Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-187/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
1-345-187/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34693-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Kaltinamasis
K. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-345-187/2018Proceso Nr. 1-01-1-34693-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.3; 1.1.10.1; 1.2.17.13; 1.2.18.11; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant:prokurorei Astai Mickevičiūtei,kaltinamajam K. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), dirbantis MB "K." vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 209 straipsnyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. būdamas nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2016 m. sausio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste UAB) „S. g., į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, UAB „S. g.“ 2014 metais dirbant nuostolingai, nuo 2014 m. gruodžio 31 d. esant nemokiai ir neapmokant tiekėjams susidariusių skolų, iš viso 14 569,09 Eur, per 2015 metus didėjant bendrovės įsiskolinimams ankstesniems tiekėjams bei susidarant įsiskolinimams naujiems tiekėjams, bendrovei būnant skolingai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2015 m. rugsėjo 24 d. 3 841,65 Eur, 2015 m. gruodžio 9 d. 5 628,84 Eur, 2015 m. gruodžio 1 d. valstybės biudžetui iš viso 8 483,06 Eur, 2015 metais bendrovei gavus lėšas į sąskaitas ir kasą, nesumokėjo privalomų mokesčių, neatsiskaitė su valstybe bei kitais kreditoriais, o atliko ūkines finansines operacijas, kurios buvo ekonomiškai nepagrįstos ir sumažino bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, t. y.: 2015 m. balandžio 30 d. išsimokėjo sau 30 800,00 Eur beprocentinę paskolą, be to, 2015 m. lapkričio 12 d. parašė prašymą bendrovei „R.“, kuriame nurodė 3 500,18 Eur atsiskaitymą už suteiktas paslaugas pagal bendrovės 2015 m. lapkričio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SG Nr.18 pervesti MB „D. p. v.“, ką bendrovė „R.“ ir padarė, nors UAB „S. g.“ prekių ar paslaugų iš MB “D. p. v.“ nebuvo įsigijusi ir įsiskolinimo neturėjo; taip jis, veikdamas priešingai bendrovės interesams, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė UAB „S. g.“ bankrotą 2015 m. gruodžio 11 dienai ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai iš viso 41 984,81 Eur sumai bei sąrašas (iš viso 12 fizinių ir juridinių asmenų) patvirtinti 2016 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-444-440/2016.

Žemesnės instancijos teismas

Tokia veika jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 209 straipsnyje.

Be to, K. Š. būdamas nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2016 m. sausio 15 d. UAB „S. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg.(duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė UAB „S. G.“ buhalterinę apskaitą, nes nesurašė dokumentų (atlyginimų mokėjimų ir lauko priedų mokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimą patvirtinančiais pinigų gavėjų parašais) dėl į 2014 m. gruodžio mėn. atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitą įrašyto grynų pinigų išmokėjimo iš viso 11 673,22 Lt arba 3 380,80 EUR, kuris avanso apyskaitoje įvardintas, kaip „mokamas atlyginimas už 12 mėn., lauko priedų išmokėjimas už 12 mėn.“, ir tokiu būdu, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, bei 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2014 m. gruodžio mėn. į atskaitingo asmens K. Š. išlaidas ir bendrovės apskaitos registrus buvo įrašytas dokumentais nepagrįstas 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur grynų pinigų išmokėjimas, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

Tokia veika jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisme ištirti įrodymai ir jų vertinimas

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies. Nurodė, kad nepripažįsta dėl paskolos paėmimo, siekiant tyčinio bankroto, nes realiai sąskaitoje nebuvo lėšų, o pinigai buvo imami po truputį įvairiems bendrovės poreikiams tenkinti, o tik po to kai paimtų lėšų suma jau buvo didelė apiforminę paskolą jo vardu. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo sutinka, o dėl bankroto bylos nesutinkantis. Paaiškino, kad jis UAB „S. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), dirbo direktoriaus pareigose nuo 2014-10-23 iki 2016-10-15. Bendrovės veikla buvo statybų verslas. Įmonės finansinius dokumentus tvarkė vyr. finansininkė V. K. (B.), kuri buvo įdarbinta nepilną darbo dieną, jos darbo vieta buvo jos namuose. Visus dokumentus, kuriuos reikėdavo įtraukti į apskaitą, jis jai pateikdavo. Bendrovės kasą, banko sąskaitą tvarkė ir valdė jis pats, niekam kitam įsakymu nebuvo priskyręs, vienbalsiai, kaip direktorius, priimdavo sprendimus ir nurodydavo finansininkei V. K., su kuo pirmiausia reikia atsiskaityti ir už kokią sumą. Jis gerai žinojo įmonės pelną ir pajamas, tik jam susipažinus su įmonės balansu, pelno (nuostolio) ataskaita buhalterė duomenis pateikdavo VMI, Registrų centrui. V. K. išeinant iš darbo, visus finansinius dokumentus perėmė iš jos žodiniu susitarimu, perdavimo-priėmimo aktu buhalterinių dokumentų neperėmė ir nebuvo įsakymu nustatęs bendrovės finansinių dokumentų perdavimo tvarkos. 2015-12-11 bendrovei iškėlus bankroto bylą (bankroto bylos iniciatorius buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius), bankroto administratoriui S. P.visus bendrovės dokumentus jis perdavė, nesurašęs perdavimo - priėmimo akto ir nesunumeravęs dokumentų. UAB „S. G.” jam buvo ne pirma bendrovė, kuriai jis vadovavo. Jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, nes tyčinio bankroto jis nesiekęs, tyčia neatlikinėjęs jokių veiksmų. Priešingai jis visą laiką daręs viską, kad būtų išsaugota bendrovė, kad joje galėtų dirbti žmonės. Dėl jo neūkiškumo ir aplaidumo, jam išsimokant lėšas kaip atskaitingam asmeniui, jis nepateikė pateisinančių dokumentų finansininkei apie tai, kur panaudojo lėšas kaip atskaitingas asmuo, tikėdamasis kaip nors prasisukti. Žinodamas savo bendrovės finansinę padėtį bei gerai suprasdamas, kad bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, o būtent: su VMI, VSDFV, UAB „Telšių keliai“ ir kitais kreditoriais, nurodė finansininkei V. K. jo vardu apiforminti jau išmokėtą jam asmeniškai beprocentinę paskolą, kuri 2015-04-30 30 800 Eur jam buvo apiforminta, nors žinojo, kad įmonė yra nemoki. Bandė dar dengti paskolą, tačiau kaip bendrovės vadovas, gerai žinodamas savo įmonės finansinę padėtį, blogai ją valdydamas, tačiau vedė prie bankroto ir tikėjo kaip nors pasekmių išvengti. Jo vadovaujamai įmonei buvo skolingas UAB „D.“, jis ragino jos vadovą kuo greičiau su jo įmone atsiskaityti, tačiau iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovė „D“ neatsiskaitė. Jis pats nesikreipė į teismą, kad iš UAB „D.“ prisiteistų susidariusią skolą apie 20 000 eurų, tikėjosi, kad skola bus grąžinta. Telšių rajono apylinkės teismas, už akių, civilinėje byloje teismo sprendimu jam priteisė skolą - 19961,75 Eur sumokėti ieškovui BUAB „S. G.“, dėl negrąžintos jo paimtos paskolos dalies. Jis pripažįsta, kad 2015 m. lapkričio 12 d. parašė prašymą bendrovei „R.“, kuriame nurodė 3 500,18 Eur atsiskaitymą už suteiktas paslaugas pagal bendrovės 2015-11-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SG Nr.18 pervesti MB „D. p. v.“, ką bendrovė „R.“ ir padarė, nors bendrovės „S. G.“ buhalterei nebuvo pateikęs dokumentų apie sudarytą sutartį su MB „D. p. v.“ dėl statybos darbų atlikimo Klaipėdoje, kad iš jų bendrovė yra įsigijusi darbus ir turi įsiskolinimą, to savo bendrovės apskaitoje nebuvo parodęs. Neneigia, kad blogai valdydamas bendrovę UAB "S. G." nulėmė jos bankrotą, nors tikėjosi, kad bankroto išvengs, tačiau tai darė netyčia. Jis prisipažįsta visiškai, kad blogai valdydamas bendrovę aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, per skubėjimą ir didelį darbų krūvį ne visada surinkdavo pateisinančius išlaidas dokumentus. Jis kaip atskaitingas asmuo gaudamas bendrovės pinigus, ne visada pateikdavo buhalterei V. K. pateisinančius dokumentus, bet gautų pinigų savo naudai nepanaudojo, panaudodavo bendrovės veiklai, atlyginimų išmokėjimui, atsiskaitymui. Galėjo būti, kad išmokėjęs atlyginimus darbuotojams, nesurinko parašų ant atlyginimų mokėjimų ir lauko priedų mokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimą patvirtinančiais pinigų gavėjų parašais dėl grynų pinigų išmokėjimo, iš viso galėjo būti už 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur, kuris avanso apyskaitoje įvardintas, kaip „mokamas atlyginimas už 12 mėn., lauko priedų išmokėjimas už 12 mėn.“, tačiau nurodė buhalterei įtraukti į apskaitos registrus. Jo nuomone šie dokumentai turėjo būti, bet kur jie yra negali paaiškinti, nes jie galėję dingti ir pas bankroto administratorių, nes jam dokumentai taip pat buvo perduoti be perdavimo-priėmimo akto, nesudarius perduodamų dokumentų apyrašo. Pinigus darbuotojams mokėdavęs ir be parašų pagal jų pageidavimus, todėl galėjęs ir nesurinkti jų parašų.Valdydamas įmonę jis gerai žinojo įmonės pajamas, pelną, skolas kreditoriams, negalėdamas pateisinti jam kaip atskaitingam asmeniui gautų pinigų, paėmęs beprocentinę paskolą, supranta, kad galutinai pablogino bendrovės finansinę padėtį ir nulėmė bendrovės bankrotą, nes nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tikėjosi, kad gal pavyks išlaviruoti tarp susidariusių skolų, kad pavyks išsaugoti bendrovę.

Specialistė N. B. paaiškino, kad Išvadą surašė 2017 m. lapkričio 13 d., buvo pateikta daug klausimų į kuriuos atsakė išvadoje. Nustačiusi, kad dėl UAB „S. G.“ nepagristų pinigų išmokėjimo už 2380,80 EUR nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. negalima nustatyti bendrovės veiklos įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d. Savo išvadą palaiko ir tvirtina. Paskolos suforminimo metu 2015 m. balandžio 30 d., apskaičiavus bendrovės finansinius rodiklius ir įvertinus įmonės pelningumą, padaryta išvada, kad UAB „S. G.“ laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-12-31 buvo nemoki. Taip pat įmonė 2014 m gruodžio 31 d. dirbo nuostolingai. Bendrovė nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo. 2015 m. gavusi lėšų į bendrovės sąskaitą, kasą, 2015 m. balandžio 30 d. išmokėjo bendrovės direktoriui K. Š. 30.800 EUR paskolą, o pirmiausia nemokėjo darbo užmokesčio, mokesčių valstybei, nedengė įsiskolinimo biudžetui, nemokėjo kreditoriams įsiskolinimo mokėjimo tvarka. Lėšų buvo, vienoje sąskaitoje įplaukos DNB banke nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. balandžio 56 236 EUR. Kada pinigų įplaukos ateidavo jos buvo išiminėjamos grynais pinigais. Dokumentais buvo įformintas grynųjų pinigų išmokėjimas iš kasos. Po to jos buvo grąžintos į kasą ir buvo surašytas dokumentas kaip paskolos išmokėjimas bendrovės direktoriui. Paslaugų teikimas yra įforminamas sąskaita-faktūra, atliktų darbų aktas neįrodo, kad tai yra įsiskolinimas. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir apskaitos registrą tokio kaip įsiskolinimo MB „Du plius vienas“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo. Nesilaikius mokėjimo eiliškumo buvo pabloginta įmonės finansinė padėtis. Į atskaitingo asmens direktoriaus K. Š. apyskaitą buvo įtrauktas 11 673, 21 EUR išmokėjimas bendrovės darbuotojams, t. y. darbo užmokestis ir lauko priedai, tačiau tokio dokumento, kad darbuotojai būtų patvirtinę parašais, kad gavę pinigus nėra. Pinigų įmonėje buvo, jei jie buvo naudojami įmonės reikmėms tai turėjo būti ir pateisinami dokumentai.

Liudytojas P. P. (1 t., b. l. 33-34) ir teisiamojo posėdžio metu paliudijo, kad jis yra UAB „S. G.“ bankroto administratorius. 2015 metų gruodžio mėn. jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Iškėlus bankroto bylą, jam įmonės dokumentus ir turtą perdavė bendrovės vadovas K. Š.. Visi dokumentai, kuriuos jis perdavė, buvo perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai. Kada bendrovės vadovas perdavė dokumentus, tiksliai nurodyti negali, nes dokumentus atvežė ir perdavė be lydraščio, nesunumeruotus. Paskutinę sutartį bendrovė „S. G.“ sudarė 2015-08-11 su UAB „D.“. Statybos darbų sutartis buvo sudaryta 10306,20 eurų sumai, tačiau atsiskaityti su kreditoriais bendrovė vengė jau nuo 2014-12-31 (UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ - 13806,08 Eur skola, UAB „Telšių keliai“ nuo 2015-01-12 672,84 Eur, pridėtinės vertės mokestis nesumokėtas nuo 2015-05-25 - 6597 Eur). Vykdant bankroto procedūras, buvo gautos šios pajamos: 921,97 Eur išieškoti iš K. Š., priekaba valčiai vežti parduota už 390 Eur, iš varžytinių. Bankroto byloje kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinti (išskyrus darbuotojų reikalavimus Garantinio fondo lėšomis), nes nebuvo padengta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Beprocentinė paskola 30 800 Eur dydžio buvo suteikta 2015-04-30. Dar iki bankroto bylos iškėlimo K. Š. grąžino įmonei 11 718,96 Eur, tačiau šiomis lėšomis nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, o jos buvo panaudojamos darbuotojų atlyginimams išmokėti, atsiskaityti už perkamas medžiagas. UAB „S. G.“ veikė nuostolingai, su ja nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus. UAB „D.“ liko skoloje UAB „S. G.“ už atlikus darbus šios bendrovės užsakymu už 23 473,4 Eur, tačiau ši atliko tik vieną mokėjimą - 2015-09-01 - 540,94 Eur ir liko nesumokėjusi už atliktus ir priimtus darbus už 22 932,46 Eur. Pabandžius aiškintis su K. Š. dėl paimtos beprocentinės paskolos, kurią jis skolinosi iš bendrovės kaip fizinis asmuo, susidarė įspūdis, kad jam ji visiškai nerūpi ir jis jos nesiruošia grąžinti. Šiuo metu yra priteistas įsiskolinimas iš UAB „D.“, tačiau šiai bendrovei taip pat yra iškelta bankroto byla. Buvo susisiekęs su bendrovės „D.“ vadovu, kuris paaiškino, kad buvo atsiskaitęs su UAB „S. G.“ grynais pinigais, tačiau K. Š. buvo apgautas, nes jis neišrašė kasos pajamų orderio. UAB „S. G.“ sandorius jis patikrino. Vienintelis argumentas pripažinti UAB „S. G.“ bankrotą tyčiniu, yra beprocentinės paskolos suteikimas K. Š.. Bankroto procedūrų metu nebuvo nustatyta, kad bendrovei būnant nemokiai, buvo patenkinti vieno ar kelių kreditorių reikalavimai, tačiau buvo akivaizdu, kad bendrovei turint pradelstų įsipareigojimų ir esant lėšų, būtina buvo atsiskaityti su kreditoriais, o ne suteikti niekuo neužtikrintą beprocentinę paskolą bendrovės vadovui. 30 800 Eur būtų užtekę atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Jis pats kreipėsi dėl tyčinio bankroto pagal kreditorių reikalavimus. Bendrovei priklausiusi priekaba buvo parduota varžytinėse, o mikroautobusas buvo be dalių, netinkamas eksploatuoti. Išsiieškojo 1200 Eur iš kaltinamojo.

Liudytojas V. R. paliudijo, kad jis vadovauja MB „D. p. v.“, kurios veikla yra statybos darbai. Jo vadovaujama MB „D. p. v.“ 2015-09-11 buvo sudariusi statybos rangos sutartį su UAB „S. G.“. Statybos rangos sutartį pasirašė jis, kaip rangovas, o kaip užsakovas sutartį pasirašė UAB „S. G.“ vadovas K. Š.. Sutarties objektas buvo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“ pastatas, esantis adresu Nemuno g. 40B Klaipėdoje. Sutartį pasirašė Klaipėdoje, bet kur tiksliai, šiuo metu nepamena. Jo vadovaujama MB šiame objekte atliko sieninių plokščių montavimo darbus iš viso už 3500,18 eurų. Kadangi UAB „S. G.“ jo vadovaujamą MB samdė kaip subrangovus, todėl pagal atliktų darbų aktą PVM jie patys susimoka, jo įmonei buvo sumokėta suma už atliktus darbus be PVM 3500,18 Eur. Atlikus darbus buvo surašytas atliktų darbų aktas 2015 m. už 09 mėn., kurį tiek jis, tiek užsakovas pasirašė. UAB „S. G.“ direktorius K. Š. persiuntė raštą, prašymą 2015-11-12 dienos, kuris buvo adresuotas UAB „R.“, kad UAB „R.“ sumą 3500,18 eurų pervestų į jo vadovaujamos MB banko sąskaitą. Už kokius darbus ir kaip turėjo atsiskaityti UAB „S. G. su UAB „R., jis nežino, bet UAB „S. G. su jo vadovaujama MB „D. p. v.“ už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį atsiskaitė, pervesdami 2015-11-16 3500,18 Eur į MB priklausančią banko sąskaitą. Daugiau jokių užsakymų iš UAB „S. G.“ negavo. Kiek žino, K. Š. vadovaujama bendrovė „S. G.“ tuo metu vertėsi sunkiai, nes su jo vadovaujama įmone buvo neatsiskaičiusi UAB „D.“. Kaip buhalteriškai buvo apskaitomos lėšos UAB „S. G.” - jis nežino.

Liudytoja V. B. paliudijo, kad tuo metu, kai ji dirbo buhalterės pareigose UAB „S, g., jos pavardė buvo K., šiuo metu yra ištekėjusi ir jos pavardė yra B.. Ji dirbo buhaltere, buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, dirbti tik kelias valandas per savaitę. Darbo vieta buvo jos namuose. Bendrovėje dirbo nuo pat bendrovės susikūrimo pradžios iki pat jos bankroto (2014-10-29 iki 2016-01-15) ir buvo vienintelė finansininkė, kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Apskaitą tvarkė su asmenine buhalterine programa "Būtent". Finansinius bendrovės dokumentus, kokius priklausė vesti ir tvarkyti, buvo užsivedusi ir tvarkė, vadovaudamasi LR buhalterinės apskaitos įstatymu (toliaus LR BAĮ). Išeinant iš darbo, visus turėtus bendrovės finansinius dokumentus perdavė direktoriui K. Š., bet perdavimo - priėmimo akto nesurašė, perdavė dokumentus vadovui K. Š., jam pareikalavus žodiniu prašymu, o jis dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Jos darbo metu bendrovei vadovavo direktorius K. Š.. Įmonės kasą valdė pats direktorius, jis turėjo prieigą prie įmonės banko sąskaitos, ji tokios prieigos neturėjo, nebuvo suteikta teisė. Įmonėje pavedimus pildydavo administratore dirbusi A. Š.. Bendrovės direktorius K. Š. priimdavo visus sprendimus ir duodavo jai nurodymus dėl bendrovės buhalterinių dokumentų tvarkymo, tai yra, pateikdavo banko dokumentus (išrašus) ir pagal juos direktoriaus nurodymu ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, kasos pajamų orderius. Pati savavališkai jokių sprendimų bendrovėje nepriimdavo: dėl apmokėjimo už atliktus darbus, dėl grynų pinigų išmokėjimo, viską valdė ir nurodė pats direktorius K. Š.. Įmonės veikla buvo statybos darbai. Nuo pat įmonės įkūrimo pradžios bendrovė laikėsi stabiliai, tačiau bendrovei „D.“ atlikus darbus ir piktybiškai neatsiskaičius su bendrove „S. G.“, bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su VMI, SODRA, ir kt. Bendrovės direktorius K. Š. stengėsi bendrovę išvesti iš finansinės krizės, buvo sudaręs nemažai užsakymų į priekį su keliomis įmonėmis, kreipėsi į teismą, rašė kelis raštus, kad teismas neiškeltų bankroto bylos, tačiau teismas vis tiek neatsižvelgė į direktoriaus prašymus ir iškėlė bendrovei bankroto bylą. 2015-04-30 direktoriaus K. Š. nurodymu ji išrašė kasos išlaidų orderį, kad K. Š. kaip fiziniam asmeniui išmokami pinigai – beprocentinės paskolos pagrindu 30 800 Eur. Pinigai pagal dokumentus buvo pas patį direktorių, todėl buvo jo nurodymu surašyti dokumentai dėl beprocentinės paskolos, kadangi kasoje pinigai pas patį direktorių buvo, todėl apiformino beprocentinę paskolą. Tiksliai kada ir kokiomis sumomis buvo išmokami pinigai ji konkrečiai šiuo metu nebeprisimena. Direktoriui, kaip atskaitingam asmeniui, jo nurodymu būdavo išmokami pinigai, kuriuos jis naudodavo bendrovės veikloje. K. Š. buvo išmokami grynieji pinigai, dėl įmonės veiklos, ji pildydavo avanso apyskaitą, kur kokie pinigai direktoriui išmokami. Kaip atskaitingam asmeniui K. Š. buvo išmokėta grynų pinigų 2014 m. gruodį iš viso 47 900 Lt. Direktorius K. Š. visą laiką pateikdavo pateisinančius dokumentus, kur išleisdavo jam išmokėtus, kaip atskaitingam asmeniui, pinigus. Tačiau už likusią sumą jis nepateikė pateisinančių dokumentų ir paprašė, kad jam išrašytų kaip paskolą, o paskolos pinigus įmonei padengs. Jo nurodymu išrašė kasos išlaidų orderį, kad direktoriui K. Š. išmokama paskola. Bendrovės direktorius K. Š.paskolą stengėsi grąžinti ir 2015 m. birželį - gruodį dalį paskolos grąžino, įnešdamas į bendrovės kasą, iš viso jis grąžino apie 11 000 Eur ir daugiau, šiuo metu tikslios sumos nepamena. Kadangi įmonei paskelbė bankrotą, likusios skolos įmonei K. Š. nepadengė. Bankinius pavedimus atlikdavo pats direktorius. Direktorius K. Š. visą laiką stengėsi ir darė viską, kad įmonės veikla nesustotų, kad tik galėtų atsiskaityti su debitoriais, tačiau UAB „D.“ neatsiskaičius, įmonės direktoriui K. Š.nepavyko įmonės atstatyti, nors jis niekaip netikėjo, kad teismas iškels bankroto bylą, direktorius dar buvo su kitomis įmonėmis sudaręs sutartis į priekį dėl darbų atlikimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Išeinant iš darbo, įmonės balansą 2015-12-31 dienai buvo sudariusi ir balansą atidavusi direktoriui K. Š., kad jis atiduotų bankroto administratoriui. Grynų pinigų ji niekada K. Š. neišmokėdavo, jis valdė kasą, tik pagal jo pateiktus dokumentus ji pildydavo avanso apyskaitą. Kadangi įmonės veikloje vyko statybos darbai ir įmonėje dirbo darbininkai, jiems atlyginimą ir avasą mokėdavo pats K. Š... Kadangi jau praėjo nemažai laiko, kiek darbininkų dirbo 2014 m. gruodį, tikrai nepamena ir konkrečių pavardžių ji išvardinti negali, buhalterinius dokumentus tvarkė, remdamasi vadovo pateiktais dokumentais ir duomenimis. Buhalterinė programa jai suformuodavo atlyginimų mokėjimo žiniaraštį, o lauko priedų žiniaraštį suformuodavo ji pati. Bendrovės vadovui K. Š. pateikė, kad jis surinktų dirbančiųjų parašus, jis surinko parašus ir grąžino jai, ji įsegė prie dokumentų. Jai pristatyti žiniaraščiai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Kai vadovas pateikdavo pateisinančius dokumentus, kur kaip atskaitingas asmuo panaudojo grynuosius pinigus, buhalterinė programa suformuodavo ataskaitą, kam, už ką ir pagal kokį dokumentą išmokėta, ši ataskaita buvo suformuojama tik pagrindžiančių dokumentų pagrindu, jeigu direktorius nepateikdavo pateisinančių dokumentų, ji į buhalterinę apskaitą ir neįtraukdavo, o parodydavo buhalterinėje apskaitoje, kad už likusią pinigų sumą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Patvirtina, kad K. Š. pateikė jai už 2014 m. gruodį atlyginimo mokėjimo žiniaraštį ir lauko priedų žiniaraštį, nes kitaip ji nebūtų įtraukusi į apskaitą. Tačiau jai išeinant iš darbo UAB „S. G.“, ji buhalterinius dokumentus perdavė K. Š. nesunumeravusi ir nesurašiusi dokumentų perdavimo- priėmimo akto, nes K. Š. to nepareikalavo, jis ja, kaip buhaltere pasitikėjo, ji negalvojo, kad bendrovės dokumentai gali dingti. Apie tai, kiek kokiam darbuotojui ir kokia buvo paskaičiuota suma už 2014 m. gruodį, duomenis ji pateikė SODRAI, duomenis pateikdavo iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Jos nuomone buhalteriniai doklumentai galėjo dingti ir pas bankroto administratorių.

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. 5-4/86 dėl bendrovės „S. G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (2 t. b. l. 68-98), kurią atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialistė, matyti, kad joje yra nurodyta, jog bendrovei nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2016 m. sausio 15 d. vadovavo direktorius K. Š.. Bendrovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2016 m. sausio 15 d. tvarkė vyr. buhalterė V. K.. 2014 m. spalio 13-28 dienomis bendrovėje „S. G.“ nebuvo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal bendrovės „S. G.“ apskaitos registrą „Tiekėjai, dokumentai nuo 2014-12-01 iki 2016-01-01“ bendrovė tiekėjams A. D. paslaugų įmonei, bendrovėms „Apastala“, „Arisanda“, „Surenkamosios statybos konstrukcijos“, „Telšių keliai“ jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusių skolų iš viso 14 569,09 EUR tiriamuoju laikotarpiu neapmokėjo, per 2015 metus bendrovės įsiskolinimas minėtiems tiekėjams didėjo, susidarė įsiskolinimai naujiems tiekėjams (UAB „Nakvis“, UAB „Tele2). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodyta, kad bendrovė „S. G.” valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui buvo skolinga 2015 m. rugsėjo 24 d. – 3 841,65 Eur, 2015 m. gruodžio 9 d. – 5 628,84 Eur, pagal VMI prie LR FM duomenis bendrovės skola valstybės biudžetui 2015 m. gruodžio 1 d. – 8 483,06 Eur. Bendrovė „S. g“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930 straipsnyje ,,Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nustatytos mokėjimų eilės tvarkos, 2015 metais gavusi lėšas į bendrovės sąskaitas ir kasą, 2015 m. balandžio 30 d. išmokėjo bendrovės direktoriui K. Š. 30 800,00 EUR paskolą, o pirmiausia nemokėjo darbo užmokesčio, mokesčių valstybei, nedengė įsiskolinimų biudžetui bei neatsiskaitė su kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „S/ g.“, jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d. būdama nemoki, bendrovės direktoriui K. Š.2015 m. balandžio 30 d. išmokėjo 30 800,00 Eur beprocentinę paskolą, tačiau liko nesumokėti privalomi mokesčiai ir neatsiskaityta su valstybe bei kitais kreditoriais. Bendrovės „S. G.“ direktorius K. Š.2015 m. lapkričio 12 d. prašymu bendrovei „Ranga“ nurodė 3 500,18 Eur atsiskaitymą už suteiktas paslaugas pagal bendrovės „S. G.“ 2015 m. lapkričio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SG Nr.18 pervesti MB „D. p. v.“. Bendrovė „R.“ 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr.1196 3 500,18 Eur pervedė MB „D. p. v.“. Pagal bendrovės „S. G.” apskaitos registrą „Tiekėjai, dokumentai“ už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. ir tyrimui pateiktus bendrovės „S. G.„ prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus, bendrovė „S. G.“ prekių ir paslaugų iš MB „D. p. v.“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įsigijusi ir įsiskolinimo neturėjo. Dėl 2014 m. gruodžio mėn. į bendrovės „S, g.“ atskaitingo asmens K. Š. išlaidas įrašytų dokumentais nepagrįstų piniginių išmokėjimų iš viso už 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S. G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

Be to iš 2018-03-19 specialistės N. B., pateikusios specialisto išvadą Nr. 5-4/86 dėl bendrovės „S. G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, pateiktų paaiškinimų į jai užduotus klausimus ji konkrečiai atsakė (1 t. b. l. 53-55): 1. Ar keičia specialisto išvadą Nr.5-4/86, išvados 5 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Bendrovės „S. G. direktorius K. Š. 2015 m. lapkričio 12 d. prašymu bendrovei „R.“ nurodė 3 500,18 Eur atsiskaitymą už suteiktas paslaugas pagal bendrovės „S. G.“ 2015 m. lapkričio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SG Nr.18 pervesti MB „D. p. v.“. Bendrovė „R.“ 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr.1196 3 500,18 Eur pervedė MB „D. p. v.“. Pagal bendrovės „S. G.“ apskaitos registrą „Tiekėjai, dokumentai“ už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. ir tyrimui pateiktus bendrovės „S. G.“ prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus, bendrovė „S. G.“ prekių ar paslaugų iš MB „D. p..v.“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įsigijusi ir įsiskolinimo neturėjo“, jeigu MB “D. p. v.“, į. k.(duomenys neskelbtini)., vadovas V. R. pateikė ikiteisminiam tyrimui 2018-02-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu statybos rangos sutartį 2015-09-11, sudarytą tarp UAB „S. G.“ ir MB „D. p. v.“, kurioje užsakovas - UAB „S g.“, rangovas - MB “D. p. v.“, atliktų darbų aktą už 3500,18 Eur be PVM ir prašymą 2015-11-12 direktoriaus K. Š., kuris adresuotas UAB „R”., kuriame prašoma UAB „R.“ pervesti už 2015m. spalio mėnesio atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 15-10-07/RAN sumoje 3500,18 Eur, ir banko sąskaitos išrašą, kuriame yra duomenys, kad 2015-11-16 UAB „R.“ pervedė pinigus 3500,18 Eur į MB „D. p. v.“ banko sąskaitą, bei V. R. liudytojo apklausa, įtariamojo K. Š. papildoma apklausa? Specialisto atsakymas: Tyrimui pateikta statybos rangos sutartis 2015-09-11, sudaryta tarp UAB „S g.“ ir MB „D. p. v.“, ir 2015m. spalio mėnesio atliktų darbų aktas nekeičia 2017-11-13 specialisto išvados Nr.5-4/86 dalies, kurioje nurodyta, kad bendrovė „Statybos grupė“ prekių ar paslaugų iš MB „D. p. v.“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įsigijusi ir įsiskolinimo neturėjo. Bendrovės „S. G.“ buhalterinės apskaitos registruose nebuvo užregistruotas paslaugų įsigijimas iš MB „D. p. v.“ ar įsiskolinimas MB „D. p. v.“, tyrimui nepateikta MB „D. p. v.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra apie paslaugų iš viso už 4 235,22 EUR (3 500,18 + PVM 735,04) suteikimą bendrovei „S. G.“, o bendrovė „R.“ pagal bendrovės „S. G. direktoriaus K. Š. prašymą MB „D. p. v.“ pervedė 3 500,18 EUR sumą, o ne visą sumą, įrašytą 2015m. spalio mėnesio atliktų darbų akte. 2. Ar keičia specialisto išvadą Nr.5-4/86, išvados 6 dalį, kurioje buvo nurodyta, kad: „Dėl 2014 m. gruodžio mėn. į bendrovės „S. G.“ atskaitingo asmens K. Š. išlaidas įrašytų dokumentais nepagrįstų pinigų išmokėjimų iš viso už 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur, bendrovė „S. G.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – 2014 m. gruodžio mėn. į atskaitingo asmens K. Š. išlaidas įrašė dokumentais nepagrįstą 11 673,22 Lt arba 3 380,80 EUR grynų pinigų išmokėjimą; 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų – į bendrovės apskaitos registrus įrašė 11 673,22 Lt arba 3 380,80 EUR pinigų išmokėjimą be pagrindžiančių dokumentų. Dėl į bendrovės „S. G.“ atskaitingo asmens K. Š. išlaidas įrašytų dokumentais nepagrįstų pinigų išmokėjimų viso už 11 673,22 Lt arba 3 380,80 EUR, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S. G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d.“ - po papildomų apklausų liudytojos V. B. (buvusi K., dirbusi buhaltere bendrovėje), įtariamojo K. Š.bei gauto atsakymo iš SODROS apie UAB „S. G.“ apdraustuosius už 2014 m. gruodžio mėn.? Specialisto atsakymas: Tyrimui pateiktos apklausos ir bendrovės „S. G.“ pateikti SODRAI pranešimai apie apdraustuosius nekeičia 2017-11-13 specialisto išvados Nr.5-4/86. SODRAI teiktuose pranešimuose atsispindi bendrovės „S. G.“ darbuotojams priskaičiuotos pajamos ir socialinio draudimo įmokos, tačiau tai neįrodo šių išmokų sumokėjimo bendrovės darbuotojams. Tyrimui nepateikti bendrovės „S. G.“ atlyginimų mokėjimų ir lauko priedų mokėjimų žiniaraščiai su pinigų iš viso 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur gavimą patvirtinančiais pinigų gavėjų parašais ir į bendrovės atskaitingo asmens K. Š. išlaidas įrašytas dokumentais nepagrįstas grynų pinigų išmokėjimas iš viso 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur.

Iš 2017 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. B2-194-440/2017 kopijos (1 t. b. l. 20-27) matyti, kad šia nutartimi teismas pripažino UAB „S. G.“ bankrotą tyčiniu. Taip pat šioje nutartyje yra pažymėta, kad UAB „S. g.“ – pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl beprocentės paskolos suteikimas įmonės vadovui, kai įmonė turi pradelstų įsipareigojimų (29 095 Eur), o paskolos skola viršija įmonei priklausančio turto vertę negali būti laikomas ekonomiškai naudingu sandoriu įmonei bei jos kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiko tarpą įmonė neatsiskaitė su savo kreditoriais, todėl vienas jų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas konstatavo, jog įmonė yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti priimtų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, kai įmonė yra faktiškai nemoki, pinigų išėmimas iš kasos ir beprocentės paskolos suteikimas gana ilgam laiko tarpui (8 mėn.) yra ekonomiškai naudingas tik paskolos gavėjui, t. y. K. Š., o ne juridiniam asmeniui, kurio interesus turėjo atstovauti įmonės vadovas. Be to, paskolos sutarties sudarymas negali būti pateisinamas didesne investicijų grąža, nes pinigai skolinami neatlygintinai, todėl tai niekaip negalėtų padėti įmonei ateityje atsiskaityti su savo kreditoriais, atkurti įmonės mokumą. Be to pažymėtina ir tai, kad K. Š. turi ilgametę vadovavimo darbo patirtį, t. y. 1991 m. gruodžio 19 d. įsteigė K. Š. statybos firmą „Š.“, kuriai vadovavo iki bankroto bylos iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. B2-193-569/2015 pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė), nuo 2014 m. spalio 15 d. buvo UAB „S. g.“ direktoriumi, todėl sudarant paskolos sutartį kaip įmonės vadovas turėjo įvertinti ir paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą. Teismo iniciatyva gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, kad K. Š. eidamas UAB „S. g.“ direktoriaus pareigas gavo minimalų atlyginimą, t. y. 300 Eur, o nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės grąžinti 30 800 Eur paskolą per 8 mėnesius. K. Š. grąžino dalį paskolos (11 718,96 Eur), tačiau didžioji paskolos dalis (19 081,04 Eur) nėra grąžinta. Nors teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-742-971/2016 UAB „S. g.“ naudai yra priteista negrąžintos paskolos dalis, tačiau priverstinai išieškoti skolą taip pat nepavyksta, nes skolininkas K. Š. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad jau sudarant paskolos sutartį K. Š. suprato (turėjo suprasti), kad jis negalės grąžinti visos paskolos.

Iš 2015m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties kopijos (1 t. b. l. 81-85) matyti, kad yra iškelta bankroto bylą UAB „S. G.“ , bankrutuojančios UAB „S. G.“ administratoriumi paskirtas P. P..

Iš 2016 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties kopijos (1 t. b. l. 86-88), matyti, kad šia nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „S. G.“, kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 41 984,71 Eur sumai.

Iš 2016 m. balandžio 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo už akių (1 t. b. l. 89-90) matyti, kad iš K. Š. yra priteista 19 081,04 Eur skola su palūkanomis BUAB „S. G.“, o priteistoji skola yra negrąžintoji paskolos dalis, tai yra K. Š. būdamas UAB „S. G.“ direktoriumi ir akcininku 2015-04-30 paskolos sutartimi suteikė sau 30 800 Eur paskolą, kurios grąžinimas numatytas 2015-12-30. Pagal 2015 m. kasos žiniaraštį buvo atlikti daliniai paskolos grąžinimai, viso grąžinta 11 718,96 Eur, tačiau nustatytu terminu negrąžino likusios paskolos sumos, kurią sudaro 19 081,04 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

LR BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams.

Taikant LR BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Analizuojant BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas šia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal LR BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. Š., būdamas bendrovės vadovu, sąmoningai blogai valdė UAB „S. G.“. Blogas įmonės valdymas pasireiškė akivaizdžiai nenaudingų ir įmonės tikslams prieštaraujančių sutarčių sudarinėjimu, tai yra asmeniniu įmonės lėšų skolinimusi ir jų negrąžinimu; piniginių lėšų neapskaitymu įmonės pajamose. Būtent UAB „S. G. 2014 metais dirbant nuostolingai, nuo 2014 m. gruodžio 31 d. esant nemokiai ir neapmokant tiekėjams susidariusių skolų, iš viso 14 569,09 Eur, per 2015 metus didėjant bendrovės įsiskolinimams ankstesniems tiekėjams bei susidarant įsiskolinimams naujiems tiekėjams, bendrovei būnant skolingai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2015 m. rugsėjo 24 d. 3 841,65 Eur, 2015 m. gruodžio 9 d. 5 628,84 Eur, 2015-12-01 valstybės biudžetui iš viso 8 483,06 Eur, 2015 metais bendrovei gavus lėšas į sąskaitas ir kasą, nesumokėjo privalomų mokesčių, neatsiskaitė su valstybe bei kitais kreditoriais, o atliko ūkines finansines operacijas, kurios buvo ekonomiškai nepagrįstos ir sumažino bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, t. y.: 2015 m. balandžio 30 d. išsimokėjo sau 30 800,00 Eur beprocentinę paskolą, be to, 2015 m. lapkričio 12 d. parašė prašymą bendrovei „R.“, kuriame nurodė 3 500,18 Eur atsiskaitymą už suteiktas paslaugas pagal bendrovės 2015-11-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SG Nr.18 pervesti MB „D. p. v.“, ką bendrovė „R.“ ir padarė, nors UAB „S. G.“ prekių ar paslaugų iš MB „D. p. v.“ nebuvo įsigijusi ir įsiskolinimo neturėjo; taip jis, veikdamas priešingai bendrovės interesams, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė UAB „S. Gr.“ bankrotą 2015 m. gruodžio 11 dienai ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai iš viso 41 984,81 Eur sumai bei sąrašas (iš viso 12 fizinių ir juridinių asmenų) patvirtinti 2016-02-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-444-440/2016.

Visa ši K. Š. veikla akivaizdžiai buvo nenaudinga UAB „S. G.“, priešinga bendrovės interesams bei prieštaraujanti elementariems sąžiningo ūkininkavimo principams. Šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas bankrotas atsirado ne dėl įmonės veiklos (verslo) rizikos, bet dėl sąmoningos asmens veiklos, siekiant būtent tokio rezultato. Akivaizdu, kad jis tiesiog neefektyviai naudojo bendrovės veiklos metu sukauptą turtą. Tyčinis bankrotas konstatuojamas teismui išnagrinėjus įmonės bankroto bylą civilinio proceso nustatyta tvarka. Tuo tarpu nusikalstamas bankrotas yra baudžiamosios teisės kategorija. Ta aplinkybė, kad civiline tvarka bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustato tyčinio bankroto požymių, neužkerta kelio vėliau bylą nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka ir pripažinti, jog bankrotas buvo tyčinis. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto procesas civilinėje teisėje ne visais atvejais sudaro galimybes nustatyti visas teisingai šiam klausimui išspręsti bylos aplinkybes, kai tokias galimybes turi teismas, nagrinėjantis bylą baudžiamojo proceso tvarka. Teismas šioje byloje daro išvadą, kad K. Š. atlikdamas aukščiau įvardintus veiksmus turėjo suprasti, kad blogai valdo bendrovę, turėjo numatyti bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, tačiau nesant nenuginčijamų įrodymų, kad jis tai darė tiesiogine tyčia ir to siekė, teismas daro išvadą, kad jis to nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems, tai yra iškilusiems padariniams kilti, o būtent šią nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Todėl teismas daro išvadą, kad K. Š. veika yra visisškai įrodyta ir teisingai yra kvalifikuota pagal LR BK 209 straipsnį.

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

Kaltinamojo K. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, o būtent, kad jis nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, bei 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2014 m. gruodžio mėn. į atskaitingo asmens K. Š. išlaidas ir bendrovės apskaitos registrus buvo įrašytas dokumentais nepagrįstas 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur grynų pinigų išmokėjimas, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. Š., būdamas bendrovės vadovu ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nesurašė dokumentų (atlyginimų mokėjimų ir lauko priedų mokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimą patvirtinančiais pinigų gavėjų parašais) dėl į 2014 m. gruodžio mėn. atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitą įrašyto grynų pinigų išmokėjimo iš viso 11 673,22 Lt arba 3 380,80 EUR, kuris avanso apyskaitoje įvardintas, kaip „mokamas atlyginimas už 12 mėn., lauko priedų išmokėjimas už 12 mėn.“, ir tokiu būdu, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, bei 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2014 m. gruodžio mėn. į atskaitingo asmens K. Š. išlaidas ir bendrovės apskaitos registrus buvo įrašytas dokumentais nepagrįstas 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur grynų pinigų išmokėjimas, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S. G.” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d. Kad padaryta ši veika įrodo paties K. Š. prisipažinimas, liudytojos V. B. paliudijimas, specialistės N. B. paaiškinimas ir 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada (2 t. b. l. 68-98), kurioje nedviprasmiškai yra nurodyta, kad dėl 2014 m. gruodžio mėn. į bendrovės „S. G.“ atskaitingo asmens K. Š. išlaidas įrašytų dokumentais nepagrįstų piniginių išmokėjimų iš viso už 11 673,22 Lt arba 3 380,80 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S. G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

Todėl teismas daro išvadą, kad K. Š. veika yra visisškai įrodyta ir teisingai yra kvalifikuota pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, kurie įstatymo leidėjo priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikas padarė netiesiogine tyčia, jas baigė, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra neteistas, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina bausmė arti minimalios. Teismas pripažinęs asmenį kaltu pagal LR BK 209 straipsnį turi skirti tik laisvės atėmimo bausmę, nes kitos rūšies bausmių šio įstatymo straipsnyje nėra numatyta. Pripažinus kaltu pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė. Paskyrus bausmes už kiekvieną padarytą veiką atskirai jos bendrintinos iš dalies jas sudedant (LR BK 63 str.1 ir 2 d.), paskirtą laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu ir jos dalį pridedant prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už veiką numatytą LR BK 209 straipsnyje (LR BK 65 str. 1 d. 1 p.b) pp). Tačiau paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.), nes teismas įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes K. Š. yra teisiamas pirmą kartą, turi šeimą ir yra dirbantis.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nebuvo sulaikytas, tačiau jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 157-158), todėl ši kardomoji priemonės jam paliktina galioti iki tol kol bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ji panaikintina.

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „S. G.“ bankroto administratoriaus pateikti daiktai ir buhalterinės apskaitos dokumentai (1 t. b. l. 111-143), saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „S. G.“ bankroto administratoriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu., 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį ir 223 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal LR BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams,

pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu pakeitus laisvės apribojimo bausmę laisvės atėmimu, paskirtas bausmes subendrinti bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis K. Š. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „S. G.“ bankroto administratoriaus pateiktus daiktus bei buhalterinės apskaitos dokumentus pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „S. G.“ bankroto administratoriui.

Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė