Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Vilniaus teritorinės muitinės, atstovei, L. C.,

teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM), išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. K. (P. K.), (duomenys neskelbtini), Baltarusijos respublikos pilietis, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ( toliau ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2021 m. vasario 8 dieną apie 19.10 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Medininkų kelio postą atvykęs vairuojamu krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini)valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini)valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, tačiau atlikus vairuotojo asmeninių daiktų ir kabinos patikrinimą, nustatyta, kad paslėpęs ant gulto po rūbais ir daiktadėžėje virš gulto gabeno dėžę su 17 kg nagų laku ir 55 vnt. po 5,5 kg dėžių su kedrų riešutais, kurių bendra muitinė vertė 600, 23 Eur. Tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies ,,a“ punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad 2021-02-08 važiavo iš Baltarusijos į Lietuvą darbo automobiliu be krovinio per Medininkų kelio postą. Kabinoje vežė asmeniniam naudojimui įsigytas prekes – 6 kg. riešutų, kurių vertė 60 Eur, ir 15 kg nagų lako, kurių vertė 100 Eur, į Rusijos Federaciją. Prekes vežė sau į namus, bet neturėjo galimybės išvažiuoti, paliko kabinoje neturėdamas piktų ketinimų, nesuteikė tam reikšmės. Yra pasirengęs sumokėti muitą ir prašo atlaidumo, nes nepagalvojo, kad šias prekes reikia deklaruoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. K. 2021-03-30 teismui elektroniniu paštu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl COVID-19 plitimo teismo posėdyje nedalyvaus, todėl raštu paaiškina, kad visas prekes pirko išimtinai asmeniniam naudojimui, Rusijos Federacijos teritorijoje. Patikrinimo metu inspektorius paklausė tik apie alkoholį ir cigaretes, kurių jis neturėjo, apie kitas prekes neklausė. Po kabinos apžiūros inspektorius rado daiktus (kedro riešutus ir nagų laką), jie gulėjo viršutinėje eilėje virš miegamąja dalimi atvirai pasiekiamoje vietoje, jų neslėpė. Nagų lakas skirtas jo dukrai P. K., nes ji užsiima piešimu, apie šį piešimo būda internete daug informacijos. Riešutai buvo reikalingi vartojimui į maistą. Prašo teismo išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai ir jeigu jo veiksmuose yra Lietuvos teisės aktų pažeidimų, jis pasiruošęs atsakyti už tai pilna apimtimi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus teritorinė muitinė - teismui elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ (toliau-nutarimas) 4 punktas numato, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: įvežamos nereguliariai ir skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Nagrinėjamu atveju gabentų prekių kiekis (17 KGM nagų lakų ir 5,5 KGM kedrų riešutų) yra didelis ir dėl to Institucijai kelia abejones, jog skirtas ne asmeniniam naudojimui, o pardavimui. Institucija atkreipia dėmesį, kad P. K. yra vairuotojas, o tai reiškia, kad yra ne kartą vykęs per Lietuvos Respublikos sieną, todėl prekių deklaravimo tvarka šiam asmeniui turi būti žinoma ir asmens paaiškinimas, jog „<...> nepagalvojau, kad šias prekes reikia deklaruoti“, negali būti vertinamas kaip pagrįstas argumentas dėl prekių nedeklaravimo. Institucija prašo P. K. pripažinti kaltu įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam nuobaudą įstatymo sankcijoje numatytose ribose su sulaikytų prekių konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prie nuotolinio teismo posėdžio neprisijungė, nors apie nuotolinį teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. atsakomybe lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo P. K. asmenybę, kai nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad P. K. nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, todėl jam skirtina sankcijos minimume numatyta piniginė nuobauda su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių ypatingai švelninančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyti sankcijoje minimume.

Pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinei daiktus, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Teismų praktikoje konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-58-489/2015, Nr. e2AT-60-489/2016, Nr. 2AT-15-696/2017, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-452-209/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-626/2019). Dėl transporto priemonės pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama taip pat atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-697/2015, Nr. 2AT-23-942/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-34-312/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos nedeklaruotos prekės buvo sudėtos krovininio automobilio daiktadėžėje virš gulto ir ant gulto po rūbais. Tai yra nebuvo įrengtos specialios slėptuvės, nėra duomenų, jog būtų daromi, transporto priemonės ardymo darbai, kad paslėpti prekes. Taip pat pažymėtina ir tai, jog transporto priemonė – (duomenys neskelbtini)valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini)valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo, kad atsakomybėn patrauktas asmuo su jam priklausančia transporto priemone gabens kontrabandą. Taigi, teismas pažymi, kad kitų, ANK 29 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį turtą, bylą nagrinėjant teisme nenustatyta.

Taip pat teismas pažymi kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK 29 straipsnio 5 daliai, teismų praktikoje yra nurodoma, jog asmenys gabenantys kontrabanda dažnai naudojasi kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, tokiu būdu bandant nesėkmės atveju, išaiškėjus daromam nusižengimui, sumažinti kylančias pasekmes, todėl tokiais atvejais, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įgyvendinamos prevencinės priemonės, tai yra ši priemonė turėtų atgrasytų asmenis nuo tokio pobūdžio nusižengimų darymo, bei šią veiką darytų nepelningą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-497/2020). Kita vertus, pažymėtina, jog ši administracinio poveikio priemonė kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), tik įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-192-211/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (šiuo atveju transporto priemonės vertės konfiskavimas) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji yra nustatyta ir skiriama, sunkumą <...> (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04).

Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog iš byloje , esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už tris metus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu paskirtina bauda, yra pakankama, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl administracinio poveikio priemonės skyrimas P. K. – transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas – akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principo reikalavimams, nes paskirtos nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, administracinėn atsakomybėn neskiriant šios administracinio poveikio priemonės. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į teisingumo, proporcingumo principus, administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas, netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. K. (P. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1820 eurų (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt) baudą su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.