- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- II-2-1007/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00608-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato, atstovui Nerijui Grigorevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo arba nutarimo pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VS) vyresniojo tyrėjo Loreno Balčiūno 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį galutine administracine nuobauda – 434 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 13 d. 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, tyčia, neturėdamas konkrečių, bei aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir naudodamas rankinį stabdį, privertė automobilį suktis ratu, kai tai nebūtina eismo saugumui, tokiu būdu tampant transporto priemonei nevaldomai, tuo atkreipdamas kitų asmenų dėmesį, parodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų savo saugumui taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, bei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje (b. l. 3–5).
Šalies argumentai
2016 m. gruodžio 22 d. R. N. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VS vyresniojo tyrėjo Loreno Balčiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytos veikos ir administracinę bylą dalyje dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Priėmus sprendimą nagrinėti administracinę bylą iš esmės, paskirti mažesnę nei įstatyme numatytą sankciją – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (b. l. 17–22).
Teismo posėdžio metu R. N. patikslino, kad prašo teismo panaikinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VS nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti, nes mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, arba paskirti mažesnę nei įstatyme numatytą sankciją, tai yra netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ir skunde R. N. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. grįžo iš Norvegijos. Internetu užsisakė transporto priemonės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nes nuolat negyvena Lietuvoje ir automobiliu nesinaudoja. Į elektroninį paštą gavo pranešimą, jog automobilio draudimas galioja nuo gruodžio 13 d., bet nepastebėjo, kad jis įsigalioja tą dieną nuo 22 val. Tą pačią dieną pats pasikeitė automobilio padangas iš vasarinių į žiemines ir nutarė išbandyti automobilio stabilumą, nes jam pasirodė, kad automobilis nestabilus, netinkamai funkcionuoja stabdžių sistema, netinkamas padangų sukibimas su kelio danga. Tuomet 2016 m. gruodžio 13 d. apie 20 val. 00 min. nuvyko už miesto į Kadagių kaimą, Akmenės rajone, esančią aikštelę laukuose, nutolusią nuo pagrindinio kelio. Pastebėjęs minėtoje aikštelėje stovintį vieną automobilį, apsisuko, ruošėsi grįžti namo, tačiau pamatė, kad minėtas automobilis išvažiuoja, todėl grįžo atgal į aikštelę. Aikštelėje automobiliu važinėjo gal pusantros minutės, padarydamas 4-5 „aštuonetus“, kad įsitikintų, jog automobilis stabilus, žieminių padangų sukibimas su kelio danga tinkamas, stabdžių sistema funkcionuoja gerai. Patikslino, kad savo 2016 m. gruodžio 13 d. pirmame paaiškinime dėl susijaudinimo neteisingai nurodė, kad staigiai stabdydamas leido automobiliui apsisukti apie savo ašį, o iš tikrųjų važinėjo darydamas „aštuonetus“. R. N. nurodė, kad jokiu būdu nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, kelti pavojų eismo ar žmonių saugumui. Vidinės jo paskatos buvo nulemtos kitų motyvų, būtent – siekiu užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą, įvertinti automobilio techninę būklę. Jis paaiškino, kad visiškai nenaudojo rankinio stabdžio, o automobilis nesisuko ir negalėjo suktis ratu, nes jis yra varomas keturiais ratais (Quattro), todėl iš esmės nurodytų veiksmų atlikti neįmanoma, jų ir nesiekė. Automobilis yra sportinės komplektacijos, todėl galėjo girdėtis didelis akseleratoriaus garsas. R. N. teigimu, jo vairavimas aikštelėje, esančioje ne mieste, laukuose, negalėjo sukelti pavojaus aplinkiniams, nes nebuvo nė vienos transporto priemonės ar asmens, taip pat jo vidinės paskatos nebuvo chuliganiškos ir nebuvo tiesioginės tyčios. Pasak jo, policijos pareigūnams susiformavo netinkama nuomonė, jog automobilis buvo nevaldomas, kad jis siekė atkreipti į save dėmesį, rodė savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei. Atvirkščiai, siekdamas saugiai važinėti, jis, pasikeitęs padangas į žiemines, nuvyko į vietą, kur nėra eismo, nekyla jokio pavojaus aplinkiniams, nėra automobilių ir žmonių, norėdamas įvertinti techninę automobilio būklę, nes automobilis buvo ilgą laiką neeksploatuotas. R. N. nurodė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek skiriant administracinę nuobaudą nesutikęs su jam inkriminuojamu pažeidimu, jog iš chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Priešingai, vertindamas automobilio būklę už miesto, laukuose esančioje stovėjimo aikštelėje, tikrai nesiekė priešpastatyti save prieš kitus asmenis, jo veiksmuose nebuvo tokio pavojingumo, kad būtų kilusi grėsmė ir realus pavojus eismo ir kitų žmonių saugumui. Važiavo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, aikštelėje ir kelyje nebuvo jokių automobilių ar pėsčiųjų. Pasak jo, danga aikštelėje buvo nenuvalyta, išvažinėta, prastesnė nei važiuojamojoje kelio dalyje. R. N. paaiškino dirbantis staliumi Norvegijos įmonėje, šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas tiesiogiai atlikti darbo pareigas, nes automobiliu Norvegijoje važinėja į skirtingose vietose esančius darbo objektus. Anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ir atsiliepime į skundą institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Nerijus Grigorevičius prašė teismo skundo netenkinti. Nurodė, kad R. N. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Institucijos atstovas nurodė, kad R. N. pozicija ir pateikiamas įvykių situacijos vertinimas yra akivaizdus bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Padarytus administracinius teisės pažeidimus įrodo Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VS tyrėjo Vytauto Pakalniškio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), jo tarnybinis pranešimas, kuriuos patvirtina rašytinė medžiaga. Atsiliepime akcentuota, kad R. N. skunde nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta yra ne nuo pagrindinio kelio laukuose nutolusi aikštelė, o transporto priemonių stovėjimo vieta, pažymėta kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, kuri įrengta šalia Akmenės gamtos ir kultūros parko, skirto žmonių poilsiui ir laisvalaikiui, teritorijos. Įvažiavimas į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę yra iš pagrindinės Kadagių gatvės, aikštelė nėra aptverta, patekimas į ją neribojamas. Institucijos atstovo teigimu, R. N. argumentai, kurie paskatino jį transporto priemonių stovėjimo vietoje (aikštelėje) automobilį suktis ratu, o taip pat įsibėgėjant staigiai stabdyti norint įsitikinti vairuojamo automobilio stabdžių efektyvumu, įvardyti kaip siekis užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą ir įvertinti automobilio techninę būklę, vertintini kritiškai, nes, vadovaujantis eismo saugumo Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrinimą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, kiekvienas eismo dalyvis turi laikytis šių teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio „Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos“ 2 punkto nuostatomis, transporto priemonės vairuotojui draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus. Institucijos atstovo teigimu, šiuo atveju transporto priemonės vairuotojas R. N. sąmoningai, nesilaikydamas bendrųjų transporto priemonių vairuotojų pareigų, savo transporto priemonei keliamų techninių reikalavimų, patikrinimą atliko ne prieš eksploatacijos pradžią, bet išvažiuodamas į kelią, tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Institucijos atstovas prašo palikti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK priimtą nutarimą Nr. 51N-80527505-16 administracinėje byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.
Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė“, nuostatomis, R. N. padaryti administraciniai teisės pažeidimai pagal įsigaliojusio ANK straipsnius neperkvalifikuotini, kadangi pastarajame įstatyme nustatyta griežtesnė atsakomybė, nei ATPK, todėl administracinė teisena tęstina pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Motyvuojamoji dalis
R. N. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju R. N. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 13 d. 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, tyčia, neturėdamas konkrečių, bei aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir naudodamas rankinį stabdį, privertė automobilį suktis ratu, kai tai nebūtina eismo saugumui, tokiu būdu tampant transporto priemonei nevaldomai, tuo atkreipdamas kitų asmenų dėmesį, parodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų savo saugumui taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, bei Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 ir 226 punktų reikalavimus.
Dėl chuliganiško vairavimo
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Taigi, asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis Nr. ATP-437-195/2012). Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti pažeidimo subjektyvųjį požymį – pažeidimo padarymo motyvą – suvoktas vidines paskatas, nulėmusias asmens pasiryžimą padaryti pažeidimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos be priežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis Nr. N444-1222/2011). Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra formalioji, nereikalaujanti pasekmių, administracinei atsakomybei atsirasti užtenka nustatyti faktą, jog asmuo pažeidė KET 9 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. ATP-512-626/2015).
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. viešoje vietoje, t. y. transporto priemonių stovėjimo vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, į kurią įvažiavimas yra iš pagrindinės kaimo gatvės ir patekimas neribojamas jokiomis fizinėmis ar techninėmis priemonėmis, todėl bet kuriuo metu ten galėjo atsirasti ir kiti eismo dalyviai, nes ji įrengta šalia Akmenės gamtos ir kultūros parko, skirto žmonių poilsiui ir laisvalaikiui, teritorijos, ne dėl eismo būtinumo, vairavo automobilį stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, priversdamas automobilį suktis „aštuoneto“ formos trajektorija.
Teismo posėdžio metu R. N. iš esmės neneigė faktinių aplinkybių, kad 2016 m. gruodžio 13 d. 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje tokiu būdu vairavo automobilį, tai yra padarydamas 4–5 „aštuonetus“, tačiau paaiškino, kad taip vairavo, nes norėjo įsitikinti, kad jo automobilis stabilus, žieminių padangų sukibimas su kelio danga tinkamas, stabdžių sistema funkcionuoja gerai. Skundą padavusio asmens manymu, jo veiksmai neturėtų būtų vertinami kaip teisės pažeidimas.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad R. N. 2016 m. gruodžio 13 d. 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. transporto priemonių stovėjimo vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir priversdamas automobilį suktis ratu aštuoneto formos trajektorija, kai tai nebūtina eismo saugumui, parodė savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų savo, kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, tuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Teismo vertinimu šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai niekaip negali būti suderinami su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Priešingai, aptartos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų, specialiai sąmoningai pažeidžiant KET reikalavimus. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje R. N. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl darytina išvada, kad jis administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą patrauktas pagrįstai.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių didelę grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, todėl teismo vertinimu, atvejai, kai už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
R. N. teismo prašo paskirti mažesnę nei įstatyme numatytą sankciją, tai yra netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje Norvegijoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvią galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškino, kad ši teisė nebus pažeista, jei asmuo, netekęs teisės vairuoti, negalės dirbti atitinkamo darbo (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai), todėl teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo.
Taigi, R. N. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje Norvegijoje, privalėjo iš anksto numatyti neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo (chuliganiško vairavimo) neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą.
Teismo vertinimu, šioje byloje neegzistuoja ir kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima R. N. neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijos minimume.
Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog šioje byloje paskirtoji nuobauda – sankcijoje numatytos administracinės baudos vidurkis su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laikytina proporcinga ir adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl keisti ar naikinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK priimtą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti 2016 m. gruodžio 16 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir R. N. skundo netenkinti.
Nutarimo nuorašą per tris dienas nuo nutarimo paskelbimo išsiųsti skundą padavusiam asmeniui, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.