Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-440-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundas2013-01-21Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundas2014-02-04Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-10-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2S-440-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14466-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BI5“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-440-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14466-2012-6;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Vida Agurkienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1905-752/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BI5“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacijos saugumo agentūra“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Ikolta“ pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 121 373,09 Lt skolos, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės piniginėms lėšoms, nurodydama, kad prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovė vengia įvykdyti piniginę prievolę, neturi jokio nekilnojamojo turto, o tai kelia grėsmę galimo palankaus sprendimo įvykdymo galimumui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi patenkino prašymą, ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, pas atsakovę grynaisiais pinigais ir (ar) esančioms pas trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 121 373,09 Lt sumai, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, o lėšų nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti kilnojamam ir nekilnojamajam turtui ar turtinėms teisėms, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo.

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis pakeista, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą

Ieškovė UAB „Ikolta“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „BI5“.

Šalies argumentai

2013 m. lapkričio 11 d. atsakovė pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma (121 373,09 Lt) nėra didelė įvertinus atsakovės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykį. Atsakovė yra pelningai dirbanti įmonė - 2013-09-30 dienai atsakovo turto ir nuosavo kapitalo vertė siekia net 3 542 208 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro tik 231 997 Lt, lyginant atsakovės viso turto vertės (3 542 208 Lt) ir įsipareigojimų dydžio (231 997 Lt), atsakovės turtinė padėtis vertintina kaip akivaizdžiai gera, todėl papildomų 121 373,09 Lt sumokėjimas ieškovei (jei teismas ieškinį tenkintų) finansinių kliūčių atsakovei nesukeltų. Tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteikia ieškovei neproporcingą pranašumą atsakovės atžvilgiu, nes ieškinio suma atsakovei nėra didelė, lyginant su jos turimo turto bei nuosavo kapitalo sumomis. Atsakovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje objektyviai nekyla jokios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad pateiktas UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2013-09-30 balansas nepagrindžia, kad bus užtikrintas galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Iš pateiktos pelno (nuostolių) matyti, kad atsakovės grynasis pelnas palyginus su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo. Iš pateikto balanso nustatyta, kad taip pat sumažėjo atsakovės ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas ir nuosavas kapitalas tik nežymiai padidėjo, išliko skolos tiekėjams bei su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Todėl pateikti duomenys objektyviai nepatvirtina geros turtinės padėties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad bendrovė yra pelningai dirbanti, todėl pateikti finansiniai duomenys rodo, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Dėl nurodytos priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai nėra grėsmės galimam teismo sprendimui užtikrinti, pažeidžia proporcingumo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti remiantis teismo nutartyje išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutartį grįsdamas vien tik tariamai didele ieškinio suma, neįvertinęs, ar ieškinio suma, lyginant su bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, taip pat bendrovės autoritetu ir vardu versle, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Bylos duomenimis, apeliantė, siekdama įrodyti, jog ieškovės pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su prašymu panaikinti šias priemones pateikė paskutinės savo finansinės atskaitomybės duomenis. Šiais duomenimis grįsdama savo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės turtui, ji nurodė, kad turto pagal balansą turinti virš 3,5 mln. Lt, o įsipareigojimai kreditoriams tėra 231 997 Lt. Šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant atsakovės nurodytų skaičių dėl turto ir įsipareigojimų balanso, nustatyta, kad per 2012 – 2013 metų laikotarpį įmonės grynasis pelnas nuo 91 955 Lt sumažėjo iki 5 682 Lt; ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 156 508 Lt iki 107 417 Lt; trumpalaikis turtas padidėjo tik nebaigtų vykdyti sutarčių sąskaita. Svarbiu rodikliu, vertinant įmonės finansinę padėtį laikytina tai, kad didžiąją dalį apeliantės turto sudaro trumpalaikis turtas, o šio turto didžiąją dalį sudaro būtent nebaigtos vykdyti sutartys (1 945 272 Lt) ir pirkėjų skolos (873 479 Lt) bei kitos per vienerius metus gautinos sumos (510 367 Lt), taigi atsakovė šiuo turtu realiai nedisponuoja. Prastą bendrovės finansinę padėtį patvirtina ir duomenys apie išaugusį įsiskolinimą darbuotojams (nuo 23 460 Lt iki 43 308 Lt). Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad tokioje situacijoje teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje panaikinimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Byloje nenustačius, kad atsakovės finansinė padėtis žymiai pagerėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pripažintina, kad atmesdamas tokį atsakovės prašymą pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovei neužkertamas kelias savo teises gali ginti ir kitais būdais, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygią sumai, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arba pateikti trečiojo asmens laidavimą, kas sudaro pagrindą teismui panaikinti arba pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 148 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas