktus. Nepilnametis A mokosi S. S. vidurinėje mokykloje, 6 klasėje. Berniukas auga sveikas. Planuoja lankyti būrelį, tačiau dar nepasirinko būrelio. Pokalbio su Skyriaus vyriausiąja inspektore metu, nepilnametis pasakojo, kad nuo 2007 m. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio jis gyveno su tėvu ir senele, nes mama ji primušė diržu su sagtimi, už tai, kad jis pavėlavo grįžti į namus. Tačiau visus savaitgalius, šventines dienas ir atostogas praleisdavo kartu su tėvu. Pasak vaiko, praeitais mokslo metais jis gyveno su mama, nes jam patogiau buvo eiti į mokyklą. 2012 m. spalio pradžioje jis grįžo gyventi pas tėvą. Pastaruoju metu jo sveikata, mokslais, užimtumu, pirkiniais rūpinasi tėvas ir senelė. Šiuo metu jis atsisako grįžti pas mamą. A nori gyventi su tėvu. Jie puikiai sutaria, kartu praleidžia laisvalaikį. Vaikas gerai jaučiasi tėvo namuose, čia jo niekas neskriaudžia, visada yra pagamintas maistas, ko motinos namuose jis kartais pasigesdavo. Tėvo namuose jis turi savo lovą, ko neturi motinos namuose. Berniukas turi taksų veislės šuniuką, juo rūpinasi. Pasak nepilnamečio, jo santykiai su mama niekada nebuvo labai geri. Jį dažnai skriaudė mamos draugas, jie abu mėgo išgerti. Mama neskyrė jam reikiamo dėmesio, išmetė jo mylimą kačiuką, o šuniuką išvežė į kaimą. Skyrius atsižvelgdamas į nustatytus faktus, vaiko interesus ir išsakytą norą, mano, kad nepilnamečio A. P., gimusio 2000-05-06, gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. P. labiau atitiktų vaiko interesus. Iš ieškovės motinos N. D. priteisti nepilnamečiui išlaikymą iki jo pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas sūnaus poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai.
Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnamečio A. P. nuomonė. Jis teismo posėdyje nurodė, kad nori, jog jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes su mama jam geriau. Su mama buvo susipykęs, dėl to, kad pavėlavo grįžti namo, mama jį barė ir davė diržo. Tai buvo vienintelis kartas kai gavo diržo. Pas mamą grįžo gyventi prieš Naujuosius metus. Mama nevartoja alkoholio. Kai mama dirba, jį prižiūri pusseserės mama, su kurios šeima kartu gyvena. Jis gerai sutaria su pussesere ir jos tėvais. Mama gamina jam valgyti. Jo kambaryje yra visi reikalingi baldai. Kai bendravo su išvadą teikiančios institucijos specialistais nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, nes tuo metu dar pyko ant mamos. Pas tėtį gyvenant jie trise gyveno viename kambaryje. Pas tėtį būdavo netvarkinga. Juo rūpindavosi močiutė. Kai gyveno pas tėtį jį išlaikė močiutė ir mama. Tėtis jam nieko neperka, viską perka mama arba močiutė. Tėtis nepadėdavo jam ruošti namų darbų. Mama padeda daryti namų darbus, kiekvieną dieną pažiūri elektroninį dienyną. Tėtis labai dažnai keičia darbus. Tėtis piktnaudžiauja alkoholiu, kai būna pas jį, tėtis triukšmauja, neduoda miegoti. Tėtis anksčiau mušdavo mamą. Yra tvirtai apsisprendęs, kad nori gyventi su mama.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, vaiko tėvas geria, neprisideda prie išlaikymo. Su atsakovu išsiskyrė 2007 metais. Tada vaikas liko gyventi su tėvu, kadangi jos buvo naktinis darbas ir ji negalėjo vaiku pasirūpinti, ji buvo susitarusi su atsakovo motina, vaiko močiute, kad ji prižiūrės vaiką. Vaikas pas tėvą gyveno iki 2011 metų rugsėjo mėnesio. Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio iki 2012 -09-23 (įvykusio jos ir sūnaus konflikto) vaikas visą laiką gyveno su ja. Pas ją vaikas grįžo 2012-12-28. Konfliktas su vaiku įvyko, kadangi po mokyklos vaikas pavėlavo grįžti namo, ji jaudinosi ir galvojo, kad vaikui kažkas atsitiko, nes pas jį buvo išjungtas telefonas. Ji supranta, kad duodama vaikui diržo pasielgė blogai. Ji dirba, kas dvi dienas. Jos atlyginimas yra apie 300 Lt per mėnesį. Dar 300 Lt ji gauna už buto nuomą. Turi neišmokėtą 1508 Lt kreditorinį įsiskolinimą. Kai vaikas gyveno su ja atsakovas jam neskyrė pinigų. Prie vaiko išlaikymo prisideda močiutė. Kai vaikas gyveno su tėvu, ji teikė vaikui išlaikymą-pirkdavo maisto, drabužius. Dėl išlaikymo įsiskolinimo tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienus metus, tai yra pusę ieškinyje nurodytos sumos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį prašo tenkinti. Paaiškino, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, atsakovas sutiktų teikti ieškinyje nurodytą išlaikymo sumą, tačiau nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo posėdyje išklausę nepilnamečio vaiko nuomonę ir susipažinę su bylos medžiaga, keičia savo pateiktą išvadą. Vaikas nurodė, kad jam gyvenant su tėvu, tėvas vartodavo alkoholį, būdavo piktas, triukšmaudavo, o tai vaikui kėlė nerimą, vaikas nejautė saugumo jausmo. Taip pat vaikas nurodė, kad gyvenant pas tėvą jį išlaikė ne tėvas, o močiutė. Šiuo metu vaikas gyvena su mama, vaikas sakė, kad su mama jam gerai, mama juo rūpinasi, domisi jo mokslais, gamina valgį. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus. Pareigą išlaikyti vaikus, turi tėvai, o neseneliai, todėl mano, kad reikėtų už 12 mėnesių priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Priteisiant išlaikymą vaikui prašo teismo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 500 Lt, nes yra pasikeitęs minimalios algos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P., gim. 2000-05-06, yra šalių sūnus ( b.l. 3).
Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Tarp šalių, kilo ginčas dėl sūnaus A. P., gim. 2000-05-06, gyvenamosios vietos. Ieškovė ieškiniu prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Ši nuostata yra įtvirtinta CK 3.156 straipsnyje. Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Analogiška nuostata įtvirtinta yra ir pagal mūsų teisę - Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Ieškovė su sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 51-52). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto buto. Kita dalis buto priklauso ieškovės broliui, tačiau, kaip paaiškino ieškovė, viename buto kambaryje gyvena jos pusbrolis su šeima, ieškovė už nuomą gauna 300 Lt. Nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta minėtame bute deklaruota nuo 2012-08-17 (b.l. 4). Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad ieškovės bute vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas bute turi atskirą kambarį, jame yra visi reikalingi baldai. Teismo posėdyje išklausytas nepilnametis vaikas nurodė, kad jis gerai sutaria su kartu bute gyvenančia pussesere ir jos šeima. Atsakovas vaiko tėvas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Išvadą teikianti institucija ištyrusi buities sąlygas nustatė, kad atsakovas su motina gyvena vieno kambario bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Būstas yra socialinis, pagrindinė buto nuomininkė - atsakovo motina. Namuose tvarkinga, šilta ir švaru. Nepilnametis gyveno kambaryje kartu su tėvu ir senele. Vaikui nupirkti reikalingi baldai, kompiuteris, televizorius, sudarytos sąlygos pamokų ruošai ir poilsiui. Teismas vertindamas ieškovės ir atsakovo gyvenamosios aplinkos sąlygas daro išvadą, kad esama vaiko gyvenamoji vieta su motina labiau atitinka vaiko interesus. Vaikas gyvendamas kartu su motina turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, sudarytos sąlygos mokslui ir poilsiui. Vaiko gyvenamoji vieta yra netoli jo ugdymo įstaigos, kadangi berniukas mokosi S. S. vidurinėje mokykloje.
Vertinant šalių galimybes finansiškai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „M. O.“, gauna apie 340 Lt darbo užmokestį (b.l. 37). Atsakovas pateikdamas priešieškinį nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo darbą ir gaunamas pajams. Teismo surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas nuo 2012-11-20 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 57). Jo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2012-11-20 iki 2012-11-30 yra 182 Lt (b.l. 58). Teismas vertina, kad ieškovės turtinė padėtis leis geriau užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir nepažeis vaiko interesų. Ieškovė, užtikrindama savo vaiko interesus, yra išrūpinusi socialinę paramą, tai yra nemokamus pietus, paramą mokinio reikmėms įsigyti (b.l. 40).
Nepilnamečio A. P. lankoma ugdymo įstaiga nurodo, kad ieškovė, vaiko motina, ateina į mokyklą susitikti su dėstančiais mokytojais ir klasės auklėtoja, tada kai vyksta tėvų susirinkimai, nes A. P. yra gerai besimokantis mokinys, dėl ko didesnio poreikio lankytis mokykloje nėra būtinybės. Vaiko motina domisi vaiko elgesiu ir pažangumu. Mokinys gyvendamas su motina į mokyklą ateina tvarkingai apsirengęs, turi visas būtinas mokymo priemones, su klasės draugais visada vyksta į įvairias klasės išvykas (b.l. 71). Situacija, kad ieškovė savo vaiko atžvilgiu buvo panaudojusi fizinę jėgą, buvo apsvarstyta S. S. vidurinės mokyklos Vaiko gerovės komisijoje, kurioje buvo nutarta, kad mama nuoširdžiai atsiprašė savo sūnaus už fizinės jėgos panaudojimą ir pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos (b.l. 76-77).
Ieškovė yra teigiamai charakterizuojama savo darbovietėje, kaip tvarkinga ir atsakinga darbuotoja, neturinti drausminių nuobaudų (b.l. 74).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikui gyvenant su tėvu Vaiko teisių apsaugos skyrius byvo gavęs informaciją iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir teisėtus interesus, skyriuje buvo svarstomas klausimas dėl šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b.l. 78).
Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečio A. P. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ne tik neprieštarauja, bet ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant A. P. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į vaiko išsakytą norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas nagrinėdamas bylą nenustatė aplinkybių, kad vaiko išsakytas noras prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei į šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, kadangi tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu vaikui prašo priteisti po 425 Lt periodinių išmokų. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas vaiko išlaikymui pasirengęs mokėti po 425 Lt.
Vertinant vaiko poreikius teismas nenustatė aplinkybių, kad vaikas turėtų specialių poreikių, kurių patenkinimui būtų reikalinga didesnė išlaikymo suma. Vaiko motina nurodė, kad vaikas specialių poreikių neturi.
Tėvų turtinė padėtis yra išanalizuota sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti jog reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo.
Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, neturi daugiau išlaikytinių, todėl yra objektyviai pajėgus teikti išlaikymą vaiko minimalių poreikių patenkinimui. Įvertinęs tai, kad šalių sūnus yra 12 metų, teismas laiko, kad ieškovės prašoma priteisti 425 Lt išlaikymo suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, išlaikymui priteisiama po 425 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2012-10-23, iki sūnaus pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Įstatymas nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus, kas sudaro 10200 Lt. Teismo posėdžio metu šis reikalavimas buvo tikslinamas ir prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, tai yra 5100 Lt. Atsakovas nesutinka su reikalavimu, nurodydamas, kad jis ir tuo laikotarpiu kai sūnus gyveno su motina yra nupirkęs vaikui vertingų daiktų bei davęs pinigų, be to, vaikas atostogų metu ir per išeigines gyveno su juo ir buvo jo išlaikomas.
Teismas spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą vertina, kad iki kreipimosi į teismą dienos šalys nebuvo išsprendę vaiko gyvenamosios vietos klausimo bei išlaikymo vaikui teikimo. Iš šalių, nepilnamečio vaiko paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis A. P. iki 2011 metų rugsėjo mėnesio gyveno pas atsakovą ir tik prasidėjus 2012 mokslo metams, tai yra 2011 metų rugsėjo mėnesį, vaikas grįžo gyventi pas motiną, kur gyveno iki vasaros atostogų. Vasaros atostogų metu vaikas gyveno pas atsakovą. Ieškinio pateikimo metu nuo 2012 rugsėjo 28 d. iki 2012 gruodžio 28 d. nepilnametis taip pat gyveno su tėvu. Esant tokiai situacijai, kai šalių sūnus neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyveno pas abu tėvus, teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti ir išlaikymo įsiskolinimo buvimo už vienerius metus fakto, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys 100 procentų yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 9-11, 29-31) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Nepilnamečio A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 425 Lt į mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012-10-23, iki jo pilnametystės.
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną N. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.