- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2-3078-341/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02448-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- Janui Trinkevič
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui Janui Trinkevič (Jan Trinkevič) dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 421,51 Eur negrąžintos paskolos, 508,25 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2016-07-21 įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d.)). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2013-01-22 sudarytos paskolos sutarties Nr. 9889742001 pagrindu atsakovui suteikė 434,43 Eur paskolą 18 mėnesių terminui su 82,64 procentų metine palūkanų norma. Nustatyta, kad ieškovas paskolą turėjo grąžinti 2014-09-22, kadangi paskolos suteikimo metu galiojo akcija, suteikusi atsakovui paskolą pradėti grąžinti praėjus 2 mėnesiams. Ieškovo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7. punktu, pratęsė skolos grąžinimo terminą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų (apmokėjus dalį paskolos, nesilaikė grąžinimo grafiko), ieškovas 2013-08-22 vienašališkai nutraukė sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovui suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovo reikalaujama priteisti paskolos suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 421,51 Eur negrąžinta paskola.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau - Bendra norma), kurių procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiose sąlygose. Pagal Vartojimo kredito įstatymą, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 508,25 Eur palūkanų, kuriuos laiko minimaliais nuostoliais, patirtais dėl negalėjimo iš naujos paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Šias palūkanas ieškovas grindžia Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kur nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 82,64 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 83,88 Eur palūkanų (421,51 Eur x 0,05 proc. x 398 d.), o kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-223/2011; Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino gauto kredito, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (505,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (54,35 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteistina 11,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (21,00 Eur x 54,35 proc.).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), mažesnė nei minimali bylinėjimosi išlaidų suma valstybei nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“ (įmonės kodas 301881644) iš atsakovo Jano Trinkevič (asmens kodas 38205120555) 421,51 Eur (keturi šimtai dvidešimt vienas euras 51 ct) negrąžintos paskolos, 83,88 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai 88 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (505,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,41 Eur (vienuolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.