- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 2-1132-829/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09807-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Reikalavimas.lt“
- Atsakovas
- S. O.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui S. O. dėl žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu byloje esant BUAB „Litela“, atstovaujamai administratoriaus R. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 554,04 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 5 d. tarp VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ir UAB „Reikalavimas.lt“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pirminis kreditorius perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš UAB „Litela“, o atsakovas įgijo skolos reikalavimo teisę 2 904,00 Lt sumai netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti mokėjimai pagal 2008 m. spalio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VUB Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VUB Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismas teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13783-191/2013 priteisė iš UAB „Litela“, UAB „Reikalavimas.lt“ naudai 696,25 Eur skolos, 188,70 Eur palūkanų, 250,65 Eur delspinigių, 28,96 Eur administravimo mokesčio, 78,78 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 164,54 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo, tai yra nuo 2013 m. birželio 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. UAB „Litela“ savanoriškai nevykdant teismo įsakymo, UAB „Reikalavimas.lt“ vykdomąjį raštą pateikė R. B. kontorai vykdyti priverstinai, už vykdomosios bylos iškėlimą sumokėjo 40,02 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Antstolių kontorai išieškoti aktualios skolos nepavyko, vykdomoji byla užbaigta. UAB „Litela“ buvo siųsti įspėjimai dėl bankroto bylos kėlimo, priminimai dėl teismo įsakymo nevykdymo, tačiau laiškų UAB „Litela“ nepriima. 2014 m. gruodžio 4 d. ieškovė kreipėsi į Juridinių asmenų registro Kauno filialą dėl duomenų pateikimo Juridinių asmenų registrui tvarkos pažeidimo ir įmonės likvidavimo. 2014 m. gruodžio 18 d. gautas atsakymas, jog „likvidavimas nebuvo inicijuojamas, kadangi keletą metų nebuvo skiriamas ir numatomas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų šiai procedūrai įgyvendinti. Teismo įsakymu priteista skola liko iki šiol neapmokėta, teismo sprendimas nevykdomas. Aktualios sutarties galiojimo metu UAB „Litela“ tuometinio direktoriaus ir vienintelio akcininko S. O. veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, privedę įmonę prie situacijos, kad ši taptų nemoki ir neatsiskaitytų su kreditoriais. Remiantis UAB „Litela“ 2007 ir 2009 metų balansais, kuriuose pateikta informacija ir apie praėjusių finansinių metų (2006 metai, 2008 metai) balansus, ši įmonė 2007-2009 metais buvo nemoki. 2007 metais UAB „Litela“ turtas – 23 1116,31 Eur, o jos per vienerius metus mokėtini įpareigojimai – 19,568,76 Eur. Taigi pradelsti įmonės įpareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (23116,31/2 – 11 558,16 Eur; 11 558,16 < 19 568,76 Eur). 2008 metais įmonės turtas – 62 312,91 Eur, o jos per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai – 52 305,95 Eur. Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo didesni nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (62 312,91/2 – 31 156,46 Eur; 31 156,46 Eur < 52 305,95 Eur). Be to įmonė atitinkamai buvo nemoki ir 2009 metais: ji turėjo 40 361,16 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 30 896,66 Eur (40 361,16/2 – 20 180,58 Eur; 20 180,58 Eur < 30 896,66 Eur). Įmonei keliama bankroto byla, kai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę įmonės turto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas 2 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2007, 2008, 2009 metais viršijo pusę UAB „Litela“ turto. Įmonės direktorius ir akcininkas S. O. toliau tęsė įmonės veiklą, sudarinėjo naujus sandorius ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai nemokiai įmonei iškėlimo: gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2008 m. spalio 21 d., PVM sąskaita faktūra Serija VUB Nr. (duomenys neskelbtini) – 2008 m. spalio 21 d., o PVM sąskaita faktūra Serija VUB Nr. (duomenys neskelbtini) – 2008 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina aiškią pareigą, jog ir įmonės vadovas, ir įmonės savininkas privalo kreiptis į teismą, jog nemokiai įmonei būtų iškelta bankroto byla. Įstatymas jokių išimčių nenumato ir įtvirtina, jog šios pareigos nesilaikant, įmonės vadovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Pastebėtina, kad atsakovas S. O. nuo 2009 metų yra bankroto administratorius. Tokia faktinė aplinkybė suponuoja tai, jog šios situacijos atveju atsakovui keliami griežtesni elgesio standartai. Be to atsakovo nesąžiningumą įrodo ir faktas, jog S. O., būdamas vienintelis UAB „Litela“ akcininkas, prieš galimai nutraukdamas įmonės veiklą, pakeitė įmonės direktorių (į Uzbekistano Respublikos pilietį Y. S., gim. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į minėtas faktines šios situacijos aplinkybes ir įrodžius dalyvio bei kartu ir direktoriaus veiksmuose nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningo sutarties vykdymo – neatsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, šių nesąžiningo elgesio nustatymas suponuoja pagrįsta ir pakankamą pagrindą taikyti S. O. subsidiariąją atsakomybę. Šiuo metu įmonė yra visiškai neveikianti, joje yra nulis darbuotojų, ji registruota Kauno m. savivaldybėje, o kreditoriaus reikalavimai yra apskritai nepatenkinti, kadangi objektyviai nėra realizuotino įmonės turto. Todėl tarp ieškovės patirtų nuostolių (piniginės žalos išraiškos) ir atsakovo nesąžiningų veiksmų ir neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys (b. l. 3-9).
Ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ atstovas L. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad atsakovo atsiliepimas yra nepagrįstas. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2008 metais, kurios pagrindu buvo išrašytos sąskaitos, kurias UAB „Litela“ privalėjo apmokėti iki 2008 m. lapkričio 11 d. Tai buvo gyvenamųjų patalpų nuoma. Šiuo metu ši sutartis nėra galiojanti. Faktiškai už 11 mėnesių nėra sumokėta. Skola buvo priteista 2013 m. pagal teismo įsakymą. 2017 m. balandžio 24 d. antstolis pateikė išieškojimo negalimumo aktą, kurio metu paaiškėjo, jog išieškoti skolos yra neįmanoma. 2013 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta skolos perleidimo sutartis. Tada buvo imtasi skolos išieškojimo. Šiuo metu nėra žinoma, ar pradinė kreditorė ėmėsi veiksmų išieškoti skolą. Apie pretenzijas nėra žinoma. Dalis skolos buvo sumokėta. Atsakovas nurodo, kad yra suėjęs senaties terminas reikalavimui reikšti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolis R. B. tik 2017 m. balandžio 24 d. pateikė išieškojimo negalimumo aktą, todėl būtent nuo šio momento paaiškėjo, kad išieškojimas yra negalimas ir tai laikytina žalos atsiradimo momentu bei senaties termino pradžia. Tokiu atveju senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nėra praleistas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime nurodo ir patvirtina, kad įmonė buvo nemoki jo valdymo laikotarpiu, tačiau aiškina, kad 2007 ir 2009 metais verslo specifika buvo tokia: sudarinėjo sutartis su subrangovais, tačiau atsiskaitymas buvo galimas tik vykdant teisminį išieškojimą. Tai tik patvirtina, jog užsakydamas paslaugas pas pradinį kreditorių VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ suvokė ir suprato, kad atsiskaityti neturi pinigų ir negalės, tačiau realiai paslaugas užsakinėjo sukeldamas žalą pradiniam kreditoriui ir dabartinei ieškovei UAB „Reikalavimas.lt“. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad įmonė turėjo gautinų sumų, kurios neva viršijo išlaidas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal įmonių bankroto įstatymą įmonė tuo metu buvo nemoki bei gautinos sumos nėra realus įrodymas, kad įmonė turėjo tiek faktiškai turto. Atsakovas neatgavo visų sumų, kurias tikėjosi atgauti. Įmonė vykdė veiklą taip, kad sukėlė žalą tretiesiems asmenims, t. y. šiuo atveju UAB „Reikalavimas.lt“. Tokiais veiksmais buvo padaryta 1 554,04 Eur žala, kurią atsakovas privalo atlyginti (b. l. 130, 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:15:00-10:20:25).
Atsiliepimas
Atsakovas S. O. atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra atlyginti padarytą žalą, todėl šiems reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ patalpų nuomos sutartį su UAB „Litela“ sudarė 2008 m. spalio 21 d. Sutarties sąlygose buvo nurodyta, kad už nuomą sumokama pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki einamojo mėnesio 10 d. Pirmoji PVM sąskaita faktūrą buvo išrašyta 2008 m. lapkričio 5 d. Neapmokėjus šios sąskaitos iki 2008 m. lapkričio 10 d., įvertinant šalių susitarimus dėl apmokėjimo, VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2008 m. lapkričio 11 d. Taigi trejų metų senaties terminas prasidėjo 2008 m. lapkričio 11 d. ir baigėsi 2011 m. lapkričio 11 d. Trijų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovė neprašo jo atnaujinti. UAB „Litela“ nuo 2007 metų pagrindinė veikla buvo susijusi su statybos darbais. 2007 m. liepos 16 d. metais sudaryta rangos sutartis su UAB „Baltijos pirkliai“ dėl pastatų viešbučių komplekse (duomenys neskelbtini) tinkavimo. Užsakovui neatsiskaitant UAB „Litela“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas patenkino UAB „Litela“ reikalavimus ir priteisė iš UAB „Baltijos pirkliai“ skolą. 2008 m. birželio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Baltijos pirkliai“ pripažino skolą ir įsipareigojo ją sumokėti taikos sutartyje nustatytais terminais. UAB „Baltijos pirkliai“ nevykdant taikos sutarties buvo išduotas vykdomasis raštas. Tačiau skola liko neišreikalauta. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizacijos bylą. Ši bendrovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolių pagal 2007 m. liepos 16 d. Rangos sutartį. 2008 m. gegužės 28 d. buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „Šeba“ dėl statybos darbų atlikimo. Užsakovui laiku neatsiskaitant už atliktus ir priimtus darbus, UAB „Litela“ nutraukė statybos rangos sutartį. UAB „Šeba“ įmonei liko skolinga 12 160,70 Eur. UAB „Šeba“ vėliau atsiskaitė su UAB „Litela“. Ieškovė atsakovo kaltę grindžia aplinkybe, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, esant įmonei nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Laiku iškėlus įmonei bankroto bylą nebūtų buvusi sudaryta patalpų nuomos sutartis su VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ir nebūtų padaryta žalos. Kaip įrodymą dėl UAB „Litela“ nemokumo pateikė teismui 2007-2009 metų duomenis apie įmonės turtą ir įsiskolinimus. Ieškovė nurodydama UAB „Litela“ įsiskolinimus visiškai nevertino to, kiek pačiai įmonei buvo skolingi kiti juridiniai asmenys. Ieškovės pateiktame 2009 metų UAB „Litela“ balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos – 30 896,66 Eur. Į šią sumą įskaičiuota ir skola, susidariusi subrangovams pagal 2007 m. liepos 16 d. Rangos sutartį su UAB „Baltijos pirkliai“; per vienerius metus gautinos sumos – 40 046,05 Eur. Kaip matyti, bendrovei tretieji asmenys buvo skolingi didesnes sumas, nei pati bendrovė buvo skolinga. Kadangi Rangos sutartis su UAB „Baltijos pirkliai“ buvo pasirašyta 2007 metais, šios įmonės įsiskolinimas prasidėjo dar 2007 metais, dėl ko jis atsispindi ir kitų metų balansuose. Taip pat 2008 metais sudaryta sutartis su UAB „Šeba“, kuri tik 2009 metų sausį, po kreipimosi į teismą, padengė įsiskolinimą įmonei UAB „Litela“. Atsakovas, paskelbęs įmonei bankrotą, nebūtų galėjęs išsireikalauti skolos nei iš UAB „Šeba“, nei iš UAB „Baltijos pirkliai“. Atsakovo veiksmai vertinti kaip komercinės veiklos rizika, o ne tyčia atlikti kalti veiksmai. Atsakovas atsiskaityti su kreditoriais (savo darbuotojais, subrangovais) naudojo savo asmenines lėšas – jomis padengė visą buvusį UAB „Baltijos pirkliai“ įsiskolinimą, dėl ko didžiausiu įmonės kreditoriumi tapo pats atsakovas. Atsakovas stengėsi, kad tretieji asmenys įmonei įvykdytų savo prievoles – sumokėtų už atliktus statybos darbus: kreipėsi į teismą dėl skolų išreikalavimo, savo lėšomis padengė visą buvusį UAB „Baltijos pirkliai“ įsiskolinimą subrangovams. Pagal ieškovės pateiktą juridinių asmenų registro išrašą matyti, kad 2013 m. balandžio 24 d. įmonės UAB „Litela“ akcijos buvo parduotos Y. S., kuris tapo vieninteliu bendrovės akcininku. 2013 m. balandžio 26 d. šis asmuo tapo įmonės direktoriumi. Įmonė buvo parduota su visais įsiskolinimais ir kreditoriniais reikalavimais. Nuo 2013 m. balandžio 26 d. atsakovas nėra niekaip susijęs su UAB „Litela“ veikla ir negali būti atsakingas už įmonės prievoles (b. l. 85-87).
Atsakovo S. O. atstovė A. O., nesutikdama su ieškinio reikalavimais, parodė, kad sutartis buvo sudaryta nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. t. y. dviem su trupučiu mėnesio. Yra dvi sąskaitos faktūros: už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas, paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir vien tuo pagrindu turėtų būti atmestas. Ieškovė nurodo, jog šiai bylai reikšminga 2008 m. spalio 21 d. patalpų nuomos sutartis, kuri sudaryta tarp VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ir UAB „Litela“, kurią atstovavo tuo metu direktorius S. O.. Ieškovė nurodo, kad dėl to, jog PVM sąskaitos faktūros buvo neapmokėtos S. O. veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, privedę įmonę prie situacijos, kad ši taptų nemoki ir neatsiskaitytų su kreditoriais. Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tuo metu kai UAB „Litela“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Šeba“, Vilniuje esančioms patalpoms tinkuoti. Kiekvienas vadovas sudarydamas sutartį kažkokiems darbams atlikti tikisi pelno, uždirbti. Nei viena įmonė nedirbtų labdaros pagrindais dėdama savo lėšas, pirkdama medžiagas ir mokėdama darbuotojams darbo užmokestį. Sudarydama sutartį dėl lubų tinkavimo su UAB „Šeba“ įmonė tikėjosi uždirbti ir apmokėti sąskaitas faktūras už patalpų nuomą. Reikia pastebėti, kad nuo 2008 metų praėjo gana daug laiko, tačiau UAB „Litela“ buvo sumokėjusi dalį pinigų už nuomą. Negalima teigti, kad nuo pat pradžių UAB „Litela“, tuo pačiu direktorius S. O. veikė nesąžiningai, siekdamas apgauti VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ir padaryti šiai įmonei žalą, todėl ieškovė neįrodė, jog UAB „Litela“, o kartu ir S. O. veikė akivaizdžiai nesąžiningai ir tokiu būdu privedė įmonę prie nemokumo būsenos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tiek teismų praktika, tiek įstatymai nustato, kad tam tikrais atvejais įmonės vadovams gali būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau tik teismui nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas veikė neteisėtai, nes dalį pinigų sumokėjo. Kadangi rangovas UAB „Šeba“ neatsiskaitė su UAB „Litela“, to pasekoje UAB „Litela“ negalėjo atsiskaityti su VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“. Tokie veiksmai vertintini kaip verslo rizika, o ne kaip tyčiniai neteisėti veiksmai. Taip pat tam, kad būtų nustatyta žala, patvirtintas padarytos žalos faktas, būtina įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Ieškovė neįrodė, kad S. O. atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė nurodo, kad padaryta žala yra 1 554,04 Eur. VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ apie savo pažeistas teises ir atsiradusią žalą sužinojo arba privalėjo sužinoti 2008 m. lapkričio 11 d., kai buvo neapmokėta pirmoji sąskaita. Pagal sutarties nuostatas VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ turėjo pilną teisę nutraukti sutartį, kreiptis į teismą ir išsireikalauti skolą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.128 straipsnis numato, kad šalių pasikeitimas nekeičia ieškinio senaties eigos. Tačiau ieškinio senaties skaičiuojama nuo teisės pažeidimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, šiam reikalavimui taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė neprašo atnaujinti senaties termino ir nenurodo dėl kokių aplinkybių yra praleistas šis terminas. Ieškovė neturėjo teisės paduoti ieškinio ir vien todėl turėtų būti ieškinys atmestas. Ieškovė nurodo, kad 2007 metais įmonės balansas buvo neigiamas ir tuo metu atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės balansas yra tik momentinis įmonės veiklos vaizdas. Iš pateiktų balansų matyti, kad pačiai įmonei UAB „Litela“ buvo skolingas ne vienas kreditorius. Įmonei įsiskolinimas buvo šimtais tūkstančių litų, kuriuos atsakovas, veikdamas įmonės labui, išsiieškodavo teismo keliu. Įmonė buvo parduota su labai minimaliais įsiskolinimais. Praktiškai kreditoriumi buvo tik VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“. Šios neapmokėtos sąskaitos atsirado UAB „Šeba“ neapmokėjus už darbus. S. O. labai didelę dalį įsiskolinimo buvusiems kreditoriams apmokėjo už savo lėšas., stengėsi nelikti skolingu. Tiesiog nepavyko atsiskaityti su visais kreditoriais. Įmonė buvo parduota užsienio piliečiui. Įmonė parduota su įsiskolinimais, su teisėmis ir pareigomis. Šiuo metu S. O. nėra atsakingas nei už įmonės veiklą. Dėl šių aplinkybių ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Po 3 metų įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti maksimaliai (b. l. 130, 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:20:25-10:40:11).
Trečiasis asmuo UAB „Litela“ atstovaujama R. J. teismui atsiliepimo nepateikė, į paskirtą teismo posėdį atstovas neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
2013 m. balandžio 5 d. tarp VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ir UAB „Reikalavimas.lt“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pirminis kreditorius perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš UAB „Litela“, o atsakovas įgijo skolos reikalavimo teisę 2 904,00 Lt sumai netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti mokėjimai pagal 2008 m. spalio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VUB Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VUB Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13783-191/2013 priteisė iš UAB „Litela“, UAB „Reikalavimas.lt“ naudai 696,25 Eur skolos, 188,70 Eur palūkanų, 250,65 Eur delspinigių, 28,96 Eur administravimo mokesčio, 78,78 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 164,54 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo 2013 m. birželio 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. UAB „Litela“ savanoriškai nevykdant teismo įsakymo, UAB „Reikalavimas.lt“ vykdomąjį raštą pateikė R. B. kontorai vykdyti priverstinai, už vykdomosios bylos iškėlimą sumokėjo 40,02 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Antstolių kontorai išieškoti aktualios skolos nepavyko, vykdomoji byla užbaigta. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2274-343/2017 UAB „Litela“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas bankroto administratorius R. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma 5 435,29 Eur. Minėta nutartimi patvirtintas UAB „Reikalavimas.lt“ 1 538,08 Eur kreditorinis reikalavimas. Šiuo metu įmonė nėra likviduota. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. UAB „Litela“ vadovu buvo Y. S. Nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. bei 2000 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. UAB „Litela“ vadovu buvo S. O.
Dėl žalos atlyginimo.
CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko ar vadovo atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių.
Pirmuoju atveju, jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 41, 56 punktai).
Antruoju atveju akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko ar vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar vadovui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 41, 56 punktai).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
Taigi, kreditorius negali reikšti tiesioginio ieškinio skolininko akcininkui ar vadovui dėl žalos atlyginimo, kai skolininkui iškelta bankroto byla nėra baigta, jeigu neįrodinėja, kad jam padaryta individuali žala. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 43 punktas).
Iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad tai individualus kreditorės ieškinys dėl jai padarytos žalos atlyginimo, o ne netiesioginis ieškinys BUAB „Litela“ vardu. Ieškinį grindžia ta aplinkybe, jog BUAB „Litela“ 2007-2009 metais buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę įmonės turto, tačiau atsakovas S. O., būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, toliau tęsė įmonės veiklą, sudarinėjo naujus sandorius ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nauji kreditoriai nebūtų su įmone sudarę naujų sandorių, o seni – būtų patenkinę savo turtinius interesus iš tuo metu turėto įmonės turto. Ieškovė teigia, jog atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad atsakovas S. O., prieš galimai nutraukdamas įmonės veiklą, pakeitė įmonės direktorių į Uzbekistano Respublikos pilietį.
Vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, teismas turi spręsti, ar nagrinėjamu atveju buvo atlikti į konkretų kreditorių – ieškovę, nukreipti nesąžiningi veiksmai. Tai, kad nesąžiningais atsakovo veiksmais galimai padaryta žala bendrovei (ir jos kreditoriams) sukeliant bendrovės nemokumą nėra pakankamas pagrindas individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui. Tokiu atveju ieškovės kaip kreditorės teisės galėtų būti ginamos tik reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu. Šį ieškinį gindamas kreditorių interesus turi teisę pareikšti ir bendrovės bankroto administratorius. Šiuo atveju ieškovė yra tik viena iš BUAB „Litela“ kreditorių ir pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovui gina tik savo teises, tačiau neįrodinėja, jog neteisėti S. O. veiksmai pasireiškė tik ieškovės atžvilgiu – atsakovui S. O. kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nauji kreditoriai nebūtų su įmone sudarę naujų sandorių, o seni – būtų patenkinę savo turtinius interesus iš tuo metu turėto įmonės turto.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad BUAB „Litela“ savo veiklos laikotarpiu turėjo įsiskolinimų, tačiau ir įmonei 2008-2009 metais, kuri vykdė su statybomis susijusią veiklą, buvo ne viena įmonė skolinga. Per nurodytą laikotarpį įmonė stengėsi vykdyti veiklą, ėmėsi priemonių dėl susidariusių skolų išieškojimo, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog dalis skolos VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ už būsto nuomą darbininkams buvo sumokėta, taip pat sumažinti kiti įmonės įsiskolinimai kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skola VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ susidarė 2008 metais, kada įmonė vykdė veiklą ir laiku kreipiantis dėl skolos išieškojimo, o ne 2013 metais, būtų padidinę tikimybę išsiieškoti skolą, kadangi Liteko duomenimis, BUAB „Litela“ 2009 metais įvykdė kreditoriui UAB „Gedimex“ 2 935,76 Lt dydžio įsipareigojimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas pirminį kreditorių ar ieškovę klaidino, teikė apgaulingą informaciją ar kitokiais nesąžiningais veiksmais padarė žalą. Šiuo atveju bankrutuojančiuos UAB „Litela“ mokumo sumažėjimas paveikė visus juridinio asmens kreditorius. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog byloje nesurinkta įrodymų priežastiniam ryšiui, kad būtent ankstesnis atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi – ieškove, t. y. nesurinkta įrodymų priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neveikimo ir ieškovei atsiradusios žalos, nustatyti. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad atsakovo S. O. neteisėti veiksmai pasireiškė tik ieškovės atžvilgiu, todėl neturėjo teisės reikšti ieškinio kol nėra pabaigta bankroto byla, todėl yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017 32, 34,35 punktai).
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl ieškinio senaties termino.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
Ieškovės ieškinys CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti patenkintas tik tuomet, kai būtų buvę aiškūs ne tik subjektas ir jo neteisėti veiksmai, nulėmę žalą (įmonės privedimas prie bankroto tyčia), bet ir žalos (t. y. BUAB „Litela“ bankroto byloje ieškovės neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) dydis, nes atsakovo atsakomybė yra subsidiari. Todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada kai BUAB „Litela“ pasibaigs, tai yra bus išregistruota iš juridinių asmenų registro, nuo kurio tampa aišku, kad prievolė nebus įvykdyta. Dėl to atsakovo prašymas atmesti ieškinį dėl suėjusio ieškinio senaties termino negali būti tenkinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, atsakovai nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų priteisimo atsakovui iš ieškovės nepasisako.
Valstybė patyrė 11,96 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas:
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“, įmonės kodas 302642184, valstybės naudai vienuolika eurų devyniasdešimt šešis centus (11,96 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.