- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-311-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14466-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ikolta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-18742-752/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ikolta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacijos saugumo agentūra“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 121 373,09 Lt skolos, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės piniginėms lėšoms, nurodydama, kad prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovė vengia įvykdyti piniginę prievolę, neturi jokio nekilnojamojo turto, o tai kelia grėsmę galimo palankaus sprendimo įvykdymo galimumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi patenkino prašymą, ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, pas atsakovę grynaisiais pinigais ir (ar) esančioms pas trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 121 373,09 Lt sumai, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, o lėšų nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti kilnojamam ir nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo.
Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovė į raginimus atsiskaityti nereaguoja, ieškovės teigimu neturi nekilnojamojo turto, o tai objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 9-12). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl reikalavimo dydžio vertinimo. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, - nusprendžiant dėl jų masto. Apelianto nuomone, vien tik didelė ieškinio suma savaime nėra objektyvus veiksnys sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimti, kadangi vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis - maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.
2. Dėl atsakovės finansinės padėties. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma nėra didelė vertinant atsakovės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykį, iš ko seka, kad šiuo atveju pavojaus teismo sprendimo įvykdymui nekyla. Kaip matyti iš teikiamų finansinių dokumentų, UAB Informacijos saugumo agentūra buvo ir yra pelningai dirbanti įmonė: per 2011 metus įmonė uždirbo 3 398 161 Lt, o per 2012 metus (iki 2012 m. rugsėjo 30 d.) – 39 338 Lt grynojo pelno. Bendrovės ilgalaikio turto vertė siekia 201 219 Lt, trumpalaikio turto - net 3 441 284 Lt, iš kurių ne mažiau kaip 825 356 Lt sudaro turtas pinigais ar jų ekvivalentais. 2012 m. lapkričio 13 d. duomenimis, vien banke AB „Swedbank“ esančioje atsakovės sąskaitoje lėšų likutis siekia 718 945,95 Lt, taigi yra daugiau nei pakankamas ieškovės turtiniam reikalavimui patenkinti.
Atsiliepimas
3. Dėl skolos nesumokėjimo gera valia. Dėl atsisakymo mokėti ieškovui jo ieškiniu reikalaujamas sumas atsakovė išsamiai pasisakys atsiliepime į ieškinį, kurį byloje pateiks įstatymo numatytais terminais ir tvarka. Atsakovė glaustai nurodo, jog ieškovės finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas ne dėl to, kad atsakovė vengtų sutartinės atsakomybės, o todėl, kad atsakovė laiko (ir visą laiką iki iškeliant bylą teisme laikė) ieškovo reikalavimą esant nepagrįstu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti (b. l. 24-26). Nurodo, kad atsakovė savo pateikiamus finansinius dokumentus vertina ne sistemiškai, o atsietai vienus nuo kitų, neatsižvelgia į jos kapitalo pokyčius per ataskaitinius laikotarpius. Pateikti duomenys patvirtina tik atsakovės finansinės padėties sistemingą blogėjimą. Todėl lieka nepaneigta prezumpcija, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Įrodydama, kad turi didelį kiekį apyvartinių lėšų, atsakovė gali bet kuriuo metu įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygią sumai, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Tačiau atsakovė visais būdais siekia išvengti atsiskaitymo, o sistemingai prastėjant jos finansiniai padėčiai, toks atsiskaitymas tampa apsunkintas arba iš viso nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutartį grįsdamas vien tik tariamai didele ieškinio suma, neįvertinęs, ar ieškinio suma, lyginant su bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, o taip pat bendrovės autoritetu ir vardu versle, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Bylos duomenimis, apeliantė, siekdama įrodyti, jog ieškovės pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė finansinę jos padėtį pagrindžiančius dokumentus (įmonės balansus už 2011-2012 metus, pelno (nuostolių) atskaitas, išrašą iš banko sąskaitos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys objektyviai nepatvirtina jos geros turtinės padėties skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Vertinant atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis už 2011-2012 metus akivaizdžiai matyti, kad įmonės finansinė padėtis per šį laikotarpį žymiai pablogėjo, tai yra įmonės grynasis pelnas nuo 1 833 839 Lt sumažėjo iki 39 338 Lt; ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 413 007 Lt iki 201 219 Lt; trumpalaikis turtas sumažėjo nuo 4 228 720 Lt iki 3 441 284 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį apeliantės trumpalaikio turto sudaro nebaigtos vykdyti sutartys (1 452 293 Lt) ir pirkėjų skolos bei kitos per vienerius metus gautinos sumos (iš viso: 1 163 635 Lt), taigi atsakovė šiuo turtu realiai dar nedisponuoja. Blogėjanti įmonės finansinė padėtis, kai jos finansiniai įsipareigojimais tretiesiems asmenims per metus išaugo nuo 140 309 Lt iki 424 965 Lt, tame skaičiuje skolos darbuotojams nuo 1 248 Lt iki 23 380 Lt, leidžia pagrįstai manyti, kad tokioje situacijoje teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė turtiniu teisme pareikšto reikalavimo pobūdžiu ir jo dydžiu, nutartyje nurodydamas, kad pirmiausia areštuotinos atsakovės piniginės lėšos ir turtinės teisės, ir tik šių lėšų nepakankant - kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra įmonė, kuriai piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti jos veiklą, apriboti galimybes sudaryti sandorius ir atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, o kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas turėtų mažesnę įtaką atsakovo veiklai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, joje nurodant, kad pirmiausia areštuojamas atsakovės kilnojamasis turtas (byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto atsakovė neturi), ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai - piniginės lėšos ir turtinės teisės. Taip pat leistina atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu. Toks taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), be pagrindo neapsunkins juridinio asmens veiklos. Be to, ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad piniginių lėšų areštą taikyti turėtų būti vengiama tais atvejais, kai ieškovo reikalavimus galėtų užtikrinti skolininko materialaus turto areštas.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis keistina, pakeičiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą.
Pažymėtina, kad atsakovei neužkertamas kelias savo teises gali ginti ir kitais būdais, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygią sumai, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arba pateikti trečiojo asmens laidavimą, kas sudaro pagrindą teismui panaikinti arba pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 148 str. 2, 3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą, išdėstant nutarties rezoliucinę dalį taip:
Ieškovės UAB „IKOLTA“ (juridinio asmens kodas 125329182, buveinės adresas Kalvarijų g. 212, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ (juridinio asmens kodas 300604384, buveinės adresas I. Kanto g. 18-4C, Kaunas) kilnojamam turtui, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti – areštą piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, pas atsakovę grynaisiais pinigais ir (ar) pas trečiuosius asmenis, taip pat areštą turtinėms teisėms ne didesnei kaip 121 373,09 Lt sumai.
Areštavus atsakovės pinigines lėšas draudžiama jomis disponuoti, tačiau leidžiama atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
Išaiškinti ieškovui, kad jam nesikreipus į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutartis vykdoma skubiai.
Apie teismo nutartį informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.