Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ir atsakovų V. G. ir individualios įmonės „V. G. valgykla“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria įvertintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5441-656/2015 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas turėjo uždrausti atsakovui dalyvauti nurodytuose viešuosiuose pirkimuose taip užkirsdamas kelią galimai žalai atsirasti.

Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai apsunkintų atsakovų teises ir pažeistų bylos šalių lygiateisiškumo principą. Be to, pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas.

Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas dėl ko byloje neegzistuoja poreikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to, byloje nėra jokių įrodymų apie grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės, atsakovų manymu, byloje pritaikytos nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies: areštuojant atsakovų turtą, tačiau nenustatant atsakovui draudimo dalyvauti viešuosiuose konkursuose, susijusiuose su maitinimo paslaugų teikimu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis šalių skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Remiantis atskirųjų skundų argumentais laikytina, kad byloje iš esmės kilo ginčas - ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, t. y. tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Atsakovų teigimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir prašomos atlyginti žalos dydį. Ieškovas, priešingai, įrodinėja, kad ieškinio motyvai ir kartu su juo pateikti įrodymai pagrindžia tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kas, ieškovo nuomone, taip pat lemia ir poreikį uždrausti atsakovui dalyvauti IĮ „V. G. valgykla“ viešojo maitinimo konkursuose, kas užkirstų kelią žalai kilti ir didėti.

Lietuvos apeliacinis teismas susipažinęs su bylos medžiaga, atskirųjų skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo priimtos neįvertinus to, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikta įrodymų, leidžiančių spręsti apie atsakovams reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, sudarantį pagrindą taikyti byloje prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Įstatymas įpareigoja teismą, nagrinėjantį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą teismas nevertina, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kurioms esant ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 74 829,36 Eur sumą.

Siekiant įvertinti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui ieškovas turi įrodyti atsakovams reiškiamų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Šiuo atveju ieškovas atsakovams solidariai reiškia 74 829,36 Eur žalos atlyginimo reikalavimą, tačiau nenurodo, kuo remiantis nustatė prašomos atlyginti žalos dydį. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, jog ieškovas teigia, kad atsakovas IĮ „V. G. valgykla“ laimėjo Raseinių rajono savivaldybės organizuotą konkursą dėl maitinimo paslaugų teikimo Raseinių rajono mokykloms, atsakovei pasinaudojus ieškovo komercine paslaptimi apie kainų pasiūlymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neneigia, kad jis Raseinių rajono savivaldybės vykdomame viešame pirkime nedalyvavo (pasiūlymo nepateikė); ieškovas, ieškinio reikalavimus priteisti prašomą atlyginti žalą grindžia duomenimis apie savo įmonės 2014 metais gautą pelną, tačiau duomenų apie einamuosius metus (ieškinio pareiškimo metu, 2015 metų dalį) gautas lėšas, kas sudarytų pagrindą vertinti, jog galimai neteisėtais atsakovų veiksmais buvo sumažinta įmonės apyvarta ir pelnas, nepateikia. Ieškinyje apsiribojama įstatymo nuostatų ir teismų praktikos, susijusios su nesąžininga konkurencija, komercine paslaptimi ir konfidencialios informacijos atskleidimu, citavimu bei aiškinimu, tačiau ieškinio pagrindas įvardijamas tik kaip V. G. neteisėtas ir nesąžiningas Bendrovės konfidencialios informacijos panaudojimas, siekiant sudaryti su Raseinių rajono savivaldybės administracija pirkimo sutartis ir taip pašalinti Bendrovę kaip vieną iš konkurentų (ieškinio 34, 38 p. p.). Kito atsakovo veiksmų neteisėtumas siejamas su tuo, jog atsakovo dalyvavimas Raseinių rajono vykdomuose maitinimo paslaugų konkursuose savaime lemia, kad V. G. pasinaudojo Bendrovės konfidencialia informacija (ieškinio 48, 55 p. p.). Tačiau tame pačiame ieškinyje (60 p.) ieškovas nurodo, jog informacijos apie tai, kokiuose Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo atsakovas (atsakovas IĮ „V. G. valgykla“), kokius viešuosius pirkimus laimėjo (buvo pripažintas laimėtoju) bei informacijos apie sudarytas sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo Bendrovė neturi. Byloje taip pat nėra duomenų kokią konfidencialią informaciją galėjo atskleisti/atskleidė atsakovė V. G., ieškovo samprotavimai apie dalyvavimą viešajame pirkime kaip savaime tai patvirtinantį nėra pakankami net ir tikėtinam ieškinio pagrįstumui konstatuoti. Šiuo metu byloje nesant konkrečių duomenų, kuriais ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, teismas neturi galimybių įvertinti ieškinio tikėtino pagrįstumo ir nuspręsti, ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovų turtą ieškinio sumai, nebus pažeistas įstatymo reikalavimas taikyti tik tiek ir tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos būsimo, tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nesant įrodytai vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (neįrodytas ieškinio tikėtinas pagrįstumas), teismas nevertina, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi vienos iš sąlygų nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiui konstatuoti.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog jis sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiančias atsakovams teikti pasiūlymus konkursuose, susijusiuose su viešojo maitinimo paslaugų teikimu. Ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdai turi būti parenkami taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkretaus ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdo taikymas bus proporcingas jo taikymu siekiamiems tikslams. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovo IĮ „V. G. valgykla“ įmonių veikla susijusi su maisto paslaugų teikimu. Įmonės savo veiklą įgyvendina dalyvaudamos konkursuose, susijusiuose su maisto paslaugų teikimu, todėl uždraudus atsakovui dalyvauti Raseinių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose pirkimuose, nesant išnagrinėtam ginčui ir neįrodžius fakto, kad atsakovė V. G. pasinaudojo ieškovo įmonės komercine paslaptimi, atsakovo teisės būtų neproporcingai suvaržytos. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas IĮ „V. G. valgykla“ iš esmės būtų pašalintas iš bet kokių Raseinių rajono savivaldybės administracijos organizuojamų konkursų, nepriklausomai nuo pirkimo objekto ir apimties, be to tokia laikinąja apsaugos priemone būtų pašalintas ieškovo konkurentas veikiantis tame pačiame regione ir teikiantis analogiškas paslaugas. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovui būtų uždrausta dalyvauti Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, kurių objektas – maitinimo paslaugos.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, ieškovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio ir jo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, todėl teismas neturi pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi atsakovų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o ieškovo prašymas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, teismo atliktas preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas neturi lemiamos reikšmės teismo, bylą nagrinėjančio iš esmės, galutiniam sprendimui, kadangi bylos nagrinėjimo metu sprendžiant byloje kilusį ginčą šalys yra laisvos teikti savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos pagrindžiančius įrodymus, tikslinti ieškinio dalyką.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovo prašymu atsakovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir individualios įmonės „V. G. valgykla“, įmonės kodas 172381479, turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas 74 829,36 EUR sumai, ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“, įmonės kodas 221412030, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.