Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-05-24 · Administracinė byla Nr. A-664-756/2018

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
A-664-756/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00323-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis, Laimutis Alechnavičius, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. J., D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A-664-756/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00323-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai V. J. ir D. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), V. J. 300 000 Eur neturtinės žalos ir 8 472,25 Eur turtinės žalos bei D. J. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Pareiškėjai skunde nurodė, jog 2013 m. birželio 7 d. Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo sumuštas pareiškėjų artimas giminaitis (V. J. sūnus, D. J. brolis) M. J., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Priežastinį ryšį tarp M. J. sužalojimo ir mirties patvirtina mirties priežasties tyrimą atlikusio specialisto 2014 m. liepos 31 d. išvada Nr. 170/14 (09). Pareiškėjai teigė, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino M. J., šioje pataisos įstaigoje atlikusio laisvės atėmimo bausmę, saugumo, nepasirūpino, jog pataisos namuose būtų padidintas personalo skaičius ar įdiegtos techninės ar kitokios priemonės, leidžiančios užtikrinti pakankamą nuteistųjų stebėjimą. M. J. sumušimo metu buvo sužaloti dar du nuteistieji, todėl akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas, toleruojama kriminalinė nuteistųjų subkultūra ir taip sudaromos sąlygos nuteistųjų tarpusavio smurtui. Pareiškėjai nurodė, jog nusikaltimas prieš M. J. buvo įvykdytas nakties metu, kitų nuteistųjų grupės, jiems veiksmus koordinuojant mobiliaisiais telefonais, kurių nuteistieji neturi teisės turėti pataisos įstaigoje, iš anksto suderintais veiksmais, kurie nebuvo spontaniški ir neplanuoti, o parengti pasinaudojant Pravieniškių PN-AK ne vienerius metus egzistuojančiomis saugumo spragomis, personalo trūkumu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) reikalavimų nevykdymu.Pareiškėjai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00546-13 dėl M. J. nužudymo 2015 m. liepos 10 d. buvo sustabdytas, nusikaltimą padarę asmenys nenustatyti. Pravieniškių PN-AK nerinko ir neturi jokių duomenų apie nuteistųjų elgesį 2013 m. birželio 7 d. nakties metu, t. y. nuteistieji nebuvo stebimi. Atsakovas turėjo pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų naudojamas smurtas, tačiau to neatliko. Pareiškėjai teigė, jog dėl M. J. sužalojimo, nuolat išgyveno emocinę depresiją dėl gresiančios mirties. Pareiškėjas V. J. su sūnumi nuo vaikystės palaikė glaudžius ryšius, atliekant bausmę sūnų išlaikė, padėjo jam materialiai, rūpinosi sūnumi viso jo gydymo metu. Po sūnaus mirties V. J. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, skausmą ir išgyvenimus, nes jis prarado vienintelį sūnų, su kuriuo siejo visą savo gyvenimą, kuris turėjo užtikrinti giminės ir pavardės tęstinumą. Be to, pareiškėjui neigiamus dvasinius išgyvenimus, apmaudą ir beviltiškumo jausmą sukėlė ir tai, kad Pravieniškių PN-AK ikiteisminį tyrimą atliko neefektyviai, nužudymą įvykdęs asmuo liko nenustatytas ir nenubaustas. D. J. su vyresniu broliu palaikė labai artimus ryšius, brolis ją globodavo, teikdavo patarimus, prižiūrėdavo ją, rūpinosi jos mokslais ir drausme, padėdavo iškilus problemoms, kartu leisdavo laiką, pramogaudavo. Broliui atsidūrus pataisos namuose, jie palaikė glaudžius ryšius laiškais, po sumušimo ji nuolat prižiūrėjo brolį, todėl po jo mirties patyrė šoką, emocinę traumą. Nustatant pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad pasekmės yra nepataisomos, žala padaryta pažeidus labiausiai saugomą vertybę – gyvybę, todėl neturtinė žala turėtų būti atlyginama visiškai. Dėl patirtos turtinės žalos pareiškėjas V. J. nurodė, jog apmokėdamas sūnaus gydymo išlaidas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninei patyrė 8 472,25 Eur (29 253 Lt) turtinę žalą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK laikomų nuteistųjų apsauga, priežiūra, šių asmenų izoliavimas užtikrinami tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Pravieniškių PN-AK nuteistųjų priežiūrą vykdo Apsaugos ir priežiūros skyrius, kuris nepertraukiamai dirba 4 pamainomis (visą parą). 2013 m. birželio 6–7 dienomis nuteistųjų priežiūrą vykdė pareigūnų budinčioji pamaina Nr. 4, vadovaujama direktoriaus budinčiojo padėjėjo Ž. R.. Atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 1-o lokalinio sektoriaus 2-o būrio patalpose nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitų sistemų, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame turėtų būti pareigūnas, todėl buvo sudėtinga užkardyti 2013 m. birželio 7 d. ryte įvykusį teisėtvarkos pažeidimą. Pareigūnai negalėjo iš anksto numatyti kilsiančių pasekmių, nes jokių susibūrimų ar neteisėtų veiksmų, galinčių sukelti įtarimus, nebuvo. M. J. nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į pataisos namus dėl gresiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei, taip pat nesikreipė ir dėl asmeninių konfliktų su kitais nuteistaisiais, tokios informacijos nebuvo gauta ir iš kitų asmenų, todėl M. J. taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalį, t. y. laikyti jį izoliuotą, nebuvo pagrindo.Atsakovo atstovas tvirtino, jog M. J. buvo sužalotas ne dėl valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos, o dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos, todėl negalimas priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos veiksmų ir žalos konstatavimas. Valstybė negali būti patraukta atsakomybėn už neturtinę žalą, kurią patyrė M. J. dėl kito asmens (asmenų) jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjai skunde nedetalizavo, iš ko susideda jų patirta neturtinė žala, nepagrindė jos objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl jų reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas informacijos apie M. J. galimai kilusią grėsmę nebuvo gavę. Pataisos namuose dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir jų laikymo teisinio reglamentavimo nebuvo įmanoma užtikrinti kiekvieno nuteistojo nuolatinio ir betarpiško stebėjimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, 2013 m. birželio 7 d. apie 6.30 val. sužinoję apie M. J. sužalojimą, nedelsiant ėmėsi jų kompetencijai priskirtinų veiksmų, suorganizavo pirmąją medicinos pagalbą, išvežė sužalotąjį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos), Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. J. sveikatos sutrikdymo. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nepagrįsta visą žalą kildinti tiesiogiai iš Pravieniškių PN-AK darbuotojų galimo neveikimo, kadangi jų neteisėtas neveikimas, jei toks būtų nustatytas byloje, tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, todėl nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl dalinės valstybės atsakomybės.