Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. N. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutarties, kuria paliktas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2016-12-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas ir R. N. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-12-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. ir 123 str. 5 d. galutine administracine nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2016-12-13 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, tyčia, neturėdamas konkrečių, bei aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir naudodamas rankinį stabdį, privertė automobilį suktis ratu, kai tai nebūtina eismo saugumui, tokiu būdu tampant transporto priemonei nevaldomai, tuo atkreipdamas kitų asmenų dėmesį, parodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų savo saugumui taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, bei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9 ir 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

R. N. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau Lietuvos Respublikos ANK), kuris pakeičia iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK. Įgyvendinant 2017-01-01 įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos ANK ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio (senaties terminų ir teisenos taikymas) 4 dalimi, skundžiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK normas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma R. N. apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo, už kurį R. N. buvo nubaustas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-12-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde R. N. nesutinka su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo ir apylinkės teismo išvada, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo, t. y. už tai, kad tyčia, neturėdamas konkrečių, bei aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir naudodamas rankinį stabdį, privertė automobilį suktis ratu, kai tai nebūtina eismo saugumui, tokiu būdu tampant transporto priemonei nevaldomai, tuo atkreipdamas kitų asmenų dėmesį, parodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų savo saugumui, taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei KET 4, 5, 9 ir 226 punktų reikalavimus. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. N. ginčija šio administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymą, teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad jo veiksmai buvo atlikti tiesiogine tyčia dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar R. N. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. N. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. N. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-12-16 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad R. N. 2016-12-13 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, t. y. transporto priemonių stovėjimo vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir priversdamas automobilį suktis ratu aštuoneto formos trajektorija, kai tai nebūtina eismo saugumui, parodė savo išskirtinumą ir nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų savo, kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, tuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tiek Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą galioti, netinkamai R. N. elgesį aikštelėje įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra neginčytinai įrodyta, jog R. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., nes analizuojant R. N. veiksmus byloje nėra įrodymų, kad jis vairuodamas automobilį spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį suktis ratu aštuoneto formos trajektorija, dėl chuliganiškų paskatų. Apygardos teismas mano, kad vien policijos pareigūnų subjektyvus vertinimas, jog R. N. stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir naudojo rankinį stabdį, taip priversdamas automobilį suktis ratu, ir taip elgėsi dėl chuliganiškų paskatų nėra pagrindas patraukti R. N. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Kaip jau minėta anksčiau, chuliganiškos paskatos šiuo atveju yra kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. N. nuo pat proceso pradžios iš esmės neneigė aplinkybių, kad jis aikštelėje automobiliu spausdamas akseleratoriaus pedalą sukosi ratu aštuoneto formos trajektorija, tačiau tvirtino, kad tai darė dėl to, jog įsitikintų, ar automobilis stabilus, ar žieminių padangų sukibimas su kelio danga yra tinkamas, ar tinkamai funkcionuoja stabdžių sistema. Tiek apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde R. N. nurodo, kad jis jokiu būdu nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, kelti pavojų eismo ar žmonių bei savo saugumui. Jis siekė įvertinti automobilio techninę būklę. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra įrodymų, kad R. N. tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, taip pat, kad dėl R. N. automobilio vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui, kitų asmenų turtui. Pagal turimą bylos medžiagą, byloje nenustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu ir įvykio vietoje buvo kitų asmenų ar kitų automobilių.

Pažymėtina, kad chuliganiško vairavimo pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, tačiau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą specialioji KET norma nurodyta nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. N. pažeidė KET 4, 5, 9 ir 226 punktų reikalavimus. KET 4, 5, 9 p. įtvirtintos normos yra bendro pobūdžio, o KET 226 p. numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Taigi KET 226 p. nuostatos nesusijusios su Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymu, jos susijusios su R. N. inkriminuotu kitu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia R. N. versijos, jog jis siekė įvertinti automobilio techninę būklę ir jokiu būdu nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, kelti pavojų eismo ar žmonių bei savo saugumui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju R. N. veiksmai aikštelėje – vairuodamas automobilį ir stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą privertė automobilį suktis ratu aštuoneto formos trajektorija, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, nes R. N. veikoje nėra visų būtinų Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. N. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutartį panaikinti ir R. N. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį nutraukti, paliekant galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-12-16 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.