- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- II-43-834/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00478-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pažeidėjas
- "Jorausta"
sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, Ž. J., dalyvaujant pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiškėjas) atstovui advokatui V. R. (toliau – Pareiškėjo atstovas)
viešame teismo posėdyje, nuotolines vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM) išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. NSA-59 juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)” pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, kadangi ji nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. vasario 11 d. žemės sklypuose kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini)savavališkai, turėdama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - (duomenys neskelbtini)) paskelbtus ir registruotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais Vilniaus rajono savivaldybės administracija suteikė teisę įgyvendinti atitinkamų statinių projektus, bet pažeidžiant esminius projekto sprendinius (statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), arba neturėdamas (duomenys neskelbtini) paskelbto ir įregistruoto statybą leidžiančių dokumentų, statė gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastatus ir taip statydamas statinius pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas. Nustačius, jog nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir ANK 35 straipsnio 2 dalyje, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, asmuo anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, nusižengimu turtinė žala nepadaryta, paskyrė 9000 eurų dydžio baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalaus ar artimo jam dydžio baudą. Nurodo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Mano, kad buvo pažeistos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalį bei 32 straipsnio 1 bei 2 dalis, ir buvo paskirta ne tik kad ne didesnė negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis bauda, o iš vis maksimali galima minėtoje teisės normoje nurodyti dydžio bauda. Skunde nesutinkama su paskirtos nuobaudos dydžio motyvavimu ir nurodo, kad iš dalies sutinka, kad teoriškai Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinio nusižengimo padarymas galėtų sukelti sunkius neigiamus padarinius, nurodytus nutarime, tačiau nurodo, kad būtina įvertinti, kad absoliučiai jokie neigiami padariniai nagrinėjant bylą nustatyti nebuvo. Institucijos motyvai grindžiami išimtinai prielaidomis apie tai, kas galėtų būti. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju yra svarbu ne tai, kiek epizodų sudaro veika, o faktas, kad tai visgi institucijos, priėmusios nutarimą, buvo pripažinta viena veika. Vien vienos veikos epizodų konstatavimas, pats savaime, pareiškėjo nuomone, nedidina veikos pavojingumo. Šios išvados apie veikos epizodus ir jų kiekiu sąlygotą veikos pavojingumą būtų teisingos, jeigu būtų konstatuotas pažeidimų pakartotinumas (dvidešimt šešios veikos). Pareiškėjo įsitikinimu vien faktas, kad pavienė veika susideda iš dvidešimt šešių epizodų, šiuo atveju konstatavus dvi lengvinančias aplinkybes ir nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, jokiu būdu nesudaro pagrindo, pažeidžiant Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnio 1 dalį, skirti maksimalaus sankcijoje numatyto dydžio baudą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į ANK 34 str. 2 d. numatytą reglamentavimą, kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Taigi vien tai, kad Pareiškėjui nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savaime nesudaro pagrindo, jog tokiu atveju privalo būti paskirta SI 56 str. 3 d. numatyta minimali ar artimo jam dydžio bauda. Tokiais atvejais, Institucijos manymu, įstatymų leidėjas tiek teismui, tiek bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paliko diskreciios teise, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 str. 2 d.) ir administracinių nuobaudų skyrimo principus (ANK 32 str. 2 d.), spręsti dėl baudos dydžio pažeidėjams skyrimo nuo įstatyme numatytos minimalios baudos iki minimalios ir maksimalios baudų vidurkio. Institucijos manymu, Pareiškėjas netinkamai aiškina ANK 34 str. 2 d. suformuluotas baudų skyrimo taisykles. Pareiškėjo atliktuose veiksmuose Nutarimu buvo nustatytos ne tik lengvinančios aplinkybės, bet ir jo padėtį bloginančios aplinkybės, todėl Pareiškėjui baudos paskyrimas didesnis už sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį nepažeidžia ANK 34 str. 2 d. numatytų baudos skyrimo taisyklių. Nutarimu skiriant pareiškėjui baudą (Nutarimo dalis „Baudos dydžio mažinimo ar didinimo motyvai pagal ANK 34 straipsnį:“) taip pat buvo įvertintos ir atsižvelgta į šias visas asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes. Atsižvelgiant į asmens atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją - tęstinė veika, susidedanti net iš dvidešimt aštuonių epizodų - laikytina, jog asmens padarytas administracinis nusižengimas (jo pobūdis) yra labai plataus masto ir labai pavojingas. Byloje nustatyta, kad asmuo nurodytą administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia. Nors Inspekcijos turimais duomenimis Pareiškėjas anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, tačiau atkreipia dėmesį, jog šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas yra juridinis asmuo (verslo subjektas), dėl ko pagal teismų praktiką jam yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Pažymi, jog asmuo šiuo atveju tyčia nesilaikydamas statinių statybos teisės aktų reikalavimų statė visus statinius siekdamas sumažinti galimai jam kilsiančius finansinius nuostolius dėl užsitęsusių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų. Šias aplinkybes asmuo nurodė savo pateiktuose paaiškinimuose (2022-09-28 ir 2022-11-18). Taigi toks asmens elgesys, Institucijos manymu, rodo jo savanaudiškumą ir savo asmeninių interesų iškėlimą aukščiau teisės aktų reikalavimų laikymosi ir jų saugomų vertybių, kas neigiamai charakterizuoja Pareiškėjo asmenybę. Šios nurodytos aplinkybės Institucijos laikytinos asmens padėtį bloginančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, netinkamai parinko jos dydį, nustatė dvi lengvinančias aplinkybes, nenustatė sunkinančių aplinkybių. Nustatė tam tikras padėtį bloginančias aplinkybes, nutarime jas aptarė ir paskyrė maksimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Turi būti nustatytos visos sąlygos, tačiau nėra nustatyta padėtį gerinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bloginančios aplinkybės buvo netinkamai nustatytos bylos nagrinėjimo metu, kadangi bloginanti aplinkybė nurodoma kaip asmenybė, nors juridinis asmuo asmenybės neturi. Be to, tai nebuvo apibrėžta nutarime, o atsiliepime ši aplinkybė buvo vertinama. Pažeidimas visiškai formalus, nepaisant to, kad tam tikrą laiką darbai buvo vykdomi be statybą leidžiančio dokumento, jokie neigiami padariniai nekilo, sakyti, kad savavališka statyba galėjo sukelti pasekmes, tai vertinti kaip bloginančią aplinkybę ir tų aplinkybių pagrindu neigti lengvinančias aplinkybes yra neteisinga. Tai formalus pažeidimas, kuomet statybos darbai vykdomi be statybą leidžiančio dokumento, kuris gautas iki nutarimo priėmimo. Epizodų buvimas neleidžia daryti išvados, kad nusikaltimo laipsnis yra didesnis. Jei tai būtų pakartotinumas, galima būtų teigti, kad tai sunkesnio pobūdžio nusižengimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo mėn. buvo kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento., o statybos darbai pradėti 2021 m. birželio-liepos mėn. Kaltės formos kontekste tiesioginė tyčia niekaip negalėjo būti taikoma, nuo pat veikos pradžios pareiškėjas nesiekė savavališkų padarinių, nuo statybos pradžios kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento ir siekė išvengti padarinių. Juridiniam asmeniui, kaip specialiam subjektui, yra taikoma griežtesnė atsakomybė. Inspekcija dar kartą sugriežtino atsakomybę, atsižvelgiant į asmenybę ir paskyrė maksimalią baudą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą bei paaiškino, kad jeigu yra vien teigiamos aplinkybės, pvz. gerinančios ir lengvinančios aplinkybės, tokiu atveju asmeniui gali būti paskirta ne didesnė nei vidurkis bauda. Jei yra mišrus variantas, pvz. sunkinančios ir gerinančios padėtą aplinkybės, institucija mano, kad tokiu atveju vidurkio taisyklė netenka prasmės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, institucija turi skirti nuobaudos dydį nuo minimumo iki maksimumo. Dėl tęstinės veiklos, institucija laiko, kad tęstinė veikla yra asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Buvo nustatytos tik lengvinančios, bet ir padėtį bloginančios aplinkybės, todėl vidurkio taisyklė nėra taikoma - galima pasirinkti tarp minimalios ir maksimalios nuobaudos. Siekiant suformuoti praktiką, kad atgrasyti asmenims nuo ko daugiau statymo buvo paskirta maksimali bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui netrukdė, tačiau negali atsakyti, ar bendradarbiavo. Statybos leidimai nagrinėjimo metu jau buvo gauti, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), statytojams (juridiniams asmenims) skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statydama gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastatus pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas, statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirta 9000 Eur bauda.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kaltės neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens atstovas kvestionuoja bendrovei skirtos baudos dydį ir siekia tinkamos nuobaudos individualizavimo.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančiomis nurodė tai, jog bendrovės atstovas pripažino kaltę visiškai, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatė, kad asmuo visų statinių statybas vykdė pagal statinių projektus, be to, dar iki 2022 m. vasario 11 d. atliktų patikrinimų siekė gauti statybą leidžiančius dokumentus. Be to, kaip matyto iš skundžiamo nutarimo, Institucija pripažino, kad vykdomos naujų statinių savavališkos statybos galimai iš esmės atitiko statinių projektų reikalavimus ir nesukėlė realių neigiamų padarinių, todėl tai vertino kaip teisinio reguliavimo pažeidimo pašalinimą ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe(ANK 35 straipsnio 2 dalis).
Nors Pareiškėjo atstovas atkreipia dėmesį, kad nusižengimas nesukėlė sunkių ar neigiamų pasekmių, o Institucija asmens padarytą administracinį nusižengimą (jo pobūdis) nurodo kaip plataus masto, labai pavojinga ir laiko tai kaip Pareiškėjo atsakomybę bloginančia aplinkybe, tačiau pastebėtina, kad Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytam nusižengimui inkriminuoti nebūtinas žalos atsiradimas ar asmenų interesų pažeidimas, o atsakomybė kyla vien dėl statybos reikalavimų nesilaikymo.
Teismas sutinka su Institucija, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Teismas nesutinka su institucijos argumentais, kad dėl to, jog nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, taip pat dėl statybų masto bei juridiniam asmeniui keliamų atidumo reikalavimų, negali būti skirta žemiau sankcijos vidurkio nustatyta bauda.
Teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę būtent juridiniams asmenims, todėl laikyti Pareiškėjo atsakomybę bloginančia aplinkybę tai, kad pažeidimą padarė būtent juridinis asmuo, kuriam, kaip nurodo Institucija, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai ir vertinti tai kaip atsakomybę bloginančia padėtimi, yra nepagrįsta. Dėl kaltės formos reikšmingumo teismas pritaria institucijai, kad ji turi įtakos individualizuojant nuobaudą, tačiau sprendžia, jog tyčinės kaltės nustatymas iš esmės leidžia vertinti, jog tai būtų pagrindas atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti bendrovei mažesnę nuobaudą, negu numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, tačiau tai nėra kliūtis svarstyti, ar ANK 22 straipsnyje nustatyti nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, paskyrus baudos dydį žemiau sankcijos vidurkio.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažymėtina, kad nors ir buvo statomas ne vienas namas, tačiau įmonė visų statinių projektus vykdė pagal statybos projektus, siekė gauti statybą leidžiančius dokumentus, koregavo gautas pastabas, o Statybos įstatymo normų pažeidimo pavojingumą daro ženkliai mažesnį, nei tais atvejais, kai statytojas nuo esminių statinio projekto sprendinių nukrypsta išimtinai savo paties iniciatyva ir rizika ar net turi išankstinį piktybišką nusiteikimą jų nesilaikyti statybų procese, o šiuo atveju to nustatyta nebuvo.
Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog nusižengimo tyrimas šioje byloje būtų buvęs apsunkintas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, bendrovė tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, jos atstovas gailisi, pažeidimas buvo pašalintas ir statybą leidžiantis dokumentai jau gauti bylos nagrinėjimo metu, ką patvirtino ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, byloje nėra jokių duomenų, jog analizuojamas nusižengimas būtų sukėlęs kokias nors sunkias, neigiamas ar negrįžtamas pasekmes. Teismų praktikoje panašiose bylose, kai statomi pavieniai statiniai (ar pastatai iki 3 vnt.) pažeidžiant Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai skiriama minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-45-966/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-851/2021). Tačiau įvertinus šios bylos aplinkybes ir kartu įvertinus tai, kad nenustatyta bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, į statybų mastą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtinas žemiau Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos vidurkio baudos dydis. Manytina, kad tokia bauda neprieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini) paskirti administracinę nuobaudą – 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) dydžio baudą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus