Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. P1-5P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. G.“ (toliau – ir Įsakymas) ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. R8-2.36-65 „Dėl tarnybiniam nusižengimui tirti komisijos narių nušalinimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl komisijos narių nušalinimo).

Pareiškėjo skunde (b. l. 2–24) nurodoma, kad Sprendime nurodyta, kad nėra pagrindo nušalinti pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – Komisija) narių. Sprendimas priimtas neatlikus tyrimo pilnai, visapusiškai ir objektyviai, todėl jis yra nepagrįstas motyvais bei teisės aktais. Priimant Sprendimą, turėjo būti vadovautasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu. 2016 m. lapkričio 29 d. gavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pranešimą Nr. P13-10 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (priedas Nr. 3) pagal patraukto administracinėn atsakomybėn E. D. 2016 m. lapkričio 24 d. skundą (priedas Nr. 4) dėl galimai nepagarbaus elgesio su juo. Šio pranešimo pagrindu Komisijai 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė savo paaiškinimą (priedas Nr. 5). 2016 m. gruodžio 20 d. trims Komisijos nariams atlikus pareiškėjo neteisėtą žodinę apklausą, pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Nutarimas Nr. 977) 9 punktu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą „Dėl tarnybiniam nusižengimui tirti komisijos narių nušalinimo“ (priedas Nr. 6), kad iš administracijos direktoriaus sudarytos (priedas Nr. 7) tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 4 narių nušalintų 3 narius, iškilus jų šališkumo faktams nagrinėjant pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. prašymo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. sausio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriame teigiama, kad nėra pagrindo nušalinti Komisijos narių. Sprendimas priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais reikalavimais, kadangi: a) Sprendime nėra nurodomos faktinės aplinkybės (nenustatyta Komisijos faktiškai vykdyta pareiškėjo žodinė apklausa), kurios turėjo būti nustatytos pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu; Sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis dėl nušalinimo ar nenušalinimo yra priimtas administracinės procedūros sprendimas nenušalinti Komisijos narių; b) Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. 2016 m. gruodžio 20 d. apie 14.00 val. pagal tiesioginio vadovo –Komisijos nario R. N. žodinį kvietimą atvyko į komisijos pirmininko – direktoriaus pavaduotojo E. S. kabinetą, kur taip pat buvo Personalo administravimo skyriaus vedėja A. L. ir Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas R. S., kuris informavo pareiškėją, kad Komisija vykdys garso įrašą ir pareiškėjui užduos klausimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Posėdžio metu visų 3 komisijos narių buvo įtikinėjamas, kad yra padaręs tarnybinį nusižengimą, vyriausiasis specialistas R. S. uždavė jam atsakymą menantį klausimą, buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, buvo cituojami teisės aktai apie pagarbų elgesį su žmonėmis, taip pat pareiškėjas buvo įtikinėjamas, yra kolegų parodymai dėl jo padaryto tarnybinio pažeidimo, nors keletą kartų Komisijos nariams sakė, kad išsamų rašytinį paaiškinimą komisijai yra pateikęs 2016 m. gruodžio 2 d., o jeigu kyla papildomų klausimų, tai jie turi teisę juos pareiškėjui užduoti raštu, tačiau į šiuos jo motyvus atsižvelgta nebuvo. Komisijos narys R. S. pareiškėjui uždavė klausimą, ar jis su E. D. kalbėjo „pakeltu tonu“, tačiau jam jo perklausus, ką reiškia „pakeltas tonas“, į šį klausimą jis pats negalėjo atsakyti. Nutarimo Nr. 977 12 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai yra numatyta teisė apklausti tik su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, bet ne drausminėn atsakomybėn traukiamą valstybės tarnautoją, t. y. pareiškėją. Nutarimo Nr. 977 8 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę, bet ne pareigą pateikti tik rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Tokie Komisijos narių veiksmai yra neteisėti, nes Nutarime Nr. 977, o taip pat kituose teisės aktuose, nėra numatyta drausminėn atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo žodinė apklausa, tačiau tokia pareiškėjo apklausa buvo suorganizuota trijų komisijos narių, dėl to buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kad pripažintų savo kaltę, todėl Komisijos nariai viršijo tarnybinius įgaliojimus. Motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad jo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas baigtas 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau pagal Nutarimo Nr. 977 13 punktą Komisija savo darbą baigia surašydama motyvuotą išvadą, kai jos surašymo ir spausdintuvu atspausdinta data yra nurodyta – 2016 m. gruodžio 23 d., o registracijos Nr. P13-L5 yra įrašytas tušinuku. Todėl toks motyvuotoje išvadoje neteisingos datos nurodymas dėl Komisijos darbo pabaigos yra neteisėtas ir klaidinantis. 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė du prašymus: dėl jo žodinės apklausos protokolo surašymo ir dėl Komisijos narių nušalinimo, todėl turėjo būti išnagrinėti šie du prašymai, o tik tada Komisija galėjo surašyti motyvuotą išvadą. Tuo atveju, jeigu motyvuota išvada Komisijos narių buvo pasirašyta 2016 m. gruodžio 20 d., o užregistruota 2016 m. gruodžio 23 d., tai ir turėjo būti užfiksuota pačioje motyvuotoje išvadoje, o to nėra, todėl motyvuotoje išvadoje spausdintuvu atspausdinta data – 2016 m. gruodžio 23 d. ir yra laikoma Komisijos darbo pabaiga surašius ir jos nariams pasirašius motyvuotą išvadą. Dviem Komisijos nariams – Personalo administravimo skyriaus vedėjai A. L. ir komisijos pirmininkui direktoriaus pavaduotojui E. S. į jų tarnybinį elektroninį paštą 2016 m. gruodžio 21 d. 09.10 val. išsiuntė elektroninį laišką su prašymu, kad jam pateiktų susipažinti ir pasirašyti pareiškėjo žodinės apklausos posėdžio, vykusio 2016 m. gruodžio 20 d. apie 14.00 val., protokolą, prie šio protokolo pridėti pareiškėjui neprisistačiusio Komisijos nario darytą garso įrašo skaitmeninę laikmeną (priedas Nr. 8). Tačiau į šį pareiškėjo prašymą nebuvo sureaguota, todėl 2016 m. gruodžio 20 d. vykusios pareiškėjo apklausos posėdžio protokolas nebuvo surašytas, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2016 m. gruodžio 23 d. motyvuotoje išvadoje Nr. P13-15 (toliau – motyvuota išvada; priedas Nr. 9) nėra įrašų apie pareiškėjo žodinės apklausos ir liudytojų – vyriausiųjų specialistų P. N. ir A. S. žodinių apklausų garso įrašus. Motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad „Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas T. G. vykusiame Komisijos posėdyje paaiškino, jog į Komisijos klausimus žodžiu neatsakinės, atsakymus galėtų pateikti tik raštu“. Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija savo motyvuotoje išvadoje pripažino ir teigia, kad pareiškėjui uždavinėjo klausimus posėdžio metu, tai reiškia pareiškėjo apklausą žodžiu. Todėl Sprendime nurodytas vienintelis motyvas nenušalinti Komisijos narių neatitinka buvusių faktų, nes Sprendime teigiama, jog pareiškėjas nebuvo apklausiamas ir tai yra pareiškėjo „subjektyvus interpretavimas“. Todėl šiuo atveju Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), kad pareiškėjo žodinė apklausa buvo, tačiau šis faktas Sprendime nepripažįstamas. Esant tokiems faktams, Sprendime pagal pareiškėjo skundą turėjo būti motyvuota, ar trys Komisijos nariai turėjo teisinį pagrindą vykdyti pareiškėjo žodinę apklausą, kai tokios teisės Komisijai nesuteikia Nutarimas Nr. 977 ir kiti teisės aktai, tačiau Sprendime apie tai nėra pasisakyta. Savivaldybėms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams jų veikloje galioja teisės viršenybės principas, todėl Komisijos nariai vykdydami savo pareigas turi teisę atlikti tik tokius veiksmus, kurie jiems yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose (įstatymuose, nutarimuose, įsakymuose, pareigybių aprašymuose ir pan.), nes priešingu atveju jų kompetencijoje nenumatytų veiksmų atlikimas yra vertinamas kaip tarnybinių įgaliojimų viršijimas. Dėl šio motyvo neaptarimo Sprendime, vertinant, ar yra pagrindas nušalinti Komisijos tris narius, Sprendimą teismas turi pripažinti nemotyvuotu, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo. Teisės viršenybės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, nurodyta (LVAT biuletenis Nr. 30, 475 psl.): „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad valstybės institucija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais nepiktnaudžiavimo valdžia, įstatymo viršenybės principais, negali kelti reikalavimų, kai įtvirtintas teisinis reguliavimas tokių reikalavimų nenumato, tuo, be kita ko, išplečiant teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Pasak teismo, tokių reikalavimų nustatymu yra varžomos asmenų teisės, pažeidžiami jų interesai (žr. 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-856/2013; dėl nepagrįstų teisės aktais reikalavimų taip pat žr. 2013 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013)“. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą Nutarime Nr. 977, Komisijos trys nariai išplėtė savo įgaliojimus tyrimo metu žodžiu apklausdami drausminėn atsakomybėn traukiamą valstybės tarnautoją, pažeisdami drausminio pažeidimo tyrimo procedūrą, kuri yra numatyta Nutarime Nr. 977, todėl savavališkai nustatydama pareiškėjui papildomas pareigas – duoti žodinį paaiškinimą, Komisija pažeidė jo teisėtus interesus, tai leidžia teigti, jog Komisijos 3 nariai yra neobjektyvūs, šališki, jie turėjo būti nušalinti nuo tolimesnio tyrimo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, juos pakeičiant kitais Komisijos nariais, tačiau tai padaryta nebuvo. Nors 2016 m. gruodžio 21 d. prašyme dėl Komisijos narių nušalinimo konstatavo faktą, kad pareiškėjo žodinės apklausos metu Komisija darė garso įrašą, tačiau Sprendime nėra nurodyta ir priimant Sprendimą nesivadovauta Komisijos turimu garso įrašu, kai jį perklausius būtų galima nustatyti žodinės apklausos fakto buvimą ar nebuvimą, todėl pagal pareiškėjo prašymą neatlikus visapusiško ir išsamaus tyrimo yra neteisingai ir be pagrindo Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas „subjektyviai interpretuoja“. 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą „Dėl tarnybiniam nusižengimui tirti komisijos narių nušalinimo“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateikė 2016 m. gruodžio 21 d., Komisija savo darbą baigė 2016 m. gruodžio 23 d. motyvuotos išvados Nr. P13-15 „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto T. G. veiksmų įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų“ priėmimu. 2017 m. sausio 3 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau Sprendimas, kad nėra pagrindo nušalinti Komisijos narių, priimtas tik 2017 m. sausio 6 d. Esant pareiškėjo prašymui, kad būtų nušalinti Komisijos trys nariai, Komisija savo veiklos termino nepratęsė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o priėmė galutinį sprendimą – Motyvuotą išvadą, kurios pagrindu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl toks Sprendimo nagrinėjimas dėl Komisijos nušalinimo, kai Komisija jau buvo baigusi darbą, yra neteisėtas ir neobjektyvus, nes esant tokiems faktams baigusios darbą Komisijos nušalinti nebeįmanoma, todėl buvo likę priimti tik vieną šališką Sprendimą, kad Komisijos nušalinti nėra pagrindo, nurodant vieną motyvą – pareiškėjo „subjektyvų interpretavimą“. Tokie faktai rodo, kad yra pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas objektyvumo principas, kuris „reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“. Nutarimo Nr. 977 9 punkte yra numatyta tik Komisijos narių nušalinimo teisė, kai nėra įvardijami Komisijos narių nusišalinimo ir nušalinimo pagrindai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose yra numatytas pareigūnų ir valstybės tarnautojų nusišalinimas arba nušalinimas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, tačiau tik tais atvejais, kai toks dalyvavimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, todėl šios nuostatos negali būti taikomos sprendžiant Komisijos narių nušalinimo atvejus. Nesant nurodytų Komisijos narių nusišalinimo ir nušalinimo pagrindų, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio „Nušalinimo pagrindas“ 1 dalies 4 punkte nurodytam pagrindui: „proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso nurodyto asmens nešališkumu“. Sprendime nėra nurodoma, ar pareiškėjo įvardinti motyvai kelia pagrįstų abejonių dėl Komisijos narių nešališkumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi Šiaulių apygardos administracinis teismas Įsakymą turi panaikinti, kadangi jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o taip pat yra kitų pagrindų, kuriuos Šiaulių apygardos administraciniam teismui pripažinus svarbiais Įsakymas turi būti panaikintas, nes nebuvo padarytas tarnybinis nusižengimas, dėl kurio pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda. 2016 m. lapkričio 29 d. gavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimą Nr. P13-10 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (priedas Nr. 3; toliau – pranešimas). Pranešime nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais grindžiami įtarimai, dėl kokių pareiškėjo veiksmų ir žodžių įsižeidė E. D., kadangi pagal faktą E. D. įsižeidė dėl ATPK numatytos didesnės baudos, kurią jam skyrė, kadangi per metus jis pakartotinai padarė naują pažeidimą. Tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. klydo manydamas, kad pareiškėjas turi teisę jam skirti mažesnę baudą – 28 eurus, tačiau pagal ATPK tokios teisės jis neturėjo ir skyrė jam didesnę baudą – 57 eurus, toks E. D. įsitikinimas yra jo asmeninė problema, jeigu jis nežino baudos skyrimo taisyklių, numatytų ATPK, ir dėl to jis neturi teisės įsižeisti ir būti paraudusiu veidu bendraudamas su pareiškėju, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl Komisija jam skyrė tarnybinę nuobaudą. Šios E. D. subjektyviosios veikimo pusės Komisijos nariai nesiaiškino ir jo Komisijos posėdžio metu net neapklausė. Keiksmažodžių, kritikos, tiesioginių asmeninių įžeidimų E. D. jo, kaip asmens ir kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, atžvilgiu neatliko ir tokių žodžių nesakė nei jam, nei savo kolegoms, ant E. D. nešaukė, nekalbėjo su juo garsiai, nemandagus nebuvo, garbės ir orumo nežemino, nešmeižė, o priešingai, pagal ATPK reikalavimus ir kaip teisininkas pagal išsilavinimą aiškiai ir smulkmeniškai išaiškino motyvus, kodėl būtent jam, už kokį pažeidimą ir kodėl skiria 57 eurų, o ne 28 eurų administracinę baudą, todėl pranešime ir motyvuotoje išvadoje nesant nurodyto tarnybinio pažeidimo konkretaus kaltinimo-pažeidimo konstatavimo, pareiškėjas nežino, už ką jam Įsakymu yra skirta drausminė nuobauda – pastaba, kadangi motyvuotos išvados motyvuojamoje dalyje yra bendro pobūdžio teisės aktų citatos ir liudytojų parodymų atskiri žodžiai, jų nuomonės. Komisijos nariai pareiškėjui skirtame pranešime ir motyvuotoje išvadoje turėjo įvardinti tarnybinio pažeidimo konkretų kaltinimą dėl asmens įžeidimo, tyčiojimosi iš jo, o kadangi teisės aktai nekonkretizuoja ir neišaiškina, ką reiškia „valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“ (LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Komisijos nariai turėjo vadovautis teismų praktika tokio pobūdžio civilinėse ir baudžiamosiose bylose, siekdami nustatyti, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas ir koks jo turinys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). „Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2005). Kadangi pranešime nurodyta, kad gautas E. D. skundas dėl pareiškėjo nepagarbaus elgesio, nenurodant tarnybinio nusižengimo fabulos (turinio), kuo konkrečiai yra įtariamas, Komisija padarė esminį tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinį pažeidimą. Prie Pranešimo pridėta E. D. 2016 m. lapkričio 24 d. skundo kopija, kuri nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, negali būti pripažinta kaip tarnybinio nusižengimo įtarimo fabula (turinys), nes Nutarimo Nr. 977 7 punkte reikalaujama ne prie pranešimo pridėtuose dokumentuose, o pranešime „pateikti nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą“. Komisijai neturint visos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą, jos nariai turėjo teisę apklausti skundą pateikusį E. D., o tik tada pareiškėjui įteikti konkretų pranešimą su tarnybinio pažeidimo kaltinimu. Skunde pateikiama pareiškėjo, kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, ir administracinėn atsakomybėn trauktino E. D. pokalbio išklotinė. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad E. D. atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, įžeidžiančių žodžių nesakė, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio pažeidimo fakto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-678/2004 priimtame sprendime nurodė, jog vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Komisija motyvuotoje išvadoje tik formaliai konstatavo pareiškėjo kaltę, priežastinį ryšį ir kilusias pasekmes, nors pareiškėjas taip ir nežino, kokiais veiksmais ir kokiais konkrečiais žodžiais jis įžeidė administracinėn atsakomybėn traukiamą E. D. ir ar šie žodžiai tikrai yra įžeidžiantys, kad pareiškėjui už juos būtų skirta tarnybinė nuobauda. Pagal motyvuotoje išvadoje esančius paaiškinimus ir išvadas susidaro nuomonė, jog taip pat galimai įžeidė ir vyriausiąjį specialistą P. N. ir vyriausiąjį specialistą A. S., kuriems administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nemalonu būti savo kabinete, kur pareiškėjas nagrinėjo E. D. administracinę bylą. To nežino, nes motyvuotoje išvadoje nėra įvardintas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo konkretus kaltinimas (fabula), todėl pareiškėjui yra suvaržyta teisė gintis, nes jis nežino, kokius konkrečiai įžeidžiančius žodžius pasakė. Priežastinis ryšys gali būti konstatuojamas tik tada, kai dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, atliekant einamas pareigas, kilo pasekmės – administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. įsižeidė, o jis įsižeidė ir jo veidas paraudo tada, kai jam pasakė, jog pagal administracinės bylos aplinkybes jam bus skirta ne minimali 28 eurų bauda, o jos vidurkis – 57 eurai. Tik iš darbo kabineto išėjus Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui R. N. E. D. pirmą kartą pasakė, kad pareiškėją apskųs vedėjui, toliau darydamas pareiškėjui psichologinį spaudimą. E. D. pasakytus žodžius pareiškėjui: „Jūs jaučiate malonumą, kad skiriate didesnę baudą“, pareiškėjas atkartojo kaip klausimą: „Aš jaučiu malonumą, kad skiriu Jums kuo didesnę baudą?“, ir šiuos žodžius jam pasakė, kai jau spausdino kompiuteriu surašytus Protokolą ir Nutarimą. Tai patvirtina, kad E. D. įsižeidė ne dėl to, kad pareiškėjas atkartojo jo pasakytus žodžius, o todėl, kad nepakluso jo prašymui skirti jam minimalią baudą, nors to jis savo skunde nenurodo ir dėl to jis papildomai apklaustas nėra. Pareiškėjas, paklusęs E. D., būtų padaręs teisės pažeidimą, nes būtų pažeidęs ATPK 4 skirsnyje numatytas Administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, kadangi į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą jis būtų sumokėjęs ne 57 eurus, o 28 eurus, t. y. 29 eurais mažiau. Visa tai patvirtina faktinės aplinkybės – pareiškėjo atliekamas administracinės bylos nagrinėjimas E. D. atžvilgiu ir baudos dydžio nustatymo bei skyrimo ypatumai, kurie yra numatyti ATPK 21 skirsnyje, ir tai įtakojo pareiškėjo ir E. D. pokalbio temas: a) ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo“; b) Už E. D. padarytą pažeidimą ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje yra numatyta bauda nuo 28 eurų iki 86 eurų, todėl šios baudos minimumo ir maksimumo vidurkis yra 57 eurai. Kadangi E. D. nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, Nutarimu jam skirtas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis – 57 eurai. Šios baudos nebuvo teisinio pagrindo mažinti atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir jų reikšmingumą; c) ATPK 280 straipsnyje numatyta, kad „Ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; 3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; 4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; 5) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai“. Minėtos įstatyminės pareigos sąlygojo pareiškėjo pokalbį su E. D., kai tokie minėti pareiškėjo teisėti veiksmai, smulkmeniškai laikantis ATPK nustatytų reikalavimų, ir nepaklusimas įkyriam E. D. neteisėtam prašymui skirti jam mažesnę, t. y. minimalią baudą, pasirodė nepriimtini E. D. bei pareiškėjo kolegoms – vyriausiajam specialistui P. N. ir vyriausiajam specialistui A. S.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo 1.2.1.1. punkte nurodyta: „Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A-678/2004 priimtame sprendime nurodė, jog vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai“. Komisija surašė motyvuotą išvadą baigdama savo darbą skubotai ir ne visiškai atlikusi tyrimą, kadangi: a) 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą „Dėl tarnybiniam nusižengimui tirti komisijos narių nušalinimo“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 21 d., Komisija savo darbą baigė 2016 m. gruodžio 23 d. motyvuotos išvados Nr. PI3-15 „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto T. G. veiksmų, įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų“ priėmimu, 2017 m. sausio 3 d. Įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Sprendimas, kad nėra pagrindo nušalinti Komisijos narių, priimtas tik 2017 m. sausio 6 d. Esant pareiškėjo prašymui, kad būtų nušalinti Komisijos trys nariai, Komisija savo veiklos termino nepratęsė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o priėmė galutinį sprendimą –motyvuotą išvadą. Komisija papildomai neapklausė skundo pateikusio E. D., kad paaiškintų apie visą pokalbį su pareiškėju administracinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi E. D. savo skunde nurodo tik pareiškėjo pasakytą vieną sakinį, kurį atkartojo, todėl pareiškėjui nėra aišku, kokiais žodžiais, naudodamasis tarnybine padėtimi, šaipėsi iš E. D.. Motyvuotoje išvadoje (3 psl.) nurodyta, kad „Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas T. G. vykusiame Komisijos posėdyje paaiškino, jog į Komisijos klausimus žodžiu neatsakinės, atsakymus galėtų pateikti tik raštu.“ Šiuo atveju Komisija motyvuotoje išvadoje teigia, kad Komisijos nariai turi klausimų, kuriuos pareiškėjui uždavinėjo žodžiu Komisijos posėdžio metu, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių Komisijos nariai raštu klausimų pareiškėjui neuždavė, Komisija būtų galėjusi priimti nešališką motyvuotą išvadą. Motyvuotos išvados motyvuojamoje dalyje yra teisės aktų citatos ir liudytojų parodymų atskiri žodžiai, jų nuomonės, todėl Komisijos nariai rėmėsi ne teisės aktais, teismų praktika dėl asmens įžeidimo, šaipymosi, tačiau vadovavosi skundą pateikusio E. D. parašymu, kad pareiškėjas šaipėsi iš jo, bei liudytojų A. S. ir P. N. parodymais, kad pareiškėjas grubiai bendrauja su pareiškėju jį žemindamas, kai liudytojai patys negali pasakyti, kokiais konkrečiais įžeidžiančiais ir/ar žeminančiais veiksmais ir/ar žodžiais tai darė. Liudytojai A. S. ir P. N. savo parodymuose pateikia savo vertinimus ir išvadas, kaip etikos srities specialistai ar ekspertai, kurie neva tikrai žino, kad buvo įžeistas ir žeminamas E. D.. Pareiškėjo teisėti veiksmai, smulkmeniškai laikantis ATPK nustatytų reikalavimų, ir nepaklusimas įkyriam E. D. neteisėtam prašymui skirti jam minimalią baudą pasirodė nepriimtini jo kolegoms vyriausiajam specialistui P. N. ir vyriausiajam specialistui A. S., kurie tokį pareiškėjo administracinės bylos nagrinėjimą vadina oficialiu, perdėtai oficialiu, įgaliojimų viršijimu. Nors Nutarime Nr. 977 nėra numatyta, kad Komisijos nariai turi teisę apklausti skundą pateikusį asmenį, o pagal Nutarimo Nr. 977 12 punktą yra numatyta, jog Komisija turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius tik įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tačiau skundą pateikusį E. D. Komisija turėjo teisę apklausti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsniu, kur numatyta, jog „asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus“. Komisijos nariams liudytojai A. S. ir P. N. raštiškus ir žodinius parodymus davė būdami neįspėti už melagingų parodymų davimą ir dėl vengimo ar atsisakymo duoti parodymus, kai už tai jiems nekyla jokios teisinės atsakomybės. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesant Komisijos narių surašytų liudytojų apklausos protokolų šios Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. posėdžio metu bei esant neaiškumui, ar apklausos metu buvo daromas garso įrašas ir, kur yra saugoma šio įrašo skaitmeninė laikmena, nėra galimybės patikrinti motyvuotos išvados skirtingose vietose atsiradusių liudytojo A. S. naujų parodymų, tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo apklausos teisėtumo: Komisija motyvuotos išvados motyvuojamoje dalyje apibendrindama liudytojo A. S. parodymus nurodė, kad T. G. su pareiškėju bendravo per daug oficialiai, „lyg ši byla būtų nagrinėjama teisme“, o pastarųjų liudytojo parodymų Komisija nėra įrašiusi į to paties liudytojo duotus žodinius parodymus motyvuotos išvados 3 psl., tokių A. S. parodymų taip pat nėra ir jo 2016 m. gruodžio 8 d. raštiškame paaiškinime. Komisijos nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio „Apklausa“ 2 dalimi, prieš priimdami administracinės procedūros sprendimą – motyvuotą išvadą, privalėjo apklausti asmenį, t. y. E. D., dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl to buvo pradėta administracinė procedūra. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti atvejai, kai administracinės procedūros sprendimas priimamas be apklausos: 1) skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; 2) pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant, todėl pagal šias teisės normas Komisijos nariams kyla pareiga apklausti skundą pateikusį E. D., tačiau šio procesinio veiksmo Komisijos nariai neatliko, taip pažeisdami pagrindinę procedūrą, turėjusią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Komisija nurodė, kad pareiškėjas atsakymus į Komisijos klausimus pateiks tik raštu, tačiau Komisijos raštu užduotų klausimų jis nesulaukė. Tokie faktai rodo, kad yra pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas objektyvumo principas, kuris „reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“. Komisija motyvuotoje išvadoje vadovavosi skundą pateikusio E. D. ir liudytojų vyriausiųjų specialistų A. S. ir P. N. parodymais, kurių pagrindu Įsakymu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda. Valstybės tarnautojo teisėti veiksmai skiriant pagal ATPK numatytas taisykles nustatyto dydžio administracinę baudą, su kuria visais įmanomais aukščiau įvardintais būdais nesutiko E. D., negali sukelti valstybės tarnautojui neigiamų pasekmių. Iš A. S. parodymų taip pat nesupranta, kokiu savo konkrečiu elgesiu ir kokiais žodžiais elgėsi grubiai, nepagarbiai ir žemino E. D.. A. S. parodymai neįrodo, kad padarė tarnybinį nusižengimą. Iš P. N. parodymų pareiškėjas taip pat nesupranta, kokiu savo konkrečiu elgesiu ir kokiais žodžiais elgėsi grubiai, nepagarbiai ir žemino E. D.. Be to, P. N. teiginyje nurodoma, kad pareiškėjas „kalbėjo pakeltu tonu, bet ramiai“, o tai yra prieštaravimai, nes kaip yra įmanoma tuo pačiu metu kalbėti ir pakeltu tonu, ir ramiai, kuomet nėra aiški ir pati sąvoka, ką reiškia „pakeltas tonas“. Pareiškėjo atliekamos pareigos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto – reikalauja vykdyti teisės aktų reikalavimus; pareiškėjo charakterio savybės yra laikytis teisėtumo, oficialumo, griežtumo, nenuolaidžiavimo pažeidėjams principo, turėdamas teisės magistro kvalifikacinį laipsnį konsultuoja asmenis, teisiškai įvertina situacijas, pataria, kaip jose pasielgti. Todėl esant tokioms pareiškėjo pareigoms ir turėdamas tokias charakterio savybes jų nepriimtinumas kitiems asmenims negali būti vertinami kaip jų įžeidimas, šaipymasis iš jų ir pan. Taip pat tiek Komisijos nariai, tiek ir liudytojai vyriausieji specialistai A. S. ir P. N. duodami parodymus dėl pareiškėjo oficialaus elgesio su E. D. nežinojo ir neišsiaiškino visų administracinės bylos aplinkybių, kad E. D. administracine tvarka yra baustas iš viso 5 kartus ir visus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą vedėjas R. N. buvo įėjęs į jo darbo kabinetą, kur apie 1 min. kalbėjo su vyriausiuoju specialistu P. N., kai tuo pačiu metu pareiškėjas bendravo su E. D.. Nagrinėjamu atveju Įsakyme nėra išdėstyti pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nėra pateikiamas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius rėmėsi priimdamas Įsakymą. Nors Įsakyme yra nurodyta, kad vadovaujamasi motyvuota išvada, tačiau joje nėra aiškių pakankamų ir konkrečių faktų (kaltinimo fabulos) bei motyvų išdėstymo, dėl to pareiškėjas nežino, už ką jam skirta tarnybinė nuobauda, o tai turi reikšmės pareiškėjui toliau atliekant pareigas bendraujant su psichologinį poveikį darančiais pažeidėjais, kad skirtų jiems mažesnes baudas, kurie grasina skundais tiesioginiams vadovams administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu.