Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.4; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. sausio 22 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., jo įgaliotai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio ir profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus, Užimtumo tarnyboje registruotas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. L. 2025 m. liepos 20 d. apie 5.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patekęs į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties, tyčia kirviu užpuolė ir smogė A. M. ne mažiau trijų kartų į veido ir pilvo sritis bei dešinę koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė kirstines žaizdas smakro srityje, pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimą smakro srityje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio abipusius lūžius, sužalojimus, priskiriamus prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

2. Kaltinamasis T. L. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Įvykio išvakarėse jis, būdamas namuose, vienas pats išgėrė 0,5 l degtinės. Apie 18-19 val. pakeleivingu automobiliu jis nuvyko į Joniškį, kur bare, kurio pavadinimo neprisimena, būdamas vienas, išgėrė 4 stiklines alaus. Po to jį atsitiktinis žmogus pavežė iki Žagarės, kur vyko „Vyšnių festivalis“, ten jis ėjo į koncertą, kuris baigėsi 22-23 val. Tada jis vaikščiojo po Žagarę. Po koncerto nevyko namo, nes nežinojo kaip. Buvo susitaręs su draugu, kad, kai norės vykti namo, paskambins draugui, kad jį paimtų, bet jo telefonas apie 21 val. išsikrovė ir jis neturėjo šiam kaip paskambinti. Neatsimena, kur tiksliai rado kirvį, kaip pateko pas A. M. į namus, kaip padarė tuos smūgius. Atsimena, kad, kai atgavo sąmonę, jis buvo nukentėjusiojo namuose nugriuvęs į kampą, ant žemės. Atsimena, kad ėjo keliu, pravažiavo policijos automobilis, tada automobilis apsisuko, įsisodino jį ir nuvežė iki nukentėjusiojo namų. Ten davė prasipūsti į alkotesterį, jis įpūtė 1,77 prom., buvo padarytas narkotinių medžiagų testas, kuris buvo neigiamas. Ten nuvykęs daugiau nieko nematė, nes jį įsodino į policijos automobilį. Daugiau jokių aplinkybių šiuo metu neatsimena. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, jokių santykių su juo nebuvo. Kai išėjo iš baro Joniškyje, daugiau nieko negėrė ir nieko nevartojo. Abejonių dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl jo kaltės jam nekyla. Pripažįsta, kad veiksmai, kurie yra išvardinti kaltinime, yra jo padaryti, sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo A. M.. Priklausomybės alkoholiui neturi, nedažnai vartoja degtinę namuose pats vienas, čia buvo išskirtinis atvejis, čia prieš savo gimtadienį, šventė jį iš anksto. Su ligonių kasa sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Mano, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti žalos dydis yra per didelė suma, jis neuždirba tiek, kad išsimokėtų. Planuoja įsidarbinti pas ūkininką. Jam dabar yra 20 metų, vidurinę baigė 18 metų, jau praėjo 2 metai, po to niekur nesimokė, dirbo pas ūkininką L. Š.. Dabar ten nedirba, nes išmetė iš darbo, nes nėjo į darbą. Gyvena su tėvais, santykiai su mama G. L. geri, su ja artimai bendrauja. Apie įvykį mamai jis pasipasakojo iš karto, kai grįžo iš areštinės, t. y. liepos 21 d. Ji buvo šoke, kai sužinojo, kas atsitiko. Į mamos nuomonę, į jos patarimus jis atsižvelgia. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mama galėtų jam daryti teigiamą įtaką, jos priežiūra jį įtakoja, jis dabar retai išeina iš namų, mama jam dažnai skambina ir klausia, kur yra ir ką veikia. Mamos tuo metu, kai gimtadienio išvakarėse vartojo alkoholį, namuose nebuvo, ji buvo darbe. Į darbą eitų kartu su tėvu, tą vakarą tėvas irgi dirbo, namuose nieko nebuvo. Apie įvykio aplinkybes, apklaustas liepos 20 d. (ikiteisminio tyrimo metu), geriau atsiminė, tuomet davė teisingus parodymus, dabar nebepamena. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos nukentėjusiajam pilnai pripažįsta. Dėl neturtinės žalos, tai jam priimtina suma yra iki 10 000 Eur. Šią žalą kada atlygintų nežino, bet gal per kokius 8 metus. Jam būna taip, kad ne visada turi sąmonę, todėl kartais atsimena tiksliai valandas, o pačio įvykio ne. Jam būna užtemimas, nukeliauja kažkur ir vėl turi sąmonę. Sutrikimų neturi, į gydytojus nesikreipė. Vidurinę mokyklą baigė pagal bendrąją programą, programa palengvinta nebuvo. Po to įvykio buvo labai stipriai galvą susitrenkęs, liepos 22 d. nukrito nuo laiptų, tai įtakoja jo atmintį. Supranta kokius veiksmus asmeniui atliko. Neįsivaizduoja, kodėl taip padarė. Kokiu tikslu ten ėjo, nežino. Nežino, kodėl batus pas nukentėjusįjį namuose paliko, galimai pats juos ten nusimovė. Mano, kad pagalvojo, kad grįžo pas save į namus ir manė, kad ten įsibrovėlis. Negali paaiškinti kaip neatskyrė nuosavo namo nuo daugiabučio. Anksčiau vartojant alkoholį agresyvus aplinkiniams nebuvo. Buomo nepamena, nepamena iš kur jį atsinešė. Dėl žalos atlyginimo anksčiau, tai jis niekur negali įsidarbinti, nes jam skirta kardomoji priemonė - asmens kortelės paėmimas, į teismą dėl asmens kortelės kopijos išdavimo nesikreipė, nes tyrėja jam buvo sakiusi, kad negalima. Nukentėjusiam (teismo posėdžio metu) perdavė 200 Eur žalai atlyginti. Paaiškino, kad pas aną ūkininką, pas kurį dirbo, darbų nebebuvo, tai iš jo darbo išėjo, ir įsidarbino pas kitą ūkininką, teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas.

3. Nukentėjusysis A. M., apklaustas teisme dėl civilinio ieškinio, dėl nurodytų kuro išlaidų paaiškino, kad jį liepos 28 d. parvežė žmonos dukterėčia A. S. su automobiliu „Chrysler“. Kurą pylėsi ji su savo kortele, nes jai reikėjo parvežti jį ir važiuoti atgal. Rugpjūčio 2 dieną pylėsi dyzelino 55 l Kupiškio gatvėje, kur tie litrai buvo išnaudoti tiksliai pasakyti negali, nes jis niekada į baką nepila 5 l. Kai bakas būna tuščias, jis visada pila pilną baką kuro ir su juo važiuoja. Jis važiavo į teismą, pas gydytojus, važiavo siūlų išimti. Tuo metu jis negalėjo vairuoti, jį draugas vežiojo, dar nėra visos išlaidos paskaičiuotos už vežiojimus. Rugpjūčio 2 d. kuras buvo piltas į draugo automobilį ir šis visur jį vežiojo, nes jis praktiškai net negalėjo dar vairuoti, nes gėrė stiprius antibiotikus. 55 l kuro buvo pilti vykti pas gydytojus į Šiaulius, į Žagarę. Kuro buvo sunaudota dar daugiau nei pateikta čekių, nes draugas jį vežė ir prie jūros, vežė į Latviją, jie norėjo, kad jis atsipalaiduotų, nes visą tai yra susiję su jo sužalojimu. Rugpjūčio 8 d. kas tiksliai kurą pylėsi ir kur važiavo, jis tiksliai įvardinti negali, nes jį visur vežė, kad jis užsimirštų, atsipalaiduotų. Jie važiavo ir į Kryžių kalną, ir į „Barvilį“, visi draugai rūpinosi, kad jis užsimirštų. Liepos 31 d. įsigyti vaistai „(duomenys neskelbtini)“, gal antibiotikai, gali būti, kad nuo psichozės, nes šeimos gydytoja rašė kažkokius raminančius, kuriuos per prievartą liepė gerti, nes kitaip sakė, kad jis nemiegos. Vaistas „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo (duomenys neskelbtini), juos geria visada, „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo (duomenys neskelbtini), juos vartoja jau seniau, šį čekį galimą išminusuoti. 2025 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu pateikė čekį už kurą, nes aną kartą važiavo į teismą su savo automobiliu ir jis kuro nepylė, šįkart važiavo vėl į teismą ir kurą jau pylė. Jis nesako, kad jau išvažinėjo visą kurą, jis tik įsipylė ir pateikė čekį. Pas odontologą važiavo mažiausiai 10 kartų, nes primatavimai ir t. t. Pas odontologą važiavo po to, kai siūlus išėmė. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl 30 000 Eur sumos, jis taip vertina savo sveikatą, nes kaltinamasis sužalojo jam sveikatą, padarė daugybę nepatogumų, jis negali nei valgyti ką nori, nei rengtis kaip nori, nes turi saugoti kaklą. Jo žandikaulis yra susuktas, jis užkliūva kažkur ir jam skauda, jam lūpa aptirpusi iki šiol, dantenų nėra, nupjauta, dantis visus ištraukė, šone randas veržia nuolat, net lovoje negali apsiversti, vienintelė vieta, kur jau praėjo skausmas yra koja. Iki tol jis buvo sveikas žmogus, o kaltinamasis atėjo ir nei iš šio, nei iš to jį sužalojo. Kaune jis gydėsi savaitę, po to reabilitacija nebuvo jam taikoma, nes išėjo į darbą. Dėl guzo pilve į gydytojus nesikreipė. Kai iš ligoninės išleido, lankėsi pas šeimos gydytoją Žagarėje. Į Kauną vykti nebereikėjo, o į Šiaulius vyko, kad išimtų siūlus, juos išėmė per vieną kartą. Po įvykio į psichologą, psichiatrą nesikreipė. Turtinė žala šiai dienai yra 1155,79 Eur, tuo pačiu prašo tikslinti civilinį ieškinį, tačiau reikia išminusuoti 100 Eur, kuriuos šiandien atlygino kaltinamasis, bendra suma būtų 1055,79 Eur. Dėl dantų plokštelės jam odontologas sakė, kad bus problemų su apatiniu žandikauliu. Odontologas yra geras specialistas, jis plokštelę darė iš kelių kartų. Viršus laikosi gerai, o apatinė plokštelė priklijavus laikosi dvi valandas, jeigu nevalgo, o po poros valandų ji atsiklijuoja. Dėl implantų sakė, kad irgi garantijos nėra, nes yra susuktas žandikaulis. Šiai dienai nors ir yra pagaminta dantų plokštelė, tačiau jos naudoti negali, nebent tik porai valandų. Ji labiau dėl grožio, valgymui netinka, nes plokštelę „verčia laukan“. Šiai dienai yra pasekmės, kurių nėra galimybės atstatyti. Randai šiai dienai irgi yra išlikę, turi pažasty randą, nežino kodėl jo nesiuvo. Šiauliuose jam sakė, kad susiuva tam, kad nenukraujuotų ir išvežė jį į Kauną. Chirurgas, kai siuvo smakrą, jam sakė, kad matosi dantų šaknys. Dėl likusių pasekmių, tai dabar visada reaguoja į bet kokį krebždesį, yra visada pasiruošęs gintis. Praktiškai nebėra to gyvenimo, koks buvo. Su miegu yra blogai, kartais geria migdomuosius, nors stengiasi jų nevartoti, nes priklausomybė yra negeras dalykas. Stengiasi užmigti, negalvoti, jis bando išstumti tą įvykį iš savęs, jo nepriimti, bet nelabai jam pavyksta, pasekmės yra. Psichologines problemas sprendė ir draugai. Vyko pas jį ir į Kauno klinikas, jie ten jį lankė kiekvieną dieną, atvykdavo net iš Žagarės, buvo ir iš Vilniaus, ir iš Šiaulių. Grįžus draugai jį ir prie jūros vežė, ir į kavines, žmoną beveik insultas ištiko. Draugai plovė kambarį, ten buvo daug kraujo. Dantų plokštelė jam netinka, medicininių dokumentų patvirtinančių šį faktą neturi, nes jis vis galvojo, kad pripras prie jos, jam tą plokštelę neseniai atidavė, tik prieš kelias dienas. Prieš grįžtant į darbą, jam šeimos gydytoja nenorėjo uždaryti biuletenio, bet jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jam reikėjo prieš rugsėjo 1 d. paruošti (duomenys neskelbtini), jis yra darboholikas. Jis išsiderėjo ir kiek nusileido šeimos gydytoja, tai jis iš karto ėjo į darbą, į darbą grįžo apie rugpjūčio 20 d. Nukentėjusysis A. M. 2026 m. sausio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad dyzelinas, nurodytas jo pateiktame kvite, buvo panaudotas važinėti į teismą, važinėti pas gydytojus, prisipila į baką ir važiuoja. Vyko ir pas šeimos gydytoją, ir pas burnos chirurgą T. J., tris kartus vyko, iš pradžių važiavo susitarti, kada galima apsilankyti, paskui vizitas yra pažymėtas, laikas, daugiau važiavo pažymą pasiimti, kada jau jie galėjo išrašyti. Buvo 17 d., čia buvo vizitas, prieš tai buvo nuvažiavęs prieš porą dienų susitarti kada galima atvykti ir dabar buvo pasiimti pažymą po Naujų Metų, trečiadienį. Burnos chirurgas T. J., pagrindinė jo būstinė yra Panevėžyje, bet jis tuo laiku dirbo Joniškyje keletą dienų. Jis vyko į Joniškį iš Žagarės, ten yra jų padalinys, „Dantų centras“. Nuo Žagarės iki Joniškio yra atstumas kažkur 35 km į vieną pusę, vyko tris kartus, ir vyko į teismą. Dėl teikiamo gydymo chirurgijos plano paaiškino, jog jį teikia žiniai kiek kainuos jam kramtymo funkcijos atstatymas, nes taip plokštelė nesilaiko, reikia protezuoti, buvo daryta nuotrauka, įvertino situaciją, surašė planą. Norint pradėti šitą planą, reikia turėti lėšų. Gydymo chirurgijos plane yra nurodyta preliminari 5 500 eurų suma.

4. Pretendentė į laiduotoją G. L. teisme parodė, kad prašo atleisti sūnų pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei. Ji laidavimą supranta taip, kad turės atsakyti už sūnaus elgesį. Ji sūnumi pasitiki, tokių situacijų dar nėra buvę, tikrai labai atsiprašo nukentėjusiojo, ji priima visą atsakomybę už sūnų, nes ji jį gerai žino. Nei karto nebuvo muštynių, nebuvo jokių nesusipratimų. Jos santykis su sūnumi yra geras, jis klauso jos nuomonės, patarimų, jis po tos nelaimės labai verkė ją apsikabinęs, jam visą savaitę buvo stresas, jam drebėjo rankos ir kojos, jis sakė: „mamyte atsiprašau ir daugiau taip nebebus“. Ji pasitiki, visi gyvenime daro klaidų. Darydama teigiamą įtaką sūnui, galės patarti, kad mažiau bendrautų su draugais, kad jis būtų šeimos aplinkoje, kad jos klausytų, nors ir taip jis jos klauso, jis yra paklusnus, jai padeda. Apie šioje byloje tiriamą įvykį sužinojo sekmadienį, gal prieš pietus, ji skambino jo draugams, nes niekur sūnaus nebuvo. Skambino ir vienam draugui ir kitam. Jie vienas per kitą sužinojo, kad T. kažko prisidirbo. O pirmadienį sužinojo, kad 6 val. ryto sūnų parvežė į komisariatą, o paskui sužinojo, kad jis taip padarė. Norėtų paklausti, kad kaip atėjus pas nepažįstamą žmogų į namus pas jį rado kirvį, jei to žmogaus nepažinojo, jai šitas dalykas yra nesuprantamas, kaip eisi ir nei iš šio, nei iš to žmogų muši. Turėjo būti kažkokia priežastis. Sūnus sakė, kad buvo išgėręs ir daugiau jis jai nieko nesakė. Ji sūnaus apie šią situaciją neklausė, jis labai gailėjosi dėl savo veiksmų. Jis vaistus vartojo, nes negalėjo atsigauti, kol „atsistatė į vėžes“. Jis labai pergyveno, sakė geriau niekur nebeis, bus namuose. Nuo to karto jis iš namų niekur neišeina, nebent iki parduotuvės, o daugiau namuose būna. Jo veiksmus ji vertina labai blogai, jis labai blogai pasielgė. Sūnus nebūna agresyvus, alkoholio nevartoja dažnai. Tą dieną buvo sutapimas, kad jis taip pasielgė. Nėra buvę, kad jis su kuo nors susimuštų, jis nėra agresyvus. Gal čia sutapimas, kad jo gimtadienis buvo. To įvykio išvakarėse jis buvo namuose, tačiau jo geriančio ji nematė, jis prižiūrėjo sesers butą, nes sesuo buvo išvykusi. Jos butas yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis alkoholį vartojo ne savo, o savo sesers namuose, ji nematė kaip jis vartojo alkoholį. Jis sakė, kad važiavo su draugais į Žagarę, kiek draugų ten buvo ji nežino, o šie jį paliko ir išvažiavo. Ji yra dirbanti, dirba L. Š. ūkyje, yra ūkio darbininkė, bus 3 metai kaip dirba, darbovietėje yra charakterizuojama gerai kaip ir visi, problemų kol kas nėra. Į bylą charakteristikos neteikė, nes nežinojo, kad reikia tokio dalyko, yra neteista ir administracine tvarka nebausta. Prašo laidavimą taikyti be užstato, nes jos pajamos yra 700 Eur per mėnesį. Galimybės mokėti užstatą neturi. Sūnus mokėsi, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi 3 metus, vidaus apdailininku, baigė pernai metais. Jis po to laiko laikinai dirbo pas L. Š., ten dirbo per atostogas, jis dabar nedirba, nes neturi paso ir iš policijos laikino išrašo, tyrėja pasakė, kad kol byla nesibaigs negalima jokio lapo turėti su savimi. Iš policijos negavo jokio išrašo, tik pranešė, kad dingo pasas, buvo dingusi kuprinė, bet tyrėja rado tą kuprinę ir raktą rado, o toje kuprinėje buvo planšetė, piniginė su dokumentais ir 300 Eur, tai tų daiktų tyrėja nerado. Rado tik kuprinę ir raktą nuo buto. Pas ūkininką sūnus dirbo pernai. 2024 metais baigė mokslą vasarą ir tada pas ūkininką dirbo per tą pačią vasarą. Kodėl iki šios vasaros jis nedirbo, negali pasakyti. Dėl ieškinių ir jų atlyginimo ji jam padės, bet gal būtų galima mažesnę sumą, nes jie tikrai neturės tiek tūkstančių sumokėti. Suma jai yra per didelė, labai didelė. Priimtina būtų gal 10 000 Eur, gal 5000 Eur, bet ne daugiau. Nežino kodėl sūnus alkoholį vartojo vienas. Tą dieną vartoto alkoholio, tai buvo sutapimas, kad buvo 20-asis gimtadienis. Sūnui su atmintimi viskas buvo gerai iki tol, jam ir dabar gerai su atmintimi. Sūnus atleistas iš darbo nebuvo, nes pirmieji 3 mėnesiai būna bandomieji, tai jie dirba ant tų vadinamų „žalių lapukų“, jie dirbo tame pačiame darbe, dabar jis į darbą eis, nes ji kalbės su viršininkais, kad jį priimtų, nes reikės žmogui sumokėti pinigėlius ir ligonių kasai, tai geriausia būtų, kad jis dirbtų. Prašys, kad jį priimtų. O iki šio įvykio nežino ar jis planavo dirbti. Sūnus palengvintų pamokų nelankė, su psichine sveikata problemų nebuvo. Jis sveikas vaikas nuo mažens. Jis neprisimena to įvykio, nes buvo pavartojęs alkoholio.

5. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes T. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras ir kaltinamojo gynėja. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

6. Be pačio kaltinamojo T. L. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

6.1. T. L., ikiteisminio tyrimo metu (2025 m. liepos 20 d.) apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad, kiek prisimena, 2025 m. liepos 19 d. jis buvo iki pat vakaro, maždaug iki 19 val., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tokius, kaip alų, jo išgėrė maždaug 3 litrus, 0,5 litro degtinės, juos vartojo vienas pats. Kažkuriuo momentu jis sugalvojo, kad nori važiuoti į Joniškį, bet kokiu tikslu - neprisimena. Viską prisimena labai padrikai, prisimena, kad vakare į Joniškį jį atvežė kažkoks vyras, kurio buvo pats paprašęs, kas jis toks - neatsimena. Jis jautėsi stipriai apsvaigęs, bet lyg ir momentais atsimena įvykius. Joniškyje jis vis gi nusprendė, kad nori grįžti atgal į namus, bet visiškai prarado koordinaciją, nebesiorientavo ir visiškai neprisimena kas vyko toliau. Iš tos nakties pamena tik tiek, kad eidamas priėjo kažkokį žirgyną, praėjo kažkokius krūmus, o pro juos atsirado kažkieno gyvenamo namo privačiame kieme. Pastebėjo ten esančią pavėsinę, nuėjo į tą pavėsinę, kurioje pamatė stalą ir suolą, o prie suolo padėtą kirvį, kurį jis spontaniškai, be jokio motyvo paėmė. Prisimena tik tiek, kad, pasiėmęs tą kirvį, nutarė eiti į gyvenamąjį namą, padrikai prisimena, tačiau tiesiog palenkė durų rankeną ir durys atsidarė. Visiškai nesuvokdamas, įėjęs į tą namą, jo prieškambarį, nusimovė batus ir iš inercijos pasuko į kairę. Pradėjęs eiti link kairės pusės, matė, kaip suprato, miegamojo kambarį, kuriame buvo miegamoji lova, o joje kažkas gulėjo ar miegojo, tą tiksliai prisimena. Ir tiesiog, priėjęs prie lovos, kur kažkas miegojo, smogė kirviu, kur tiksliai neprisimena. Po šio smūgio jis nebeprisimena nieko, t. y. negali pasakyti tiksliai kiek kartų smogė ir į kurias vietas pataikė. Nepažįsta to asmens, kurį pats užsipuolė, jį matė pirmą kartą. Prisimena tik tiek, kad šis asmuo jam, tikriausiai kumščiu, trenkė į šonkaulių sritį ir į galvą, po ko šis jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės. Gulint ant žemės, jis suprato, kad tas vyras kažkam skambina, todėl nutaikė progą ir pasišalino iš tų namų. Prisimena tik tiek, kad padrikai bėgo, o po to, ko gero, buvo praradęs sąmonę, kiek laiko, nežino, bet atsibudo kažkokiuose krūmuose. Prabudęs bandė susigaudyt kur yra, tačiau visiškai nesuvokė nei vietos, nei laiko, kur iš tikrųjų yra, todėl ėjo tiesiai ir tiek, kur ėjo, pats nesuprato. Einant, kažkuriuo momentu pro jį pravažiavo policijos pareigūnų ekipažas, jis kažkaip dar pagalvojo, kad galbūt jo ieško, bet nesutriko, kol galų gale, jie apsisukę grįžo prie jo ir paklausė, iš kur pas jį sužalojai. Jie suprato, kad įvykio kaltininkas yra jis, todėl patalpino jį į laikino sulaikymo patalpą, esančią tarnybiniame automobilyje ir nuvežė jį į įvykio vietą. Kai ten atvyko, jis dar nesiorientavo, tačiau kai pareigūnai jam paaiškino, kad jis yra užpuolikas, po truputį pradėjo atsiminti, kad būtent jis puolė su kirviu visiškai jam nepažįstamą asmenį, jam visiškai nepažįstamoje vietoje. Jam atliko greitąjį narkotikų testą, tačiau jo rezultatų jis jau neprisimena, taip pat buvo nustatytas jo girtumo (neblaivumo) laipsnis, buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Nori paaiškinti, kad šis toks jo elgesys jam visiškai nebūdingas, jis niekada nieko panašaus nėra padaręs, apskritai nėra linkęs į jokius nusikaltimus ar nusižengimus, o juolab, į tyčinį žmonių sveikatos sutrikdymą. Šitaip pasielgė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būtent dėl to, kad gėrė įvairius gėrimus, prarado blaivią sąmonę, negali paaiškinti, kaip atsidūrė to vyro namuose, daugelio detalių ir įvykio sekos jis neprisimena, bet tiksliai prisimena, kad puolė kirviu ir tikrai galėjo sužaloti tą vyrą. Dėl šio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl to jaučia didelę gėdą, nenorėjo niekam pakenkti ar sužaloti, suvokia, kad pasielgė neteisingai ir neteisėtai, neketina ateityje veltis į jokius nusikaltimus. Jo elgesys spontaniškas, jo paaiškinti logiškai negali, blaiviu protu taip niekada nepasielgtų. Apie įvykį papasakojo viską, ką prisimena, daugiau neturi ko pridurti (2 t., b. l. 38–41);

6.2. T. L., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2025 m. liepos 22 d.), kaltę pripažino visiškai. Papildomai parodė, kad jis tą vakarą narkotinių medžiagų nevartojo, buvo pavartojęs alaus ir degtinės, todėl nuo girtumo savo veiksmų nekontroliavo ir negali paaiškinti, kodėl, įėjęs į namą, to kiemo pavėsinėje rastu kirviu sužalojo nepažįstamą vyrą. Jis gailisi dėl savo poelgio, žada artimiausiu metu įsidarbinti, kad uždirbti pinigų žalai atlyginti. Gyvena vienas su tėvais, kurie yra dirbantys pas ūkininkus. Parodo, kad jam buvo paskirta karomoji priemonė asmens tapatybės kortelės paėmimas. Jis negali pateikti savo asmens tapatybės kortelę, nes yra prieš maždaug mėnesį pametęs kažkur Meškuičiuose ir iki šiol nerado. Apie asmens dokumento pametimą nėra pranešęs į migraciją, tačiau dabar praneš. Paso jis nėra išsiėmęs (2 t., b. l. 44–46);

6.3. T. L., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2025 m. rugsėjo 4 d.), papildomai parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, kad neblaivus 2025 m. liepos 20 d. apie 5.40 val. Žagarėje, užėjęs į namą, su pavėsinėje rastu kirviu sužalojo visiškai nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau sužinojo A. M.. Kiek pamena, kirviu trenkė tris kartus miegančiam lovoje A. M. į veido sritį, kūną. Su pranešime apie įtarimą nurodytais sužalojimais ir, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutinka. Papildo, kad įvykio naktį jis avėjo vadinamom „lakierkom“, rusvos, baltos spalvos su viršutinėje dalyje esančiomis skylutėmis, ir tuos batus, kiek pamena, paliko A. M. namo koridoriuje, nes jis išbėgo sužalojęs A. M. basas. Daugiau nieko papildyti neturi, nes viską, ką prisiminė nurodė savo pirminėje apklausoje. Parodymų laikosi tų pačių, jų keisti neketina, labai gailisi, kad būdamas neblaivus, be priežasties sužalojo vyriškį. Blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs. Jis neturi dabar pajamų, niekur nedirba, todėl neturės galimybės atlyginti padarytos žalos A. M. (2 t., b. l. 52–55);

6.4. nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. apie 5 val. jo žmona I. M. atsikėlusi išvyko į darbą ir jis liko toliau miegoti lovoje. Žmona, išeidama į darbą, namo lauko durų neužrakino ir jis nesikėlė jų užsirakinti, nes nieko blogo nepagalvojo, bei jokių kažkokių grasinimų nėra gavęs, yra nekonfliktiškas asmuo. Jis alkoholio nebuvo iš vakaro vartojęs, buvo blaivus. Kiek valandų buvo, nežino, kai jis miegodamas miegamajame dvigulėje lovoje pajuto stiprų smūgį į smakrą, po kurio šoke pašoko iš lovos ir pamatė, kad prieš jį stovi jam nepažįstamas jaunuolis ir kirviu užsimojęs į jį smūgiuoja. Jis vilkėjo tik apatinius, šoke bandė rankomis apsiginti, nes jaunuolis į jį smūgiavo kirvio ašmenimis ne mažiau keturių smūgių į krūtinę, šonus, į įvairias kūno vietas bei šaukė, kad „tau seni šakės“. Kiek jam smūgių jaunuolis kirviu trenkė, neįsidėmėjo. Netrukus jam pavyko jaunuolį nustumti nuo savęs ir išstumti iš miegamojo pro duris į virtuvę bei pavyko iš šio atimti kirvį. Jis tada pamatė, kad buvo jo kirvis, kurį laikė lauko pavėsinėje ant medžio kaladės, šakoms pasikapoti. Kirvio kotas buvo medinis su juodu galu. Miegamasis yra be langų, todėl išstūmęs į virtuvę, kurios langas buvo neužtrauktas užuolaida, ir jau buvo šviesu, jis pamatė, kad jaunuolis liesas, apie 18-20 metų amžiaus, apie 1,75 m ūgio, trumpai kirptas, nelabai tamsių spalvų, vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ar džemperį, tamsios spalvos kelnes. Jis pastarajam iš atimto kirvio, bukuoju galu, trenkė 3 ar keturis kartus į galvos sritį, ir tada jaunuolis ant jo nebepuolė ir susmuko virtuvėje prie sienos. Kol jaunuolis buvo ramus, jis nuo virtuvės stalo pasiėmė savo mobilųjį telefoną skambinti 112. Kol pranešinėjo operatorei, pamatė, kad jaunuolis atsistoja ir bėga svyruodamas lauk pro duris. Baigus pokalbį, jaunuolis buvo pasišalinęs. Po to telefonu jis pranešė savo žmonai. Jis jaunuolio veido neįsižiūrėjo, todėl atpažinti negalėtų. Jis policijos laukė lauke ant suoliuko susirietęs nuo skausmo, nes labai kraujavo iš burnos, dėl prakirsto smakro. Parodo, kad jaunuolis, smūgiuodamas kirviu į jį, nieko neprašė, o tik pasakė vieną kartą: „tau seni šakės“. Kodėl jį jaunuolis, kurio visiškai nepažįsta, puolė kirviu miegantį kapoti, negali paaiškinti, neturi paaiškinimo. Kiek žmona po įvykio apžiūrėjo namus, iš namų niekas nepavogta. Dar pareigūnai, apžiūrint jo namus, rado koridoriuje prie durų paliktus, kaip įtaria, to jaunuolio batus, nes batai tikrai ne jo. Batai buvo didesni už jo dėvimus 42 dydžio, buvo pilkšvi bateliai. Daugiau apibūdinti negali, nes iš arti neapžiūrėjo. Netrukus atvykus medikams, jį išvežė į Šiaulių ligoninę, o po to į Kauno klinikas, iš kurių grįžo 2025 m. liepos 28 d., po atliktos žandikaulio operacijos. Jis iki įvykio nešiojo protezus, tačiau nakčiai buvo išsiėmęs. Jis turėjo apie 10 savų dantų, kuriuos dėl smarkiai sužaloto žandikaulio operacijos metu visus išrovė. Dėl užpuolimo jam buvo sužalota dešinė koja, kairysis šonas pilvo srityje, smakras. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala, kadangi sudėtinga jam maitintis po žandikaulio operacijos, bei patiria gydymo išlaidas. Jam civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį pateiks iki teismo. Daugiau nieko papildyt neturi (1 t., b. l. 56–59);

6.5. liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 19 d. 20 val. blaivus T. L., būdamas namuose, jai pasakė, kad išeina į sesės butą, adresu (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nežino. T. L. turėjo raktus, nes ten sesė laikinai negyvena ir jis kartas nuo karto nueina į butą jį prižiūrėti. T. avėjo batelius, rusvos, baltos spalvos su skylutėmis viršutinėje dalyje, bei tamsiomis, berods, sportinėmis kelnėmis, pilkšvos spalvos bliuzonu. Jai T. nesakė, kada grįš į namus, tačiau visada grįždavo namo tą patį vakarą. 2025 m. liepos 20 d. į namus T. negrįžo, ji jam telefonu negalėjo prisiskambinti ir paklausti, kur yra dingęs. T. grįžo 2025 m. liepos 21 d. po pietų, ir iš jo sužinojo, kad jis buvo laikinai sulaikytas policijos dėl žmogaus sužalojimo. Kokiomis aplinkybėmis T. sužalojo žmogų, ji tiksliai nežino, nes jis jai iš karto nieko daug nepasakojo, o tik vėliau po keleto dienų pradėjo pasakoti, nes buvo šiek tiek sesei pasipasakojęs. Ji nežino, kodėl sūnus T. sumušė kirviu žmogų. Ji užaugino su sutuoktiniu V. L. 5 vaikus, T. yra jauniausias ir dar gyvena pas ją, visi kiti vaikai turi savo šeimas. Su sūnumi T. L. mokykloje nebuvo problemų, mokėsi vidutiniškai, baigė 12 klasių ir profesiją vidaus apdailą Šiauliuose. T. L. nebuvo agresyvus, nebuvo sukėlęs jokių muštynių. Sveikatos būklė T. L. buvo gera, jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo. Ji, sužinojusi apie tą įvykį, labai nustebo dėl sūnaus T. L. poelgio. T. L. nėra buvęs labai girtas grįžęs į namus, todėl nežino, kaip jis pavartojęs alkoholio elgiasi. Kiek žino, sūnus T. L. narkotinių medžiagų nevartoja. Su kokiais tiksliai draugais buvo atvykęs į Žagarės šventę, ji nežino, nes jis jai nepasakojo. T. L. po šio nusikaltimo būna namuose, retai kur išeina, alkoholio nevartoja, nervinasi dėl baudžiamosios bylos. T. L. niekur nėra įsidarbinęs, nes neturi savo tapatybės kortelės, kadangi yra pametęs. Daugiau nieko paaiškinti neturi, nes yra sukrėsta dėl sūnaus T. L. padaryto nusikaltimo (1 t., b. l. 135–138);

6.6. liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 19 d. jis apie 21.30 val. grįžo iš darbo į namus. Namuose buvo žmona G. L., o sūnaus T. L. nebuvo. Kur pastarasis buvo, jis neklausinėjo, nes grįžęs namo iš po darbo nuėjo miegoti. Sekančią dieną anksti ryte jis išvyko į darbą, į namus dar nebuvo grįžęs T.. T. grįžo į namus sekančią dieną, tačiau jam šis nieko nepasakojo. Ką T. yra sumušęs ir kokiomis aplinkybėmis, negali paaiškinti. T. L. namuose jokių problemų nekelia, girto nėra matęs, narkotinių medžiagų, kiek žino, nevartoja. Ką veikia su draugais, T. jam nepasakoja. T. jokiomis psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo. Jam apie T. poelgį niekas daugiau neaiškino, nes daug laiko dirba darbe. T. L. yra jo atžvilgiu uždaras, nesipasakoja, dabar po šio įvykio sėdi namuose, retai kur išeina (1 t., b. l. 141–143);

6.7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – AVPK) Joniškio rajono PK Reagavimo skyriaus (toliau ir – RS) tyrėjo Aivaro Misiaus tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d. dirbant kartu su vyr. patruliu Ž. Griciumi, 05:40 val. gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), jog dabar pranešėją, 60 m., kirviu užpuolė jam miegant lovoje, užpuolė nepažįstamas asmuo ir pabėgo, sužalojo veidą, durys buvo nerakintos, laukia namuose. Informuota GMP ir AVPK. Nuvykus nurodytu adresu, vizualiai blaivus (alkotesteriu netikrintas dėl fizinės būklės) pranešėjas A. M. paaiškino, kad jam miegant lovoje, pajuto smūgį į šoną, prabudęs, pamatė jaunuolį, apsirengusį šviesiu megztiniu ir juodais šortais, rankoje laikantį kirvį ir mojantį kirviu į jį. Tada jis bandė apsiginti nuo smūgių ir kirviu gavo į smakrą bei koją. Jam pavyko atsikelti iš lovos, atimti iš jaunuolio kirvį ir kirvio bukuoju galu sudavė užpuolikui į galvą. Po smūgio užpuolikas suklupo ant žemės, A. M. skubiai telefonu pranešė bendruoju pagalbos numeriu, tuo metu užpuolikas atsistojo ir pasišalino į laukus, esančius už ūkinio pastato. Bendraujant su A. M., jis teigė, kad nepažįsta užpuoliko ir nėra jo matęs, teigė kad tai buvo jaunuolis. Kodėl jį užpuolė, nežino. Teigė, kad jo žmona I. M. apie 05:00 val. išėjo į darbą ir paliko namų duris neužrakintas ir paliko jį miegantį. Užpuolikas kirvį pasiėmė iš pavėsinės. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad užpuolikas paliko savo batus namo koridoriuje. Ant A. M. smakro, pilvo ir dešinės kojos matėsi kirstinės žaizdos. Atvykę medikai jį išsivežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Imtomis paieškos priemonėmis, minėtas jaunuolis nerastas. Įvykio vietos apžiūros metu paimti batai ir kirvis, fotografuota. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Taip pat nurodo, kad dirbant pagal nustatytą maršrutą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo pastebėtas nurodytus požymius atitinkantis jaunuolis. Dirbta tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Laikas tarp 05:00 – 06:00 val. (1 t., b. l. 12–13);

6.8. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK RS tyrėjo Rimvydo Rudžio tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių ir sulaikyto įtariamojo nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d., pradėjus tarnybą, 07:30val., buvo gautas pranešimas iš dirbančio ekipažo „S3017“, kad Žagarės mieste yra gautas pranešimas apie padarytą nusikaltimą ir iš įvykio vietos yra pasišalinęs įtariamasis, kuris vilkėjo baltos spalvos džemperiu, juodos spalvos trumpikėmis ir galimai be avalynės. Kadangi tarnybiniu automobiliu turėjo pasikeisti įvykio vietoje, į įvykį vyko tarnybiniu automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vykstant minėtu tarnybiniu automobiliu kartu su Joniškio r. PK RS vyr. patruliu R. Svyte, (duomenys neskelbtini) k. prieigose pastebėjo kelkraščiu einantį asmenį. Asmuo buvo be viršutinių rūbų, juodos spalvos kelnės puvo pakeltos iki kelių, be avalynės ir buvo su juodos spalvos kojinėmis. Sustojus prie minėto asmens, priėjo prie jo. Prisistačius, paklausus asmens vardo ir pavardės bei kas jam atsitiko, kad eina pusnuogis bei susiėmęs už dešinio šono. Asmuo prisistatė T. L. ir paaiškino, kad jį sumušė Žagarės mieste nepažįstami asmenys ir dabar eina namo. Ant minėto asmens matomų kūno vietų matėsi daugybiniai įbrėžimai bei nubrozdinimai, o ant kaklo dešinės pusės raudonos spalvos dėmė, panaši į sudžiūvusį kraują. Paklausus asmens, iš kur jam ant kaklo kraujas, jis atsakė, kad liko po muštynių. Apžiūrėjus asmens kaklą, galvos sritį ir ausį jokių sužalojimų nesimatė, todėl kilo įtarimas, kad esantis kraujas ant jo kaklo gali priklausyti ne jam, o palikęs nuo kito žmogaus. Kadangi pagal pranešimą, į kurį vyko pakeisti kolegas, buvo pasišalinęs asmuo, kuris su kirviu sužalojo nukentėjusįjį, kilo įtarimas, kad ant minėto asmens palikę kūno sužalojimai bei kraujo dėmė gali būti iš šio iškvietimo. Paklausus asmens dar kartą, ar jis nebuvo (duomenys neskelbtini), ir su kirviu nesužalojo žmogaus, jis atsakė, kad buvo ir nukentėjusiajam kelis kartus trenkė kirviu, o vėliau, kadangi nukentėjusysis gynėsi, jis pabėgo. Kodėl įvykdė nusikaltimą, jis atsakyti nesugebėjo. Paklausus asmens, kur jo baltos spalvos džemperis, jis atsakyti nesugebėjo, pasakė, kad kažkur paliko. 2025 m. liepos 20 d. 07:55val., asmeniui paaiškino, kad jis yra sulaikomas, kaip įtariamasis įvykdęs nusikaltimą pagal LR BK 138 str. 1 d., nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir išaiškintos įtariamojo teisės. Dalinės apžiūros metu pas asmenį buvo rasti namų raktai su pliušiniu pakabuku bei juodos spalvos „JBL“ ausinukai. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini)., kolega Joniškio r. PK RS tyrėjas A. Misius paaiškino, kad yra pradėta rinkti medžiaga, bei supažindino su įvykio detalėmis, paaiškino, kad nukentėjusysis išvežtas į Šiaulių Respublikinę ligoninę, todėl asmens apžiūra neatlikta. Įtariamajam 08:33val., alkotesteriu Drager Alcotest 7510 NR ARLN-0607, patikra 2360059, galioja iki 2025 m. lapkričio 28 d., nustatytas 1,77 prom. girtumas, bei T. L. atliktas greitasis narkotikų testas „Oral-Fruid Salija Cup S2“ Nr. 008BC010, kuris buvo neigiamas. Įvykio vietoje atvykus medikams apžiūrėti nukentėjusiojo žmonos I. M., taipogi buvo paprašyta apžiūrėti ir įtariamąjį. Paklausus žodžiu nukentėjusiojo žmonos I. M., ar ji matė įvykį, ji atsakė, kad anksti ryte išėjo į darbą, t. y. į šventės teritoriją rinkti šiukšlių. Namų raktą paliko laukinėse duryse išorėje. Įvykio metu jos namie nebuvo. Į įvykio vietą buvo iškviesti Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistai. Atvykus Kriminalistinių tyrimų tarnybos vyr. specialistui E. Buinauskui ir specialistui O. Danilevičiui, nuo įtariamojo T. L. buvo nuimta nuoplova nuo kaklo srities su galimais kraujo pėdsakais bei nuo kairės ir dešinės rankos panagių paimtas jų turinys. Iš asmens paimti drabužiai - dvi juodos spalvos kojinės ir juodos spalvos sportinės kelnės. Ieškant minėto asmens baltos spalvos džemperio buvo apvažiuota šalia esanti teritorija, (duomenys neskelbtini), tačiau džemperis nerastas (1 t., b. l. 14–16);

6.9. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad namo kiemas dalinai aptvertas. Namas vieno aukšto su mansarda. Ant namo sienos yra pritvirtinta baltos spalvos lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Namo kiemo vartai metaliniai įvykio vietos apžiūros metu atidarytoje padėtyje (žr. nuotr. Nr. 1–5). Namo prieangio grindys yra betoninė danga. Prieangio kairėje yra žalios spalvos suolelis, ant kurio yra rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis. Šalia suoliuko kojų ant grindinio yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (žr. nuotr. Nr. 6–10). Įėjimo į namą durys yra medinės rudos spalvos su įleidžiama spyna. Iš lauko pusės durų spynoje yra įstatytas raktas su pakabuku. Vizualiai apžiūrėjus duris akivaizdžių laužimo pėdsakų nėra (žr. nuotr. Nr. 11–13). Už pravertų durų yra koridorius. Ant koridoriaus grindų yra rudos spalvos plytelės, ant kurių yra kilimas. Ant kilimo yra baltos - rusvos spalvos batai (žr. nuotr. Nr. 14–17). Batai paimti ir supakuoti į popierinį paketą Nr. 1. Paketas užplombuotas plomba „Policija Nr. S 31105“. Koridoriaus kairėje, už rudos spalvos durų yra virtuvės patalpa. Virtuvės grindys yra linoleumas. Virtuvėje prie koridoriaus durų ant grindų yra pilkos spalvos kilimas su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju (žr. nuotr. Nr. 18). Virtuvėje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, pilkos spalvos krosnis, virtuvinės spintelės, dujinė viryklė, kėdės, stalas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, kirvis su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju (žr. nuotr. Nr. 19–26). Kirvis su galimais biologiniais (krauju, lytėjimo) pėdsakais paimtas ir supakuotas į dėžutę Nr. 2. Dėžė užplombuota plomba „POLICIJA Nr. S 31106“ . Virtuvės dešinėje yra pravertos medinės baltos spalvos durys. Už baltų durų yra miegamasis kambarys, kurio grindys yra medinės dažytos rudos spalvos dažais. Ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Miegamojo kambario kairėje yra statytinis pečius ant kurio yra pakabinti įvairūs rūbai (žr. nuotr. Nr. 27–32). Ant pečiaus durelių nuo grindų iki 56 cm yra raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraują (žr. nuotr. Nr. 33–35). Ant spintos durų yra pakabinti baltos spalvos su ornamentais marškinėliai trumpais rankovėmis, ant kurių yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (žr. nuotr. Nr. 36, 37). Ant spintos durų rastos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 38–40). Ant spintos viršaus yra rudos spalvos piniginė, kuri padengta dulkių sluoksniu (žr. nuotr. Nr. 41). Ant lovos paklodės, pagalvės ir užvalkalų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 42, 43). Miegamojo dešiniajame kampe yra pastatoma rudos spalvos spintelė (žr. nuotr. Nr. 44). Nuo virtuvės kairėje pusėje yra pravertos baltos spalvos durys. Kambario viduje yra pilkos spalvos darbo kėdė su ratukais, rudos spalvos komodos, televizorius, spinta su veidrodžiu, sofa ir kiti daiktai (Žr. nuotr. Nr. 45–48). Priešais koridorių yra uždarytos baltos spalvos durys. Už uždarytų durų yra svetainės kambarys, kurio viduje foteliai, sofa, žurnalinis staliukas, sekcija rudos spalvos, kurios viduje ir ant lentynų yra įvairūs alkoholiniai gėrimai ir kiti daiktai (žr. nuotr. Nr. 49–52). Įvykio vietoje naudotas kampinis apšvietimas ieškant rankų pėdsakų, rankų pėdsakų neaptikta. Daugiau tyrimui reikšmės turinčių pėdsakų ar objektų neaptikta. Prieš atliekant įvykio vietos apžiūrą, ji buvo nuskenuota. Apdorojus 3D duomenis buvo sudarytas namo planas (žr. nuotr. Nr. 53, 54 ). Paimta: batai, rasti namo koridoriuje ant grindų 1 pora, Paketas Nr. 1, užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 31105“; kirvis su galimais biologiniais (kraujo, lytėjimo) pėdsakais, paimtas nuo stalo virtuvėje 1 vnt., dėžutė Nr. 2, užplombuota plomba „POLICIJA Nr. S 31106“ (1 t., b. l. 17–42);

6.10. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. M. į bylą pateikė 2025 m. liepos 28 d. medicininio dokumento išrašo kopiją (1 t., b. l. 118–122);

6.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nustatytos kirstinės žaizdos smakro srityje, pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimas smakro srityje, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio abipusius lūžis. Sužalojimai padaryti aštriu, kertančių savybių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu kirviu, ar panašiai. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Dėl nustatytos kirstinės žaizdos smakro srityje su minkštųjų audinių patinimu šioje srityje, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje ir apatinio žandikaulio abipusiu lūžiu A. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Dėl nustatytų kirstinių žaizdų pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje (tiek abiejų kartu, tiek kiekvienos atskirai) A. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 126–128);

6.12. informacija iš policijos registruojamų įvykio registro – BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, kuriame užfiksuota su įvykiu susijusi informacija (1 t., b. l. 144–147);

6.13. Iš 2025 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta skambučio į BPC, kuriuo nukentėjusysis A. M. 2025 m. liepos 20 d. 05:37:17 val. kreipėsi pagalbos, įrašo apžiūra (1 t., b. l. 148–151);

6.14. 2025 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2025 m. liepos 20 d. pareigūnų Rimvydo Rudžio ir Roberto Svytės kūno („Body“) kamerų apžiūra. Apžiūrimas pareigūno R. Svytės kameros vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 03:03 min. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareigūnai atvažiavę sustojo, išlipo iš automobilio, prie jų priėjo vaikinas iki pusės nuogas, dešine ranka susisėmęs už kairio šono, dešinėje kaklo pusėje matyti nubėgęs kraujas. Pareigūnas R. Svytė paklausė, kas buvo. Vaikinas pasakė, kad „biški ne su ta chebra susidėjo“. Girdėti kaip R. Svytė vaikino paklausė, ar nesikapojo kirviu. Vaikinas pasakė, kad ne. Tada R. Svytė paklausė, kodėl vaikinas kraujuotas. Vaikinas pasakė, kad jį sumušė. R. Svytė paklausė, kas jį sumušė. Vaikinas pasakojo, kad keturi kaukėti buvo, Meškuičių miestelyje pasigavo, įsodino į mašiną ir išsivežė. Girdėti kaip R. Rudys vaikino paklausė iš kur jis, vaikinas pasakė, kad iš Meškuičių. Matyti, kad R. Rudys vaikiną nufotografavo ir paklausė ar daugiau niekur nedalyvavo, vaikinas pasakė, kad ne. Vaikinas pasakojo, kad atsivežė į Žagarę, kilo nesutarimų ir jį sumušė. Vaikinas sakė esantis T. L., pareiškimo sakė nerašys, matyti, kad R. Svytė užsirašė vaikino duomenis. Matyti, kad priėjęs R. Rudys prie vaikino, ant rankų uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Apžiūrimas pareigūno R. Svytės kameros vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 02:06 min. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad policijos pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu ir girdėti kaip R. Rudys liepė vaikinui papasakoti, kas įvyko tame name, ko jis ten nuėjo, kodėl su kirviu kapojo. Girdėti kaip vaikinas pasakė, kad, kiek jis pamena, tai vieną sykį kirviu sudavė į galvą. Girdėti kaip R. Rudys paklausė, iš kur kirvį gavo, vaikinas pasakė, kad rado kieme. Vaikinas pasakė, kad buvo išgėręs ir jis negali paaiškinti kas jam užplaukė. Girdėti kaip vaikinas sakė, kad trenkė vieną smūgį, tada vyriškis atsikėlė ir jam trenkė, kiek jis pamena, bei jis pabėgo. Girdėti, kad vaikinas prisipažino, kad trenkė. Apžiūrimas pareigūno R. Rudžio kameros vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 02:10 min. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad policijos pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu ir girdėti kaip R. Rudys liepė vaikinui papasakoti, kas įvyko tame name, ko jis ten nuėjo, kodėl su kirviu kapojo. Girdėti kaip vaikinas pasakė, kad kiek jis pamena, kirviu vieną sykį sudavė į galvą. Girdėti kaip R. Rudys paklausė, iš kur kirvį gavo, vaikinas pasakė, kad rado kieme. Vaikinas pasakė, kad buvo išgėręs ir jis negali paaiškinti, kas jam užplaukė. Girdėti kaip vaikinas sakė, kad trenkė vieną smūgį, tada vyriškis atsikėlė ir jam trenkė, kiek jis pamena, bei jis pabėgo. Girdėti kad vaikinas prisipažino, kad trenkė. Apžiūrimas R. Rudžio kameros vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 07:14 min. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareigūnas R. Rudys liepė vaikinui ateiti arčiau, vaikinui buvo rankos surakintos antrankiais, iki pusės nuogas. Girdėti kaip kolega A. Misius R. Rudžiui pasakė, kad name yra palikti vaikino batai ir ant stalo padėtas kirvis. Matyti, kad R. Rudys fotografavo vaikiną stovintį prie tarnybinio automobilio iš visų pusių, užfiksuojant sužalojimus. Matyti, kad vaikiną patalpino į laikino sulaikymo kamerą, esančią tarnybiniame automobilyje. Girdėti kaip per raciją klausė, kokiu adresu atvykti medikams, pasakė, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant link Latvijos. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad R. Rudys nuėjo į namo vidų, jam A. Misius pasakė ir parodė, kad namo koridoriuje yra vaikino palikti balti batai, R. Rudys nuėjo į virtuvę, kur ant grindų, stalo matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Girdėti, kad R. Rudžiui kažkas paskambino ir jis išėjo kalbėdamasis į lauką, nuėjo prie tarnybinio automobilio, stovinčio ant kelio. Matyti, kad R. Rudys nuėjo vėl į namo kiemą ir ten buvusiems asmenims pasakė, kad ekspertai jau važiuoja, asmenys atsakė, kad palauks (1 t., b. l. 152–154);

6.15. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint įtariamojo T. L. matomas kūno vietas, pilvo srityje matomi įvairaus ilgio devyni įbrėžimai. Dešiniajame petyje matomi keturi įvairaus ilgio įbrėžimai. Dešinėje išorinėje rankos pusėje matomas vienas įbrėžimas. Kairės rankos vidinėje dalyje matomas vienas įbrėžimas. Matomi ant abiejų rankų plaštakų didžiųjų pirštų krumplių nubrozdinimai. Nugaros srityje matomi įvairaus ilgio trylika įbrėžimų. Kaklo nugaros srityje matomas vienas įbrėžimas. Kairės kojos kelio sąnaryje matoma viena žaizda. Paimta: 1. Kairės rankos panagių turinys, 1 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. S28850; 2. Dešinės rankos panagių turinys 1 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. S28851; 3. Nuoplova su galimais kraujo pėdsakais nuo įtariamo kaklo, 1 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. S28852; 4. Juodos spalvos kelnės, 1 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. S28853; 5. Juodos spalvos kojinės, 2 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. S28854; 6. Durų raktai su pakabuku, 2 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. 28855; 7. Juodos spalvos „JBL“ ausinukai, 1 vnt., vokas užplombuotas POLICIJA Nr. 28856 (1 t., b. l. 155–179);

6.16. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, susiję su T. L. medicinine apžiūra (1 t., b. l. 180–183);

6.17. daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimto kirvio apžiūra (1 t., b. l. 184–188).

7. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

8. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

9. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo T. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Anksčiau aptarti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. L. visiškas prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita teisme ištirta bylos medžiaga patvirtina, jog T. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje be aiškios priežasties, tyčia kirviu užpuolė ir smogė A. M. ne mažiau trijų kartų į veido ir pilvo sritis bei dešinę koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė kirstines žaizdas smakro srityje, pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimą smakro srityje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio abipusius lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Abejoti kaltinamojo T. L. kalte, ištyrus byloje surinktus duomenis, teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo T. L. veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir sukeltus padarinius, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės

10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – viena baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Kasacinio teismo praktikoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės apibrėžiamas kaip asmens, teismo pripažinto padariusiu nusikalstamą veiką, sąlyginis ar besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2010).

11. Viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

12. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo T. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neneigė padaręs nusikalstamą veiką, t. y. sužalojęs nukentėjusįjį, gailėjosi tai padaręs. Be to, T. L. sudarė susitarimą su Valstybine ligonių kasa dėl turtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiajam A. M. atlygino 200 Eur padarytos žalos. Byloje yra pateiktas G. L. prašymas perduoti kaltininką T. L. pagal laidavimą. G. L. neteista, administracine tvarka nebausta, iš darbovietės pateikta teigiama charakteristika, todėl teismo vertinimu, G. L. galėtų būti verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, ir galėtų turėti teigiamą įtaką T. L., kadangi kaltinamasis gyvena kartu su laiduotoja, yra jauno amžiaus. Tačiau, kaip minėta, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs dar vieną sąlygą, dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Teismui kelia abejonių kaltinamojo elgesys, sąsajoje su galimybe visiškai atlyginti žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis per 6 mėnesių laikotarpį nuo įvykusio įvykio atlygino nukentėjusiajam tik 200 Eur žalos dalį. Ilgą laiką iki įvykusio įvykio, taip pat ir po jo kaltinamasis niekur nedirbo. Jo paties teigimu iš ankstesnio darbo buvo atleistas, nes į darbą nėjo. Tik paskutinio posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 9 d., metu nurodė, kad pradėjo teikti paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitą, pas vieną ūkininką darbo neturėjo, pas kitą ūkininką dirbo vieną dieną (8 valandas), uždirbo 38 Eur. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad žalą kada atlygins nežino, gal per 8 metus (2 t., b. l. 191). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų ieškojęsis nuolatinio darbo. T. L. 2025 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis neturi dabar pajamų, niekur nedirba, todėl neturės galimybės atlyginti padarytos žalos A. M. (Nuosprendžio 6.3. p.). Nors formaliai kaltinamasis teikia žemės ūkio ir/ar miškininkystės paslaugas, tačiau tokio pobūdžio darbas yra nepastovus, jo gautos pajamos ir šiuo metu atlyginta žalos dalis nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pajėgus per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 3 metai (laidavimo terminas), atlyginti visą nukentėjusiam padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutą pagrindo nėra, kadangi byloje nenustatyta BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma.

Dėl bausmės

13. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

14. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Kaltinamasis T. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis T. L. neteistas (2 t., b. l. 11–13), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 14–15), neturintis pastovaus darbo (2 t., b. l. 16–17, 186, 191), yra jauno amžiaus (20 metų). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam T. L. gali būti pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, taikant intensyvią priežiūrą bei parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje.

16. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir kitų klausimų

17. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

18. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės ir 1 088,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog kaltinamasis tyčia kirviu užpuolė ir sudavė nukentėjusiajam A. M. po vieną kartą į pilvo sritį, kairę koją bei veido sritį - smakrą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Prašo priteisti iš kaltinamojo patirtą turtinę žalą už: naujos patalynės įsigijimą – 122,97 Eur, kurą – 185,70 Eur, vaistus – 69,72 Eur, už odontologijos paslaugas – 710 Eur (už akrilinę plokštelę – 620 Eur, individualų šaukštą – 50,00 Eur, alginatinį atspaudą (1 žandikaulio) – 40 Eur). Teismo posėdžių metu buvo tikslinamas prašomas priteisti turtinės žalos dydis, prašoma priteisti papildomai už kurą 133,39, už medicinines priemones – 8,99 Eur, bei pagal pateiktą numatomą gydymo (chirurgijos) planą – 5500 Eur. Teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo įgaliota atstovė nurodė, jog, kadangi kaltinamasis atlygino 200 Eur turtinės žalos, prašo atlyginti visą turtinę žalą, kuri sudaro – 6 530,77 Eur. Taip pat nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti ir neturtinę žalą, nes dėl užpuolimo patyrė ne tik fizinį skausmą - sumuštą žandikaulį, šoną, koją skaudėjo, sumuštos vietos buvo ištinusios, sutinus žandikauliui negalėjo išsižioti, valgyti, gulėti ant tos pusės, po sumušimo neteko iki tol buvusių sveikų 10 dantų, bet ir didžiulį išgąstį, buvo užpultas miegantis savo namuose, patyrė dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, pažeminimą. Dėl sužalojimų nuo 2025 m. liepos 20 d. iki 2025 m. liepos 28 d. buvo gydomas LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Dėl patirtų sužalojimų neteko pilnaverčio iki tol turėto gyvenimo. Ilgą laiką negalėjo pilnai užčiaupti burnos, kramtyti kieto maisto, gydymo metu buvo pašalinti jo dantys. Pasekmės išliko iki šiol, baimę jaučia iki šiol, nesijaučia saugus savo paties namuose, jaučia nerimą, sutriko miegas. Kiekvieną kartą išgyvena eidamas miegoti, nes tik atsitiktinumo dėka liko gyvas, nes kertant jam kirviu į žandikaulį ir pataikius keliais centimetrais žemiau (perkirtus kaklo miego arteriją) būtų neišgyvenęs. Sužalotą pilvo šoną ir koją dar ir dabar paskausta, tempia. Sužalojimo vietose - ant kojos, pilvo šono, žandikaulio liko randai (1 t., b. l. 70–76; 2 t., b. l. 154–156, 177; 3 t., b. l. 190, 193).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.).

20. CK 6.247 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į tai, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, 34 punktas).

21. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

22. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. į bylą pateikė čekius už pirktus medikamentus 78,71 Eur sumoje, už kurą – 319,09 Eur, už patalynę – 122,97 Eur, odontologijos paslaugas – 710 Eur (1 t., b. l. 73–76, 2 t., 154–155, 190), bei pateikė numatomas gydymo (chirurgijos) plano išlaidas – 5500 Eur (2 t., b. l. 193). Atkreiptinas dėmesys, kad dalis į bylą pateiktuose kvituose nurodytų išlaidų negali būti pripažinta, kaip patirtos dėl byloje tiriamo įvykio nukentėjusiojo patirta turtinė žala, kadangi kai kurie medikamentai buvo pirkti gydyti ligoms ir/ar negalavimams, atsiradusiems iki šioje byloje tiriamo įvykio, o būtent: „(duomenys neskelbtini)“ 10 mg, kurie yra nuo (duomenys neskelbtini) (1,71 Eur), „(duomenys neskelbtini)“ 7 mg + 5 mg, kurie yra kraujospūdžiui mažinti (17,58 Eur) (1 t., b. l. 75). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. teisiamojo posėdžio metu teismui parodė, kad vaistą „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) geria visada, „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo (duomenys neskelbtini), juos vartoja jau seniau, juos galima išminusuoti. Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M., pateikęs čekius už kurą iš viso 319,09 Eur sumoje, teismo posėdžių metu paaiškino, kad rugpjūčio 2 dieną pylėsi dyzelino 55 litrus, Kupiškio gatvėje, kur tie litrai buvo išnaudoti tiksliai pasakyti negali, nes jis niekada į baką nepila 5 litrų. Jis važiavo į teismą, pas gydytojus, važiavo siūlų išimti. 55 litrų kuras buvo piltas vykti pas gydytojus į Šiaulius, į Žagarę, draugas jį vežė ir prie jūros, vežė į Latviją, jie norėjo, kad jis atsipalaiduotų, nes visą tai yra susiję su jo sužalojimu. Rugpjūčio 8 d. kas tiksliai kurą pylėsi ir kur važiavo, jis tiksliai įvardinti negali, nes jį visur vežė, kad jis užsimirštų, atsipalaiduotų. Jie važiavo į Kryžių kalną, ir į „Barvilį“. 2025 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė čekį už kurą, nes aną kartą važiavo į teismą su savo automobiliu ir jis kuro nepylė, šįkart važiavo vėl į teismą ir kurą jau pylė. Jis nesako, kad jau išvažinėjo visą kurą, jis tik įsipylė ir pateikė čekį. Pas odontologą važiavo mažiausiai 10 kartų, nes primatavimai ir t. t. Pas odontologą važiavo po to, kai siūlus išėmė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. 2026 m. sausio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad dyzelinas buvo panaudotas važinėti į teismą, važinėti pas gydytojus, prisipila į baką ir važiuoja. Vyko ir pas šeimos gydytoją, ir pas burnos chirurgą T. J., tris kartus vyko. Burnos chirurgas T. J., tuo laiku dirbo Joniškyje keletą dienų. Jis vyko į Joniškį iš Žagarės, ten yra jų padalinys, „(duomenys neskelbtini)“ (Nuosprendžio 3 p.). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. paaiškinimus, pateiktus kvitus už kurą, teismas sprendžia, kad dalis kuro, įsigyto pagal į bylą pateiktus kvitus, išlaidų nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu įvykiu, todėl, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pagrindė tik dalį pateiktų kvitų sumos už sunaudotą kurą, kaip susijusią priežastiniu ryšiu su byloje tiriamo įvykio pasekmių šalinimu ir neabejotinai būtiną. Teismas pripažįsta likusią sumą (atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino 200 Eur turtinės žalos) – 6 352,39 Eur (710 Eur už odontologo paslaugas + 59,42 Eur už medikamentus + 160 Eur už kurą + 122,97 Eur už patalynę + 5500 Eur už numatomą gydymą pagal (chirurgijos) planą) – kaip pagrindžiančiais duomenimis įrodytą turtinę žalą, kuri priteistina iš kaltinamojo.

24. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.

25. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019, 2K-49-495/2022, 2K-80-942/2023). Vis tik pažymėtina, jog sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., prarandamas darbingumas, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradę po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018 ir kt.).

26. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiškė 30 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. M. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. M. nustatytos kirstinės žaizdos smakro srityje, pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimas smakro srityje, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio abipusiai lūžiai. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kirstinės žaizdos smakro srityje su minkštųjų audinių patinimu smakro srityje, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje ir apatinio žandikaulio abipusiu lūžiu visumos sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (Nuosprendžio 6.11. p.). Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis A. M. per įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, stresą, skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Bylos duomenimis nukentėjusysis A. M. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuotas LSMUL Kauno klinikose, kur Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje gydytas iki 2025 m. liepos 28 d., po to tęstas ambulatorinis gydymas, po kurio, nukentėjusiojo teigimu, jis į darbą grįžo 2025 m. rugpjūčio 20 d. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į priteistiną turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį. Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad jaučia nerimą, sutriko miegas (1 t., b. l. 70–71), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirto streso nukentėjusysis būtų kreipęsis į psichiatrą ar psichologą. Be dokumentų, susijusių su kramtymo funkcijos atstatymu, į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikius padarinius, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Nukentėjusysis neprarado darbingumo. Teismas sutinka su nukentėjusiojo išsakytais argumentais, kad yra jaučiama baimė, nukentėjusysis nesijaučia saugus savo paties namuose, kadangi kaltinamasis užpuolimo metu, sužalodamas nukentėjusįjį naudojo kirvį. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. M. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.

27. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2 000,40 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš kaltinamojo T. L. (1 t., b. l. 98–100). 2025 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas Valstybinės ligonių kasos prašymas, kuriame nurodoma, kad su kaltinamuoju T. L. 2025 m. lapkričio 19 d. sudaryta Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) atlyginimo sutartis Nr. 3628, kuria kaltinamasis T. L. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 20 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 19 d., kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333 AB „Swedbank“, pirmą įmoką - 100,40 Eur, skolininkas sumoka iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos (3 t., b. l. 140–143). Valstybinė ligonių kasa teismo prašo šią sutartį patvirtinti. Esant šioms aplinkybėms, šalims susitarus dėl civilinio ieškinio atlyginimo, sutartis dėl žalos atlyginimo tvirtinama. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

29. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį A. M. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė N. Lanzbergienė. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2025-11304 ir Nr. APD-2025-27223, kuriose nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje A. M. atstovės advokatės N. Lanzbergienės suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos iš viso 453,35 Eur išlaidos (2 t., b. l. 124, 144). Išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė, jos atsirado dėl kaltinamojo T. L. padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltė įrodyta, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis turto ir/ar nuolatinių pajamų neturi, todėl, vertinant, jog tikslingesnis nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, spręstina, jog reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra netenkintinas.

30. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam T. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (asmens dokumentas į bylą nebuvo pateiktas) (2 t., b. l. 67–70), panaikintinos.

31. 2025 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. L. piniginėms lėšoms 33088,79 eurų sumai, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d. Turto saugotojas: AB „Swedbank“(2 t., b. l. 71–73). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajam A. M. priteisto žalos atlyginimo, atitinkamai sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 11 352,39 Eur sumoje, leidžiant T. L. kiekvieną mėnesį būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 450 eurų (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumos, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

32. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas T. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 20 d. 07 val. 55 min. iki 2025 m. liepos 21 d. 10 val. 11 min. (dvi paros) (2 t., b. l. 56–60, 65) ir laikytina, jog T. L. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kairės rankos panagių turinys, dešinės rankos panagių turinys, nuoplova su galimais kraujo pėdsakais nuo įtariamo kaklo, kurie supakuoti ir perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Saltoniškių g. 19, Vilnius – sunaikintini;

- juodos spalvos kelnės, juodos spalvos kojinės, durų raktai su pakabuku, juodos spalvos „JBL“ ausinukai, viena pora batų, kurie supakuoti ir perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Saltoniškių g. 19, Vilnius – grąžintini T. L. neribotam naudojimui;

- kirvis, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas A. M., paliktinas A. M. neribotam naudojimui;

- kompaktinės laikmenos, 2 vnt., esančios vokuose, prisegtuose prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti T. L. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 1 (vienų) metų terminą atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam A. M. padarytos turtinės žalos dalį – 2000 (du tūkstančius) eurų, uždrausti T. L. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. L. galutinę bausmę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti T. L. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 1 (vienų) metų terminą atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam A. M. padarytos turtinės žalos dalį – 2000 (du tūkstančius) eurų, uždrausti T. L. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti T. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 20 d. 07 val. 55 min. iki 2025 m. liepos 21 d. 10 val. 11 min. (dvi paros) ir laikyti, jog T. L. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią T. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. L. nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti 6 352,39 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus 39 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Patvirtinti 2025 m. lapkričio 19 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3628, sudarytą tarp T. L. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuria T. L. įsipareigojo per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo 2025 m. lapkričio 19 d., atlyginti 2000,40 Eur (du tūkstančius eurų 40 euro centų) turtinės žalos, pirmą mėnesį įmokant 100,40 Eur (šimtą eurų 40 euro centų), iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos, kiekvieną kitą mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų). Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

2025 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. L. piniginėms lėšoms 33088,79 eurų sumai, esančioms akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam A. M. priteisto žalos atlyginimo, sumažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mąstą – 11 352,39 Eur sumoje, leidžiant T. L. kiekvieną mėnesį būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 450 eurų (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumos, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdyti skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Swedbank“.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajam A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokatės dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam T. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kairės rankos panagių turinį, dešinės rankos panagių turinį, nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais nuo įtariamo kaklo, kurie supakuoti ir perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Saltoniškių g. 19, Vilnius, – sunaikinti;

- juodos spalvos kelnes, juodos spalvos kojines, durų raktus su pakabuku, juodos spalvos „JBL“ ausinukus, vieną pora batų, kurie supakuoti ir perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Saltoniškių g. 19, Vilnius, – grąžinti T. L. jo neribotam naudojimui;

- kirvį, kuris grąžintas nukentėjusiajam A. M., – palikti jo neribotam naudojimui;

- kompaktines laikmenas, 2 vnt., esančias vokuose, prisegtuose prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. L., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.