- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- 1-167-927/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30719-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajai A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį skiriant 8 MGL dydžio bauda;
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 245 straipsnį, skiriant laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams; įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius užsiregistruoti ir per šį laikotarpį registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti ir dirbti; per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems alkoholinius gėrimus; 8 MGL dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta 4 MGL dydžio bauda;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 48 MGL bauda ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti 2 metus ir 6 mėn., konfiskuota turto vertę atitinkanti 1000 Eur suma;
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199-2 straipsnio 2 dalį paskirta 138 MGL bauda;
6) Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199-2 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtas terminuotą laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2810 Eur. 2023 m. gruodžio 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. N. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 10.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, atėjęs prie gulinčios lovoje A. K., tyčia rankomis sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to ištempęs nukentėjusiąją A. K. iš lovos ant grindų, spardė ją (A. K.) į įvairias kūno vietas. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, atėmė iš nukentėjusiosios A. K. žarsteklį (metalinį strypą), kurį nukentėjusioji, tikslu apsiginti, laikė rankose ir su juo sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajai A. K. muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, nugaroje, rankose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su A. K. buvo susitaikę ir draugavo kelis mėnesius, abu nevartojo alkoholio, viskas buvo gerai. Tačiau kažkurį vakarą A. pradėjo vėl gerti ir tada prasidėjo jos agresijos priepuoliai, po ko ji vis kažkur išeidavo. Jis dirbdavo, nevartoja alkoholio dėl sveikatos problemų, turi kasos uždegimą, po darbo grįždavo pas save namo vakarais, o savaitgaliais išvis išvažiuodavo papildomai užsidirbti į statybas. Ją matydavo retai, nes gyvena kiekvienas savo namuose. 2024 m. rugpjūčio 1 d. jiems būnant svečiuose, ji prisigėrė ir kažkas jai „užplaukė“, pradėjo sakyti, kad jai reikia kažkur eiti, patikslinus kur, nurodė, kad eis namo, tačiau, kiek jis dabar supranta, jai pritrūko alkoholio. Jam grįžtant namo autobusu, pakelėje jos neberado, pas ją namo nėjo, nes jam kitą dieną reikėjo anksti keltis į darbą. Tačiau, kiek vėliau sužinojo, ji nuėjo gerti pas pažįstamus, o būtent pas D. S. Penktadienį, t. y. 2024 m. rugpjūčio 2 d., jam būnant darbe, jam pradėjo skambinėti pažįstami iš kaimo ir sakyti, kad A. girta sėdi ant kelio, o šalia jos trinasi kažkokie vyrai – ukrainiečiai, kiti tuo tarpu jam nurodė, kad ji jau voliojasi ir ją tie patys ukrainiečiai tampo už plaukų, kad patrauktų nuo kelio važiuojamosios dalies. Visą savaitgalį jis jos nematė, o antradienį, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d., turėjo laisvą dieną, todėl ryte apie 10 val. nuėjo pas D. S. namo pasisėdėti, parūkyti. Jam tik atėjus į jo namus, viduje pamatė A., sėdinčią pirmame namo aukšte ant lovos, pastaroji, jį pamačius, iškart puolė jam į glėbį, sakydama ,,A. mano atėjo“, o jis iš pykčio ją atstūmė ir ji nukrito ant lovos, bet tikrai nepuolė jos mušti, jam paprasčiausiai buvo nemalonu ją matyti visą ištampytą, beveik nuogą, apsirengusią kažkokiais naktiniais ar suknele, atrodė tikrai baisiai. Prie jų buvo G., kuri sėdėjo ant tos pačios lovos, tik toliau, klausėsi muzikos. Kai jis pastūmė A., į namus užėjo D. ir jis D. pasakė, kad eitų iš čia, nenori būti prie A. Jie pasikėlė į antrą namo aukštą, tačiau A. keturiomis užsiropštė iš paskos jų, norėjo su juo aiškintis, kodėl jis ją atstūmė ir pastūmė, keikė jį. Jis, kad išvengtų konflikto su ja, vėl nusileido į pirmą namų aukštą ir išėjo į lauką. Jam beišeinant pamatė, kaip A. nusirideno girtutėlė nuo stačių laiptų. Tačiau iškarto pasako, kad ji pati atsikėlė ir nesimatė, kad bėgtų kraujai kažkokie, tik buvo purvina ir jos ta šviesi suknelė buvo visa ištampyta. A. po nukritimo nuo laiptų irgi išėjo į lauką, iškarto pradėjo reikalauti kažkokių tai raktų, kiek suprato, nuo jos namo, jis jai pasakė kad nieko neturi, ji patikslino, kad raktai pas D.. Jam paprašius D. atnešė raktus ir padavė jam, o jis atidavė jai, jam atsakė ,,būk laimingas“ ir nuėjo kažkur. Pasikartos, kad iš D. ji išėjo nekraujuota, su baltos spalvos suknele ar tai naktiniais, tikrai nebuvo su kažkokia tai sportine apranga. Nesupranta, kodėl A. jį apkaltino, kad ją jis daužė kumščiais ar su metaliniu strypu, nes iš principo net tokio daikto ten nebuvo. Dar kartą pasikartos jis tikrai nieko nemušė, tai yra netiesa. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pašė vadovautis parodymais pirmos apklausos metu. Tai, kas yra nurodyta įtarimuose, netiesa, jis A. nemušė, tik vieną kartą ją pastūmė kai bandė jį apkabinti būdama ant lovos. Tuo labiau su žarstekliu nedaužė jos. Daugiau nieko pridurti neturi (1 t. b. l. 94-95, 103-105).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. parodė, kad supranta kuo yra kaltinimas, kaltės nepripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, kad rugpjūčio 6 d. norėjo užeiti pas D. S. padirbėti. Pas jį kieme buvo daug žmonių. D. S. kieme kūrė laužą ir sakė jam užeiti į vidų ir jis pats tuo ateis. Tuomet užėjus į kambarį, ten sėdėjo D. S. mama ir A., jos gėrė alų. Kai jis užėjo, ji pamačiusi pasakė, kad „mano A. atėjo“, o jis nustūmė ją nuo savęs, nustūmė ant lovos. Tada atėjo D. S. ir jam pasakė, kad eiti pakalbėti į antrą aukštą, nes jos trukdys kalbėtis. Tuomet užlipo į antrą aukštą, bet ji (teismo pastaba – nukentėjusioji) iš paskos pradėjo lipti, todėl pasakė D. S., kad geriau eiti į lauką, nes trukdys kalbėtis. Tuomet ji pamatė, kad jie išeina ir iš paskos ėjo laiptais žemyn ir nučiuožė nuo laiptų, ant užpakalio, vos į jį patį neatsitrenkė. Jie išėjo į lauką, po kelių minučių ir ji išėjo bei pradėjo jam sakyti, kad atiduotų jai raktus, bet jis raktų neturėjo, jie buvo pas D., tada jis nubėgo namo, paėmė raktus ir atidavė jai. Po kelių minučių ji iš ten išėjo, jis pasiliko, bet po kiek laiko išėjo ir pats. Kai atėjo pas D. ir pamatė nukentėjusiąją, ji buvo prisigėrusi, nebuvo sužalota. Kai išėjo iš ten nebuvo sužalota. Apsirengus ji buvo ar sijonas baltas, ar kelnės, kaip sijonas baltas. Nebuvo rūbai kruvini. Pas D. S. buvo jo mama G. S., jis pats ir A., alų gėrė. Skaitė kaltinamąjį aktą, tyrėja rodė sužalojimus nustatytus nukentėjusiajai. Nežino, iš kur sužalojimai atsirado, ji kažkur 3-4 paras iki jų susitikimo buvo dingusi. Ji per kaimą vaikščiojo iki įvykio, buvo tokiame name su ukrainiečiais prisigėrusi. Jam skambino viena moteris ir sakė, kad ji sėdi ant asfalto ir neduoda mašinoms pravažiuoti, todėl ją tempė į griovį, kad galėtų mašinos pravažiuoti. Pačioje pradžioje ją pastūmė, ji ant lovos atsisėdo, daugiau prieš ją nesmurtavo. Civilinio ieškinio nesutinka atlyginti, nes nieko nepadarė. Nurodė, kad buvo blaivas, gal 10-11 val. atėjo. Greit išėjo, ji gal po 15 min. išėjo. Kodėl ji išėjo, nežino. Ji norėjo jį apkabinti, todėl pradėjo su ja bartis, kilo konfliktas. Sakė jai eiti pas ukrainiečius, ko prie jo lenda. Kai atėjo pas D. S., buvo pilnas kiemas žmonių, mamos nematė, tėvas sėdėjo kieme, kitų nepažinojo. Metalinio žarsteklio nematė. Iš D. S. namų ji išėjo nesužalota, nekruvina ir kodėl apie 11.25 val. ją pakelėj pamatė sužalotą ir kruviną - nežino. Jokių santykių dabar nėra tarp jų. Tuo metu nebuvo pora ir prieš įvykį. Buvo pora anksčiau, kai įvykis buvo, jau nebuvo pora. Kai buvo pora, kviesdavo jam labai dažnai policiją, prieš ją nesmurtavo. Prieš savaitę iki įvykio išsiskyrė (1 t., b. l. 154-155).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 24-26, 28-30) ir teisme, kad rugpjūčio 6 d. miegojo pas D. S., ir atsibudo nuo to, kad ją pradėjo mušti A. N.. Jis ją kurį laiką daužė, spardė, po to išėjo. Tuomet pamačiusi armatūros gabalą kampe jį paėmė, ir kai jis vėl užėjo į kambarį, užsimojo juo siekdama apsiginti, tačiau jis atėmė žarsteklį ir juo jai smūgiavo. Vėliau jis išėjo į lauką, o ji nuėjo nusiprausti, nes jautė bėgantį kraują. Jis pradėjo ją iš ten varyti. Ten buvo kaimynai, kurie matė, tačiau pasakė, kad nesikiš, ir liepė aiškintis patiems. Iš tų namų ji išėjo be batų, nes jų jai nedavė. D. atnešė raktus ir ji išėjo. Mama G. su J. S. ir D. matė. G. prisėdo ant lovos. G. su savo vyru lovoje miegojo, o ji kitoje lovoje. J. S. yra G. vyras. D. sėdėjo lauke su „chebra“. Ji miego ir pabudo nuo smūgių. Sumušta buvo daugiausia viršutinė dalis, pečiai, galva, kumščiais, delnais mušė, kojomis spardė iki kol ji nepasiėmė žarsteklio. Gulėjo, tada prisėdo ir jis ją nutempė bei pradėjo spardyti kojomis. Paaiškino, kad su juo (teismo pastaba – kaltinamuoju) 2 metus draugavo, buvo ne vienas kartas, kai jis kėlė ranką prieš ją, jis kartą sudavęs nesustoja, dėl smurto kvietė policiją ne kartą. Žarstekliu jai sudavė per galvą ir juo praskėlė viršugalvį, buvo 4 cm žaizda, per pečius pajautė, kai kraujas bėga. Norėjo išeiti iš ten, bet dar mušė, stumdė. Ant kraniuko, kabančio lauke, norėjo apsiprausti kraują, A. N. pradėjo varyti ją iš ten, tada plaukais užspaudė žaizdą galvoje. Buvo apsirengusi šviesiu sportiniu kostiumu, drabužiai buvo kruvini, veidas kruvinas. Ėjo keliu kaip visada, ir ėjo link namų, telefono neturėjo, buvo basa. Iš pradžių niekas nepadėjo, buvo diena, apie pietus – 11 val., 12 val. jau buvo pas mamą. Parvežė A. Kai ėjo, važiavo mašina, klausė ar reikia pagalbos, pasakė, kad nereikia pagalbos, bet pagalvojo, kad net telefono neturi ir A. N. ateis pas ją į namus, o jis ir buvo atėjęs, bet jos jau nebuvo. Ji pradėjo eiti link tos mašinos, kuri buvo sustojusi, tuomet paskambino savo mamai ir A. nuvežė ją pas mamą. Porą dienų pragulėjo, tada mama pasakė, kad kviečia greitąją. Nenorėjo kreiptis ir po dviejų dienų, tačiau mama pasakė, kad A. N. turi atsakyti. Mama žinojo jos santykius, visada būdavo tai greitoji, tai policija. Mama privertė parašyti pareiškimą. Anksčiau iš pradžių kviesdavo policiją, o kai reikėdavo į apklausas atvykti, jai jo buvo gaila. Po šio įvykio jau jo nebegaila. Tą dieną jos būsena buvo pagiringa, nes 7 val. ryto nuėjo miegoti, miegojo apie 3 val., per naktį apie porą alaus išgėrė. Ukrainiečiai jos netampė. Svečių name nuomojasi ukrainiečiai, apie tai nieko nežino, kad ją ukrainiečiai tampė. Raktus kažkur pametė. Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį vartojo alkoholį. Patikslino, kad kambaryje buvo G. su vyru ir ji šalia, jie miegojo, bet kai pradėjo ją mušti, G. sakė, kad jai nereikia problemų ir liepė išeiti. Matė įvykį S. draugės tėvas A. ar A., jis atėjo ir klausė ar jai reikia pagalbos. Tuose namuose nuolat vyksta išgertuvės. Tėvas neblaivus miegojo ir nejudėjo. Tvirtino, kad nebuvo labai stipriai girta (1 t. b. l. 155-156);
- liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 56–58) ir teisme, kad rugpjūčio 6 d. jai paskambino kažkokia moteris ir pasakė, kad eina jos (teismo pastaba – liudytojos) dukra kraujuojanti, tuomet perdavė ragelį dukrai, o ji verkė ir sakė, kad čia ji, ar gali ją paimti. Moteris pasakė, kad eina dukra ir nežino, kur eina, todėl paprašė, kad jai atvežtų, sutiko. Nurodė, kad dirba namuose. Tai moteriai atsidėkojo, ji sakė, kad gali būti liudytoja. Dukrai sakė paduoti į teismą A. N., nes galėjo ją nužudyti. Kvapo alkoholio nejuto, buvo truputis po pietų, valandų nepamena, sakė, kad iš vakaro gėrė pas draugus, nakvojo, atėjo A. ir pradėjo ją mušti su metaliniu strypu. Ji nenorėjo paduoti jo į teismą, sakė, kad jai gaila jo mamos. Jis ją mušdavo nuolatos, tai kaimynė skambindavo, pranešdavo. Galva praskelta 3-4 vietos, per veidą tekėjo kraujas, kai nusirengė, visa buvo mėlynėse. Lūžių neaptiko, sumušimai visur. Visas kūnas sudaužytas, jis spardė ją ir strypu metaliniu mušė. Paliko ją ramybėje. Pati dirbo, dirba su klientais, buvo strese. Greitosios nekvietė, gėda prieš kaimynus, visi pažįsta vieni kitus. Gal antrą ar trečią parą nuvažiavo pas gydytojus, „abdukciją nuėmė“, tada ir pareiškimą parašė, ji privertė ją. Smurtavo ir anksčiau A. N. prieš ją, ji turėjo silpnybę alkoholiui, kai prisigeria, susimuša. Tuomet ją paimdavo, bet ji prasiblaivo, vėl pas jį eina. Netoli A. mama gyvena. Dabar, nuo tos dienos dukra jau negeria. Gyvena su ja. Iš pradžių parašė pareiškimą, tada į kreipėsi į medikus. Ji nebuvo išėjus iš jos namų niekur, ją saugojo. Rūbai jos buvo labai kraujuoti, turi nuotrauką (1 t., b. l. 156–157);
- liudytojos A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 48–50, 52–54) ir teisme, kad nepažįsta kaltinamojo A. N., nėra giminės. Parodė, kad gali papasakoti tos dienos įvykių eigą. Buvo sode pas mamą, išvažinėdama į keliuką pamatė einančią moterį, pastebėjo, kad ji kruvina. Išlipo, paklausė ar jai reikia padėti, ji buvo pasimetusi, sakė, kad pagalbos nereikia. Tuomet įsėdo ir važiavo toliau, tačiau pažiūrėjus per galinį veidrodį pamatė, kad ta moteris jai mojuoja. Privažiavo, ji buvo visa kruvina, treningai, veidas, sakė greitosios nereikia, dar sakė, kad ją primušė draugas. Davė paskambinti, ji skambino savo mamai. Po to ji pati perėmė pokalbį, pasakė mamai, kad dukra kruvina, mama sakė atvežti pas ją. Tuomet įsisodino ją ir vežė pas mamą į (duomenys neskelbtini) gatvę, mergina buvo prie užmigimo ribos, ją kalbino. Kraujavimas jau buvo sukrešėjęs, nebėgo labai kraujas. Ranka buvo labai sumušta, ištinusi. Ją sutiko prieš 12 val., buvo matyti, kad įvykis šios dienos, bet žaizda jau nekraujavo labai. Klausė kaip nutiko, ji pasakė, kad buvo pas draugus, kažkur sode, atėjo jos draugas ir jis su metaliniu strypu jai trenkė per galvą. Klausė ko draugai negynė, sakė, kad ne pirmą kartą gauna nuo draugo, bet šį kart labai stipriai ir ji išsigando. Nuvažiavus mama pasitiko ir paliko ją pas mamą. Apsirengusi mergina buvo su treningais, ilgos kelnės ir džemperiukas, šviesesnis, tarp rudos ir kreminės spalvos. A. pamatė, kai ji buvo įsukusi į Dobilų 2-ąją g. Rastinėnuose, kaip suprato ji buvo pasimetus, nesiorientavo kur buvo, buvo basa. Nuo jos nesklido stiprus alkoholio kvapas, su ja susikalbėjo. Jai skaudėjo, ji aimanavo, bet atsakinėjo į klausimus (1 t., b. l. 164–165);
- liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykio jis gerai neprisimena, buvo labai neblaivus, tačiau į tyrėjos klausimus gali atsakyti. Su A. yra pažįstami, jų santykiai normalūs. Kartais užeidavo išgerti. Tikslios datos neprisimena, tačiau tai buvo vasara, tą kartą paskutinį kartą matė A., kuri buvo pas juos atėjusi ir kartu vartojo alkoholį. Prisimena, kad tai buvo vakaras, kai ji buvo atėjusi pas juos, kaip ji buvo apsirengusi neprisimena, prisimena kažką šviesaus, kad ji buvo prisimena, gal kažkokias kelnes ir džemperį, tačiau kas toliau vyko, neprisimena. Nori paminėti, kad po išgertuvių jų namuose, jis išnešė 12 tuščių butelių po 0,7 litro, dar daugiau alaus, tai tikrai nieko negali prisiminti, gėrė visi daug. Gali pasakyti tik vieną, kad matė, kai A. buvo labai neblaivi, kaip ,,tapkė“, vieną kartą matė, kad krito beeidama jau link savo namų, tai mano - ir šiaip galėjo daug kartų kristi. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar matė, kaip atėjęs A. N. mušė A. atsakė, kad ne, nematė, tada miegojo. Todėl daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 73–76).
Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad kai A. atėjo, jis jau buvo neblaivus. Kai ji atėjo, nematė sužalojimų jos veide. Nežino ar ji miegojo pas juos tą naktį. Visi gėrė ir A. N. taip pat. Matė kaip ji krito lauke išeidinėdama, ji paliko vieną batą savo ir su vienu nuėjo. Kodėl išėjo – nežino (1 t., b. l. 183);
- liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 67–70) ir teisme, kad pas juos buvo, gėrė, visi buvo labai girti, jos vyras visai girtas buvo. Buvo iš Vilniaus atvažiavęs vyro pažįstamas, A. N. nebuvo, nematė. Sėdėjo, viskas buvo gerai. Teigė, kad nemėgsta A., išeina, kai ji ateina. A. atėjo girta, pas juos grojo muzika, ji pradėjo šokinėti, vos ne striptizus rodyti, todėl paėmė telefoną, ausines ir žaidė su telefonu, užsidėjusi ausines, nenorėjo nieko matyti. A. ten šokinėjo, rėkė, su savo sijonu, pakėlusi sijoną. Ji buvo antrame aukšte, miegojo. Iš ryto atsikėlusi pamatė jos šlepetės, sakė kaip A. išėjo, šalta buvo. Kaltinamojo išvis nematė. Buvo antrame aukšte, A. matė. A. nenakvojo pas juos. Iš ryto išėjo į apačią, jos nebuvo. Matė tik kaip atėjo girta. Patvirtino, kad prie pečiaus, užeinant į kambarį, yra padėta kačerga pelenams žarstyti. Ji kaip strypas, montiruotė, metalinis, rankenos nėra. Nusmailintos dalies nėra. Su juo tik pelenus patraukia, ji neaštri. Kraujo namie nebuvo niekur. Dar vyro klausė kaip A. išėjo, nes šlepetės stovi, vyras sakė - nematė. Kai ji šoko, ji kritinėjo visur, kaip šoko taip ir krito, sužalojimų ant jos nebuvo. Girta šoko ir griuvo vis ant grindų. Namo patalpa nedidelė, tai ji į sieną, tai į spintą ir krenta. Tik ryte išėjo į apačią. Negirdėjo jokių ginčų, buvo viena užsidariusi, negirdėjo, buvo su ausinėmis, taip ir užmigo su muzika. Teigė, kad jai neįdomu buvo, kas ten apačioje vyko, pati buvo nelabai girta. Iš pradžių sūnaus turbūt nebuvo. Iš ryto pamatė, kad nebuvo D., jis su apykoje vaikščiojo, jis dieną eina pas draugę savo, o vakare turi būti namuose. Vakare užlipo į viršų, D. dar nebuvo, neprisimena. A. N. išvis nematė. Tvirtino, kad A. buvo apsirengusi balta suknele ir basutėmis (1 t., b. l. 184);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais D. S. parodymais, kurie BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. pas juos į namus atėjo neblaivi A. K., kuri prašė, kad jis jai padėtų išlaužti jos namo duris, nes ji buvo pametusi namo raktus kažkur, bet nedetalizavo kur. Jis sutiko pagelbėti ir nuėjęs pas ją, iš durų išėmė plokštę, nes duryse nebuvo stiklo, o buvo įstatyta metalinė plokštė. A. įlindusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė atsarginius raktus ir apsirengusi tais pačiais rūbais – suknele – naktiniais nuėjo pas juos toliau vartoti alkoholį. Vartojo jis, jo tėvas, motina ir A., tada, vėlai vakare ji nuėjo kažkur. Kitą dieną ji pas juos nebuvo atėjusi, pasirodė tik 2024-08-06 anksti ryte, vėl neblaivi ir vėl su tais pačiais rūbais. Pradėjo vėl vartoti alkoholį, buvo namo pirmame aukšte. Po kažkiek laiko pas juos atėjo A. N., jį pamačiusi A. pradėjo ant jo šaukti, varyti lauk, vadinti necenzūriniais žodžiais, ko pasekoje, tarp jos ir A. įvyko žodinis konfliktas, tačiau tarp jų fizinio kontakto nebuvo. Jis iškart įsikišo ir A. išsivedė į antrą namo aukštą, tačiau A. pradėjo iš paskos šliaužti, užsiropštė į antrą namų aukštą, jie su A. nusileido atgal į pirmą aukštą. Jis A. vis ragino išeiti, tačiau ji nenorėjo, buvo agresyvi, kažkuriuo tai momentu ji, bandydama nulipti laiptais iš antro aukšto, paslydo ir išgirdo tik trenksmą, kaip vėliau sužinojo, ji nukrito nuo laiptų. Tuo momentu name ir toje vietoje buvo viena, ar jo neblaivi motina ir tėvas buvo, nežino, galimai nelabai. Jam jau būnant su A. lauke, po trenksmo iš namų išėjo verkianti A., ant jos veido matėsi nubrozdinai ir sakė, kad skauda koją, bet nematė, kad veidas ar galva būtų kruvini, pastaroji pradėjo rėkti reikalauti, kad jis jai duotų jos namo raktus, kurie buvo likę namuose. Jis nuėjo namo ir išėjęs į lauką juos padavė A., nes pastarasis stovėjo prie namo įėjimo, o A. stovėjo toliau, prie lauko stalo. A., paėmęs raktus iš jo, padavė A. ir ji išėjo iš jų ir nuėjo link jos namų. Nori nurodyti, kad A. tikrai nemušė jos, namuose tikrai nebuvo jokio metalinio strypo, su kuriuo galima būtų buvę sumušti ją. Kodėl A. apkaltino A. nežino, kas galėjo ją sumušti - neįsivaizduoja. A., kai prisigeria, būna neadekvati, visada kabinėjasi prie aplinkinių, mušasi, puola. Todėl jo motina jos nemėgsta, bet kodėl motina su A. vartoja alkoholį, sunku pasakyti, jo abu tėvai girtuokliai (1 t., b. l. 61–64).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad A. N. yra jo kaimynas, draugas, nėra giminės. Žino, apie koki įvykį ši byla. Žino, kad jo draugas kaltinamas, kad sumušė A.. Teigė, kad jis buvo antrame aukšte, sakė jai eiti namo, bet ji griuvinėjo, daužė indus, visa kruvina griuvinėjo pirmame aukšte. Bandė pernakvoti pas juos, pas jo mamą į lovą gulti lipo. A. N. jos nelietė nei pirštu. Ji atėjo gerti pas jo motiną, jis pats buvo namie, (duomenys neskelbtini). Gėrė jis, motina, tėvas, ir A. pradėjo „stogas važiuoti“, ji indus daužyti pradėjo, nesąmones daryti. Atėjo A. N., ji pradėjo ant jo šokinėti, nuo laiptų nugriuvo, nusibrozdino ar kelį, ar lūpą. Kraujas pradėjo bėgti. Iki to laiko buvo sveika. Pats gėrė kartu su jais. Ikiteisminio tyrimo metu „ant greičio“ pasakojo, dabar smulkiau pasakoja, ką pamena, laiko praėjo nemažai. Jis išvarė A. iš namų, atidavė dar raktus į rankas jai, nes ji buvo palikusi antrame aukšte, veidas lyg buvo kruvinas jos, nepamena. Ji griuvo nuo nepilnai iš antro aukšto. Namie pečiui skirto strypo nebuvo. Gėrė su A., nežino, kada atėjo, iš ryto, visą dieną buvo pas juos. Nemiegojo ji pas juos. Jis buvo antrame aukšte, ne visą laiką su ja buvo. Pas jį dar buvo draugas ir draugė. A. N. prieš pietus atėjo. Antrame aukšte vienas didelis kambarys, o taip tai du. Motina buvo atėjusi į antrą aukštą, bet po to vėl išėjo. Tėvas, motina ir A. buvo apačioje. Ji buvo apsirengusi su balta palaidine, tokia kaip suknelė. Neturėjo su savimi daiktų. A. buvo su batais. Ji lipo į antrą aukštą ir nusirideno, jai padėjo atsistoti. Girdėjo kaip ji baladojasi, atidarė duris ir pamatė, kad ji apačioje guli. Niekas nesakė jam, kad ji nusirideno, bet čia aišku, nes išgirdo trenksmą. Girdėjosi geležinių grotų trenksmas. Apačioje uždėtos grotos. K. A. krito, jis buvo antrame aukšte. Jam atrodo, kad A. N. dar net nebuvo. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, ir teigė, kad pas jį galvoje viskas kitaip, jau kiek laiko praėjo. Pamena, kad A. nei pirštu jos nelietė. Gal ji pinigų nori iš jo. Būdamas laisvėje A. klausė, kam tuos pareiškimus rašo, ji neatsakė (1 t., b. l. 188-189);
- 2024 m. lapkričio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2516/2024 nurodoma, kad remiantis A. K., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis daroma išvada, kad A. K. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, nugaroje, rankose, pjautinė žaizda kairio dilbio viršutiniame trečdalyje. Pjautinė žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai - kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024-08-06. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. A. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 84–85);
- 2024 m. lapkričio 20 d. medicinos ekspertės Rasos Gaidienės Specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. G 2516/2024 (01) dėl A. K. patirtų sužalojimų, o būtent, ar yra galimybė išskirti traumas, kurios yra kirstinės su žarstekliu, o kurios yra būdingi griuvimui nuo laiptų ir kurios atsirado fizinio kontakto metu su kitu asmeniu, t. y. mušant (mėlynės ant veido) atsako, jog, ar žarstekliu, ar kitu buku, riboto paviršiaus daiktu padarytos kraujosruvos nėra galimybės atsakyti. Gali tik patikslinti, kad iš sužalojimų gali pasisakyti tik, kad nuo laiptų griūnant mažai tikėtina, jog jie buvo padaryti, nes kojose nėra sužalojimų, visai nenustatyta. Negalima atmesti, kad žaizda viršugalvyje pagal savo lokalizaciją ir pobūdį galėjo būti padaryta žarstekliu. Bet kategoriškai teigti negali, nes pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 87);
- teisiamojo posėdžio metu apklausta medicinos ekspertė Rasa Gaidienė patvirtino byloje pateiktą specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad visi sužalojimai nėra būdingi griuvimui, ypač galvoje, veide yra žaizdų ir kraujosruvų. Mažai tikėtina, kad nuo griuvimo laiptais. Nubrozdinimų nėra ant kelių ir ant šlaunų, kas būdinga krentant nuo laiptų. Kalbant apie pjautinę žaizdą dilbyje, negalima pasakyti, kad žarsteklis turi aštrią briauną, jo briaunos bukos, o žaizda su lygiais kraštais. Daiktas aštresnėmis briaunom nei žarsteklis galėjo padaryti sužalojimą. Aštri briauna turi būti, tokiai žaizdai padaryti (1 t., b. l. 182–183);
- 2024 m. spalio 9 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu tarp nukentėjusiosios A. K. ir įtariamojo A. N. nukentėjusioji A. K. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 dienos ryte ji miegojo pas pažįstamą D. S. namo pirmame aukšte, kai į namus atėjo jos buvęs vaikinas A. N., kuris iškarto pradėjo ją mušti, jai gulint ant lovos, mušė su rankom, o būtent delnais, gal ir kumščiais, daugiausiai per galvą. Paskui jis išbėgo į lauką, tačiau ji žinojo, kad tuo viskas nepasibaigs, todėl kambario kampe pamačiusi armatūros gabalą apie 50 cm ilgio pagriebė į rankas, norėjo taip gintis nuo A.. Po kelių minučių pastarasis grįžo ir vėl pradėjo ją mušti, kaip būtent neprisimena, tačiau prisimena, kad kažkaip atėmė iš jos metalinę lazdą (armatūrą) ir pradėjo su ja mušti per visą kūną, pataikė į veidą, nugarą, galvą. Jai nugriuvus ant grindų, pastarasis paėmė ją už kupros, ar tai kojų, ir pradėjo ją tempti iš namų į kiemą, kur ją paleido ir pats nuėjo toliau nuo jos, kur gulėjo jo kuprinė. Ji tada nuėjo prie lauko čiaupo su vandeniu, kur bandė nusiprausti kruviną veidą, tačiau prie jos priėjo vėl A. ir bandė spirti ar tai pastumti ją. Ji tada paprašė, kad pastarasis jai leistų susirinkti daiktus arba bent atneštų raktus, tačiau jis nepaklausė, todėl to paprašė padaryti D.. D. atnešė raktus ir metė ant žemės, ji juos pakėlė ir nuėjo. Buvo basa, apsirengusi šviesų sportinį kostiumą. Jai beeinat namo, ją sutiko pravažiuojanti moteris, kuri suteikė pagalbą, nuvežė pas mamą. Policijos ir greitosios nekvietė, nes neturėjo telefono ir norėjo pas mamą, su kuria jau spręstų susiradusia situaciją. Nori paminėti, kad sunkiai prisimena to ryto įvykius, nes nenori jų prisiminti. Įtariamasis A. N. nurodė, kad atsakymą girdėjo, suprato, su atsakymu nesutinka. Tą dieną, apie 11 val., jis atėjo į svečius pas savo pažįstamą D. S.. Ten jau nuo ryto vyko išgertuvės kieme, buvo triukšminga, todėl jis D. pasiūlė nueiti į namus pasikalbėti apie darbą, kur ramiau. Pastarasis degino laužą, todėl jam pasakė užeiti į namus, kur palauktų jo. Jam tik užėjus į namus išgirdo D. mamos ir A. balsus. Užėjus į kambarį, kad pasisveikintų su D. mama, jis pamatė A., kuri iškarto puolė jam į glėbį, sakydama ,,mano A. atėjo“, jis ją nustūmė nuo savęs ant lovos. Nes buvo piktas ant jos, ji kažkur 4 paras, o būtent nuo ketvirtadienio, ar tai penktadienio, iki antradienio bastėsi per visą kaimą neblaivi, vos pastovinti ant kojų, taip pat buvo su kitais vyrais tas dienas. Jam nustūmus A., į namus užėjo D., kuriam pasakė, kad nenori būti viename kambaryje su A.. Pastarasis su A. pakilo į namų antrą aukštą, o iš paskos atėjo A., sakydama ,,A, A.“, jis nenorėjo jos girdėti ir matyti, todėl pasakė D., kad eitų į lauką geriau, D. sutiko ir nusileido pirmas į pirmą namų aukštą, jis iš paskos, o A. už jo pradėjo leistis, tačiau kažkas atsitiko ir A. jo vos nenumušė nuo laiptų apačios, ji nukrito. Jis nepriėjo jai padėti, išėjo į kiemą per daug piktas buvo. Po kelių minučių iš namų išėjo A., pradėjo rėkti jam, kad atiduotų jai jos raktus, atsakė, kad jokių raktų neturi, o ji jam atsakė, kad jie pas D., tada jis D. paprašė, kad jis išneštų raktus, pastarasis atnešė ir padavė jam, o jis juos perdavė A. į rankas. Gavusi raktus iškarto išėjo ir nuėjo kažkur, tačiau ne į tą pusę, kur jos namai. Tą dieną A. buvo apsirengusi suknele šviesia, ar tai ilga „maike“, jokio sportinio kostiumo nebuvo tikrai apsirengusi. Tikrai buvo su suknele. Jis jos nemušė, jokios ten armatūros nebuvo, kaip ji galvą susižalojo, jis nežino, reikia klausti A. (1 t., b. l. 79-81);
- 2024 m. rugpjūčio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūros, kurios objektas yra sodo namelis adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama važiuojant asfaltuotu keliu nuo Vilniaus iki Bubų k., kur pravažiavus (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio sukama į kairę link (duomenys neskelbtini), toliau važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve. Pravažiavus 80 m privažiuojama prie minėto apžiūrimo sodo namelio. Jis yra iš dešinės kelio pusės, 20 m atstumu nuo Pušyno gatvės, o iš kitos namelio pusės yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Teritorija aplink namą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra dalinai aptverta sena metaline tvora, iš kitos namelio pusės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tvoros nėra. Pats namelis yra dviejų aukštų, medinis, geltonos spalvos, su langais. Įeinama laiptais pro verandą į namelio vidų, ten koridoriuje veda mediniai laiptai į antrą aukštą. Iš koridoriaus einama tiesiai į virtuvę, ten yra langas, stalas, virtuvinė spinta, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas. Pro duris iš kairės pusės įeinama į kambarį, kuriame yra stalas, spinta, dvi lovos, spintelė su televizoriumi. Apžiūrint įvykio vietą muštynių, grumtynių, kraujo ar kitų smurto žymių bei pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nestebima (1 t., b. l. 15–21);
- 2024 m. rugpjūčio 9 d. protokolu–pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja A. K., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 10 valandą ryte jai miegant pas draugus svečiuose, galimai adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, jos sugyventinis A. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) pradėjo ją mušti, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Dėl įvykio patyrė fizinius sužeidimus visame kūne ir fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuo 2024 m. lapkričio 26 d. tyrimas tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 7-12).
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Kaltinamasis A. N. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. N. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog smurto nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu nenaudojo. Tvirtino, kad A. K. galėjo susižaloti pati, nes matė, kaip ji būdama neblaivi, nukrito nuo laiptų. Kaltinamasis tvirtino, kad atėjęs pas D. S. į namus pamatė nukentėjusiąją, kuri bandė jį apsikabinti, o jis, vengdamas apsikabinimo, nustūmė A. K. nuo savęs ir ji atsisėdo ant lovos. Be to akcentavo, kad nukentėjusioji užlipo paskui jį į antrą namo aukštą, o jam nulipus, taip pat lipo iš paskos žemyn ir dėl neblaivumo nukrito nuo laiptų, kaip jis teigė, nučiuožė ant sėdmenų. Neigė, jog smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu ir A. K. išeinant iš D. S. namų nematė, kad A. K. būtų akivaizdžiai susižalojusi ar kruvina. Kaltinamasis pažymėjo, kad nukentėjusioji 3-4 dienos iki įvykio buvo dingusi, vaikščiojo po kaimą neblaivi, todėl jo nuomone, susižaloti ji galėjo būtent tuo metu.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus specialisto išvadą bei papildomus paaiškinimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad A. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 10.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, atėjęs prie gulinčios lovoje A. K., tyčia rankomis sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to ištempęs nukentėjusiąją A. K. iš lovos ant grindų, spardė ją (A. K.) į įvairias kūno vietas. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, atėmė iš nukentėjusiosios A. K. žarsteklį (metalinį strypą), kurį nukentėjusioji, tikslu apsiginti, laikė rankose, ir su juo sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajai A. K. muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, nugaroje, rankose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino ir savo poziciją dėl įvykių eigos iš dalies keitė teigdamas, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, tačiau teismo vertinimu, kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusioji susižalojo nukritusi nuo laiptų, arba dar kelios dienos iki įvykio laikytina gynybine versija. Teismas pažymi, jog byloje apklaustas liudytojas D. S. davė nenuoseklius parodymus, tačiau taip pat teigė, kad A. N. nesmurtavo prieš A. K., bei pažymėjo, kad įvykio dieną ji nukrito nuo laiptų, nors to ir pats nematė, bet iš garso ir pamatęs ją gulinčią laiptų apačioje, taip suprato. Pažymėtina, kad liudytojai D. S., G. S., J. P. tvirtino, kad įvykio dieną ir iš vakaro vartojo alkoholį, dėl ko daug aplinkybių negalėjo prisiminti arba jų nematė. Teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, tiek dėl jų neblaivumo įvykio metu, tiek ir dėl liudytojų aiškiai išreikšto palankumo kaltinamojo atžvilgiu. Liudytoja G. S. duodama parodymus teigė, jog nemėgsta nukentėjusiosios ir su ja nesutaria. Todėl teismo vertinimu, liudytojai duodami parodymus siekia pateisinti kaltinamąjį ir sumenkinti nukentėjusiosios poziciją. Pažymėtina, kad liudytojas D. S. neigė, kad jų namuose yra metalinis strypas skirtas krosniai, tuo tarpu G. S. nurodė, kad toks strypas yra ir nurodė būtent tą jo buvimo vietą, kaip ir nukentėjusioji, o įvykio vietos apžiūros metu minėtas metalinis strypas ten ir buvo rastas.
Kaltinamasis A. N. tvirtino, kad po 11 val., kai įvykio vietoje bendravo su nukentėjusiąja ir ji galiausiai išėjo namų link, ant jos nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų, ji nebuvo kruvina, o liudytojas D. S., buvęs įvykio vietoje ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad prieš A. K. išeinat matė ant jos veido nubrozdinimus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos veidas buvo kruvinas, taip pat teigė, kad ji griuvinėjo, trenkėsi į sienas ir pati susižalojo. Liudytojai G. S. ir J. P. tvirtino nematę kaip nukentėjusioji išėjo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji tvirtino, kad nubudo dėl kaltinamojo smūgių, buvo apie 10 val. ryto. Pats kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti laiko, kada atėjo į D. S. namus, tačiau teigė, kad buvo 10-11 val., o A. K. iš D. S. namų išėjo apytikriai 15 minučių po jo atėjimo ir buvo be akivaizdžių sužalojimų, tačiau stipriai neblaivi. Tuo tarpu liudytoja A. Č., kuri kaip teigė 11.25 val. pamatė nukentėjusiąją einančią keliu, nurodė, kad A. K. buvo kruvina, ypač viršutinė jos kūno dalis, galva, ir liudytojos teigimu, iš sužalojimų ir kraujo matėsi, kad sužalojimai nėra seni, t. y. galbūt praėjusi valanda ar šiek tiek daugiau po sužalojimų, nes kraujas buvo sukrešėjęs, bet nepatamsėjęs. Šie liudytojos parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios parodymais, bei liudytojos G. K. parodymais, kuri davė nuoseklius parodymus ir paaiškino, kad įvykio dieną jai paskambino moteris ir paaiškino, kad jos dukra kruvina eina keliu, po ko minėta moteris atvežė A. K. į jos namus. G. K. teigė, kad nukentėjusioji buvo kruvina, praskelta galva, ant viso kūno buvo daug mėlynių. Šiuos liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad sužalojimai A. K. buvo padaryti ne mažiau kaip aštuoniolika trauminių poveikių, o teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Rasa Gaidienė palaikė pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui nuo laiptų, todėl mažai tikėtina, kad ji galėjo susižaloti nukritusi nuo laiptų, kadangi nenustatyti tam būdingi nubrozdinimai šlaunų, kelių srityje.
Pažymėtina, kad kaltinamasis iš esmės neneigia, jog įvykio dieną matėsi su nukentėjusiąja, tarp jų buvo konfliktas, tą be kita ko patvirtino ir D. S., tačiau neigia, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau šias aplinkybes iš dalies paneigia liudytojos A. Č. parodymai, kuri nukentėjusiąją pamatė sužalotą einančią keliu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji, liudytojos: A. Č., G. K. davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir jų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Jų parodymus taip pat patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei ekspertės R. Gaidienės paaiškinimai.
Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajai A. K., atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl kitų trauminių poveikių, o aptarti įrodymai (nukentėjusiosios, liudytojų A. Č., G. K. parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga) patvirtina, kad nukentėjusiąją sužalojo kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju A. N. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, tačiau kaltinimas tikslintinas iš jo šalinant aplinkybę dėl pjautinės žaizdos kairio dilbio viršutiniame trečdalyje padarymo, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad tokį sužalojimą nukentėjusiajai padarė kaltinamasis. Nukentėjusioji nenurodė, kad smurto prieš ją metu kaltinamasis A. N. būtų naudojęs kokį nors pjaunančių savybių turintį įrankį, specialistė, apklausta teisme, nurodė, kad toks sužalojimas gali būti padarytas būtent pjaunančių savybių turinčiu daiktu, o žarsteklis tokių savybių neturi. Todėl nesant jokių įrodymų dėl šio sužalojimo padarymo nukentėjusiajai nėra pagrindo tvirtinti, kad jį padarė būtent kaltinamasis. Dėl šios priežasties ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė sakydama baigiamąją kalbą taip prašė teismo pripažinti A. N. recidyvistu ir inkriminuoti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis ( 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-576/2025).
Atsižvelgiant į tai, kad naujoji įstatymo redakcija yra kaltinamojo teisinę padėtį švelninantis pakeitimas, todėl teismas spręsdamas dėl A. N. pripažinimo recidyvistu vadovaujasi BK 27 straipsnio 1 dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija.
Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. A. N. anksčiau teistas šešis kartus, paskutinius kartus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199-2 straipsnio 2 dalį paskirta 138 MGL bauda. Taip pat Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199-2 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2810 Eur. Ankstesniuose nuosprendžiuose nusikalstamas veikas A. N. padarė būdamas pilnametis, taip pat šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiame nuosprendyje aptariama nusikalstama veika skiriasi savo pobūdžiu, yra priskiriama nusikaltimams žmogaus sveikatai, tuo tarpu A. N. paskutinius kartus teistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat teismas nenustatė tarpusavio ryšio tarp nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju netikslinga kaltinamąjį A. N. pripažinti recidyvistu.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (1 t., b. l. 108-113), baustas administracine tvarka – baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 114-116), išsiskyręs, dirbantis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir laikėsi pozicijos, kad sužalojimai nukentėjusiajai atsidaro dėl kitų priežasčių. Kaltinamasis viso proceso metu neigė naudojęs smurtą ir savo veiksmų kritiškai nevertino. Tačiau skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui, atsižvelgtina ir į kaltinamojo suduotų smūgių skaičių bei intensyvumą, panaudotą itin žalojantį įrankį – metalinį žarsteklį bei juo smūgiuojant nukentėjusiajai į galvos sritį, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes – daugybinius sužalojimus, fizinį skausmą. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidutiniam.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (KT 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. N. nutraukė ryšius su nukentėjusiąja, taip pat yra dirbantis, vidutinio amžiaus, be to paskutinius kartus teistas už nusikalstamas veikas, kurios nesusijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais žmogaus sveikatai. Todėl teismas, pritardamas prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytai pozicijai mano, kad atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. N. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7 punktais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, bausmės atidėjimo vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, intensyvios priežiūros skyrimas laikytinas neproporcinga priemone, tad ji neskirtina.
Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą taip pat gali paskirti vieną ar kelias BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 71 straipsnis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, atžvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką bei siekiant, jog atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įpareigojant A. N. sumokėti 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 182,22 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42-43). Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota A. K. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 182,22 eurai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 21 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajai ir jų kaina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo A. N. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nors kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, tačiau bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo A. N. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 182,22 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 punktais, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 71 straipsniu, skirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 eurų (Septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. N., kad ši įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. N. 182,22 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir 22 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.