- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- I1-3670-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00370-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau - Pravieniškių PN - AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (2 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. Pravieniškių PN – AK direktoriaus nutarimu buvo perkeltas iš 1 būrio 15 brigados į 6 būrio 9 kamerą, kurioje gyvena nuteistasis, vardu Lukas, su kuriuo jis nesutaria ir nepalaiko gerų santykių. Apie tai jis pasakė resocializacijos skyriaus specialistei Ž. J. ir informavo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūną N. L., taip pat paminėjo, kad gali kilti konfliktinė situacija, šis nuteistasis gali imtis prieš jį veiksmų, kurie pažeistų jo sveikatą, bei atsisakė eiti į paskirtą kamerą. Resocializacijos skyriaus specialistė atsakė, kad nieko nebus ir kad jis negali atsisakyti vykdyti teisėtų administracijos nurodymų. Dėl pareiškėjo išvardintų baimių dėl savo sveikatos, o gal net gyvybės darbuotojai nereagavo ir jis buvo perkeltas į 6 būrio 9 kamerą. Po kiek laiko kameroje buvo sumuštas, patyrė įvairių veido sužalojimų, buvo sulaužyta nosis. Kadangi nesuprato, dėl ko buvo sumuštas, patyrė šoką. Po sumušimo buvo perkeltas į kitą kamerą. Pareigūnai jo atžvilgiu pasielgė neapdairiai bei neatsakingai, neatsižvelgė į galimas rizikas, į jo žodžius nereagavo. Patyrė psichinių sutrikimų, lankosi pas psichologus bei psichiatrą, geria vaistus, taip pat yra emociškai pažemintas ir sutrikęs bei patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN - AK, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (46 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (32-36 b. l.), kuriame prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikė 2022-03-02 tarnybinį pranešimą dėl nuteistojo A. L., kuriame nurodė, kad Kalėjimų departamento ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gautas Pravieniškių PN – AK raštas apie tai, jog 2022-01-26 apie 14.05 val. Pravieniškių PN – AK pirmojo sektoriaus 6 būrio 9 gyvenamojoje patalpoje pastebėtas sužalota nosimi nuteistasis A. L.. Tikslu išsiaiškinti sužalojimo ar susižalojimo aplinkybes skyriuje pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas, apklaustas liudytoju A. L., kuris nurodė, kad 2022-01-26 apie 14 val., jam būnant 6 būrio 9 gyvenamojoje patalpoje, dėl ką tik išplautų ir drėgnų grindų einant paslydo ir veidu trenkėsi į patalpos sieną, taip patirdamas minėtus sužalojimus. Dėl patirtų sužalojimų jie pretenzijų niekam neturėjo, rašyti pareiškimą ir kreiptis į ekspertus atsisakė, taip pat pageidavo tolimesnį tyrimą nutraukti. Dėl šio įvykio priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 1 d. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo sumuštas kito nuteistojo, nors aplinkybių patikrinimo metu buvo nurodęs, kad susižalojo pats paslydęs. Pareiškėjas turėjo galimybę ikiteisminio tyrimo metu nurodyti jį sužalojusį asmenį ir padarytą žalą prisiteisti iš šio asmens, tačiau to nepadarė bei pareigūnams pateikė melagingus parodymus dėl patirto sužalojimo. Žala pareiškėjui kilo ne dėl atsakovo, o dėl kito nuteistojo, kuris sutrikdė jo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ar kiti asmenys kreipėsi į Pravieniškių PN – AK dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų. Atsakovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių asmenų neteisėtus veiksmus neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikia jokių savo prašymų ar skundų, teiktų atsakovui dėl jam gresiančio pavojaus. Vien tai, kad pareiškėjas buvo sumuštas jam atliekant bausmę Praviniškių PN – AK nėra pakankamas pagrindas konstatuoti , kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo saugumo. Atsakovas mano, kad neteisėtų jo veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta, pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Pravieniškių PN – AT specialistė K. A. nurodė, kad paėmė iš pareiškėjo paaiškinimą dėl sužalojimo ir perdavė Kriminalinės žvalgybos pareigūnams, kas buvo parašyta paaiškinime, nepamena, naudojo vaizdo registratorių, tačiau įrašai jame saugomi tik 9 dienas.
Liudytoju apklaustas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. L. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. buvo atvykęs į Pravieniškių PN – AK 1 sektoriaus 6 būrį pasikalbėti su pareiškėju dėl galimo konflikto su kitu nuteistuoju, surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo viršininką apie būtinumą perkelti A. L. į kitą zoną, kamerų tipo patalpas. Ar pokalbio metu pareiškėjas jam sakė, kad negali būti laikomas su nuteistuoju Luku, negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes nepamena, nuteistųjų yra labai daug. Esant kokiai nors grėsmei nuteistasis turi parašyti prašymą, tada yra svarstoma. Situacija tokia, kad dėl patalpų trūkumo nuteistuosius sunku izoliuoti, bet jei nuteistasis nurodo galimas grėsmes, jis neturėtų būti įkeliamas į patalpas, kuriose jam kyla tokia grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas A. L. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN – AK, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN – AK nebuvo užtikrintas jo saugumas, dėl ko jis buvo sumuštas kito nuteistojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nuteistųjų laikymo pataisos namuose tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 70 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (1 dalis). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (3 dalis). Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (6 dalis).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 14.05 val. Pravieniškių PN – AK 6 būrio 9-oje gyvenamojoje patalpoje pastebėtas nuteistasis A. L. kraujuojančia nosimi ir išvestas į laikino sulaikymo patalpą. Tos pačios dienos 14.25 val. jis buvo apžiūrėtas medikų, nustatyti veido sužalojimai, medicininėje pažymoje užfiksuota, kad nuteistasis, jo teigimu, kameroje paslydo ir krisdamas trenkėsi veidu į sieną. 2022 m. sausio 26 d. 14.55 val. medikų buvo apžiūrėtas ir nuteistasis L. B., jam nustatytas kairės rankos delnakaulių sužalojimas, nuteistasis gydytojui nurodė, kad susižalojo 9 kameroje, nes paslydęs krito. 2022 m. vasario 2 d. rašytame pasiaiškinime pareiškėjas A. L. nurodė, kad sausio 25 d. kameroje Nr. 9 buvo sumuštas kito nuteistojo dėl jam nežinomų priežasčių; kai jam buvo pranešta, kad jis bus perkeltas į 6 būrio 9 kamerą, specialistei Ž. J. pranešė, jog atsisako eiti į paskirtą kamerą, nes nesutaria su minėtu nuteistuoju, apie tai buvo informuotas ir kriminalinės žvalgybos pareigūnas, tačiau vis tiek buvo perkeltas į 9 kamerą; kai L. B. sužinojo jo pavardę, jį sumušė. L. B. savo pasiaiškinime, rašytame 2022-02-02, nurodė, kad kameroje Nr. 9 prausėsi, paslydo ir susižalojo kairę ranką. 2022 m. vasario 8 d. liudytoju apklaustas A. L. nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d. 14 val. 6 būrio 9 kameroje dėl ką tik išplautų ir drėgnų kambario grindų paslydo ir veidu trenkėsi į kambario sieną, niekas jo nepastūmė ir nesmurtavo, smūgių nesudavė, susižalojo pats dėl neatsargumo, pretenzijų niekam neturi, rašyti pareiškimą atsisako, tolimesnį tyrimą prašo nutraukti. Atliekant tyrimą liudytoja apklausta jaunesnioji specialistė L. B. nurodė, kad 2022-01-26 apie 14.05 val. koridoriuje, šalia posto išgirdo triukšmą 6-ojo būrio 69 brigadoje, atidariusi gyvenamosios patalpos duris pamatė nuteistąjį A. L., kuriam kraujavo nosis ir prašėsi išvedamas iš patalpos, sužalojimo aplinkybių nenurodė, kitas nuteistasis L. B. paklausė „kodėl į šią patalpą atvedė vagį“, iš to pasakymo suprato, kad tarp šių dviejų nuteistųjų galėjo kilti konfliktas. 2022 m. vasario 13 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. L. patirtų sužalojimų.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Todėl galima aplinkybė, kad nuteistieji gali turėti realios įtakos kito nuteistojo asmenybei, pavyzdžiui, kelti realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, arba turi būti kitas svarus pagrindas, kuriuo remiantis, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.). Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų, su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, administracijai nekyla pareiga tenkinti nuteistojo prašymo dėl perkėlimo į kitas patalpas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-956-624/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad BVK nustato imperatyvią pareigą Pravieniškių PN-AK rūpintis įstaigoje esančių nuteistųjų saugumu, o Pravieniškių PN-AK atvejai, kuomet įstaigoje nuteistieji sumušami ar sužalojami, nors tyrimo metu ir pareiškia, kad pretenzijų kitiems nuteistiesiems neturi, pasitaiko ne kartą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06); 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09)). Teismas yra pažymėjęs, kad Pravieniškių PN-AK administracija, priskirtos kompetencijos ribose elgdamasi protingai ir apdairiai, atsižvelgdama į įstaigai žinomas aplinkybes, privalo numatyti, kad net ir nesant akivaizdžiai išreikštų nusiskundimų iš nuteistojo, jam gali kilti pavojus iš kitų nuteistųjų ir imtis būtinų jo (ir kitų nuteistųjų) apsaugos priemonių, tačiau to nedaro. Asmuo sužalojamas valstybinėje įstaigoje, pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturi jokių galimybių pasišalinti (žr. 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88. Todėl kalinimo įstaigos, vykdydamos minėtų teisės aktų reikalavimus ir užtikrindamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pataisos įstaigų pareigūnų veiksmus, neužtikrinant nuteistiesiems saugumo, kuomet jie įstaigos patalpose sumušami kitų nuteistųjų, pripažįsta neteisėtais (žr. 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. L., prieš perkeliant jį į 6 būrio 9 kamerą pareigūnams nurodė, kad nesutaria su šioje kameroje laikomu nuteistuoju, tačiau vis tiek buvo į ją patalpintas, o 2022 m. sausio 26 d. šioje kameroje patyrė sužalojimus. Nors apklausiamas liudytoju 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjas nurodė, kad dėl ką tik išplautų kambario grindų paslydo ir veidu trenkėsi į kambario sieną, niekas jo nepastūmė ir nesmurtavo, smūgių nesudavė, susižalojo pats dėl neatsargumo, tačiau 2022 m. vasario 2 d. rašytame pasiaiškinime nurodė, kad 9 kameroje buvo sumuštas kito nuteistojo L. B., su kuriuo nesutaria. Kad pareiškėjas A. L. buvo sumuštas, o ne susižalojo pargriuvęs, galima spręsti ir iš jaunesniosios specialistės L. B., kuri pirmoji pastebėjo sužalotą pareiškėją ir bendravo su kitu toje kameroje buvusiu nuteistuoju L. B., parodymų (nuteistasis L. B. paklausė „kodėl į šią gyvenamąją patalpą atvedė vagį“), taip pat iš duomenų, užfiksuotų sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymose, kur nurodyta, kad tuo pačiu metu nuteistajam A. L. sužalotas veidas, o nuteistajam L. B. – kairės rankos delnakaulis. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. L. negalėjo paneigti, jog nuteistasis A. L. jam nurodė, kad negali būti laikomas vienoje kameroje su nuteistuoju L. B., o vaizdo kamerų ir vaizdo registratorių įrašai, galintys patvirtinti arba paneigti nurodytas aplinkybes, išsaugoti nebuvo. Atsakovės teiginys, kad pareiškėjas dėl jam kilusios grėsmės privalėjo į pataisos įstaigos administraciją kreiptis raštu, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes BVK 70 straipsnio 6 dalis, kurį numatė tokią kreipimosi formą, pakeista 2020-06-04 įstatymu Nr. XIII-3023 (galioja nuo 2020 06 20). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl tyrimo metu apklausiamas liudytoju nurodė kitokias sužalojimo aplinkybes (susižalojo pargriuvęs) - nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip jam patarė apklausą atlikęs pareigūnas. Kad Pravieniškių PN – AK administracija turėjo duomenų apie galimas grėsmes A. L. atžvilgiu patvirtina liudytojo N. L. parodymai, iš kurių matosi, kad dar 2021 m. gruodžio 31 d. pabendravęs su nuteistuoju A. L. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo viršininką apie būtinumą perkelti šį nuteistąjį į kitą zoną. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad Pravieniškių PN – AK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, pareiškėjo saugumas pataisos įstaigoje nebuvo užtikrintas ir dėl to pareiškėjas buvo sužalotas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus.
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53261/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į saugias bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista ir kad jis dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo patirti sužalojimai buvo nežymūs (veido ir nosies sumušimai), medicininių duomenų, kad pareiškėjui buvo sulaužyta nosis, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, byloje nėra, pats pareiškėjas tyrimo metu neigė, jog buvo sumuštas kito asmens, nurodė, jog dėl patirto sužalojimo pretenzijų niekam neturi ir į teismo medicinos ekspertus kreiptis atsisakė, jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. L. teisė į saugias bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.