- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1355-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27771-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo apelianto S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl atestacinės komisijos sprendimo panaikinimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir atsakovas, VGTU) universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019-06-13 posėdžio protokolą (protokolinį sprendimą) Nr. 1; pripažinti neteisėtu 2014-08-12 Darbo sutarties Nr. 33557 nutraukimą ir panaikinti VGTU rektoriaus 2019-08-23 sprendimą, įformintą įsakymu Nr. 2418-PV; grąžinti ieškovą į darbą - į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesoriaus pareigas (1,00 etatas); priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, bei 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. su atsakovu Vilniaus Gedimino technikos universitetu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 33557, pagal kurią Verslo vadybos fakultete Teisės katedroje nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ėjo profesoriaus pareigas.
3. 2019 m. birželio 13 d. VGTU Universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos posėdžio protokole Nr. 1 Komisija nutarė pripažinti, kad ieškovas netenkina VGTU profesoriaus pareigybei keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Komisija konstatavo, kad ieškovas netenkina ir VGTU senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, galiojusių jo neterminuotos darbo sutarties profesoriaus pareigoms eiti sudarymo metu. Ieškovas nurodo, kad su Komisijos protokolu jį supažindino tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nurodo, kad minėto Komisijos protokolinio sprendimo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 20 d. VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2390-PV laikyti neatestuotu Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. profesoriaus pareigoms. Taip pat 2019 m. rugpjūčio 22 d. VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2398-PV atleisti Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. iš atsakingo asmens pareigų už turto apskaitos dokumentų tvarkymą Vilniaus Gedimino techniko universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedroje nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2019 m. rugpjūčio 23 d. VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2418-PV atleisti iš darbo Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išmokant vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teigia, kad oficialiai negavo pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą, jam neįteikti rektoriaus įsakymai dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovo nebuvo kviečiamas įforminti darbo sutarties nutraukimą.
5. Grįsdamas nesutikimą ieškovas nurodo, kad remiasi Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, kad su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti, ir šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. VGTU Senatas 2012 m. sausio 31 d. posėdyje nutarimu Nr. 55-2 yra patvirtinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aktualiu ginčui laikotarpiu Aprašas buvo ne kartą Senato keičiamas.
6. Ieškovas teigia, kad Komisijos 2019 m. birželio 13 d. protokole padarytos išvados nėra motyvuotos, nėra pagrįstos aiškiais argumentais ir faktais bei neatitinka tiesos. Komisijos protokole nėra nurodytos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai. Komisijos protokolas yra su trūkumais, nebuvo fiksuota posėdžio eiga, nėra galimybės nustatyti, kokia buvo atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka. Ieškovas į Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas. Dėl šių priežasčių buvo padaryti esminiai atestacijos procedūriniai pažeidimai, kas kartu sąlygojo neteisingas ir neteisėtas Komisijos išvadas. Ieškovas teigia, kad Komisijoje nedalyvavo tarptautinis ekspertas, nors toks turėjo dalyvauti. Komisijos protokole nėra aiškiai, konkrečiai nurodoma, kokių minimalių kvalifikacinių reikalavimų ieškovas tariamai neatitiko.
7. Ieškovas teigia, kad pagal Aprašo 28 p., atestuojant vertinama, ar dėstytojas, mokslo darbuotojas ar kitas tyrėjas atitiko jo pareigoms per kadenciją nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, o jo neterminuota darbo sutartis 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta antrą kartą iš eilės laimėjus atsakovo organizuotą viešą konkursą toms pačioms (profesoriaus) pareigoms eiti. Konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Aprašo redakcijai bei būtent šio konkurso sąlygų bei rezultatų pagrindu su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kadangi ieškovas atitiko tuo metu keliamus kvalifikacinius reikalavimus profesoriaus pareigoms eiti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Tuo tarpu ginčijamame Komisijos protokole klaidingai minima Aprašo redakcija, patvirtinta VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1, teigiant, kad sudarant darbo sutartį bei per paskutinius 5 metus ieškovas neatitikęs keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigoms eiti. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas, ieškovo vertinimu, yra klaidingas, pažeidžia pamatinius teisės principus. Pažymi, kad nei 2014 m. birželio 17 d. Senato nutarime Nr. 73-2.1., nei juo patvirtintoje Aprašo redakcijoje nėra nurodoma, nuo kada ši Aprašo redakcija įsigalioja. Tuo tarpu 2014 m. birželio 17 d. Senato nutarimo Nr. 73-2.1 2 punkte konkrečiai nurodoma, kad pakeistas Aprašas taikomas dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie siekia užimti aukštesnes pareigas bei atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kurie pareigas pradės eiti ne anksčiau kaip nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas nurodo nesiekęs užimti aukštesnių pareigų, o dalyvavęs konkurse būtent toms pačioms pareigoms užimti ir tuo pagrindu su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, o pagal neterminuotą darbo sutartį pareigas pradėjo vykdyti 2014 m. rugsėjo 1 d. Taigi, ieškovo įsitikinimu, jo atžvilgiu negalėjo būti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau, t. y. jau po vykdyto viešo konkurso, kurio rezultatų pagrindu buvo sudaryta ginčo neterminuota darbo sutartis, bei įpusėjus ar besibaigiant reglamentuojamam penkerių metų veiklos laikotarpiui.
9. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame protokole yra minima Aprašo 2014 m. birželio 17 d. redakcija, tačiau protokolo surašymo metu galiojusi 2018 m. kovo 27 d. Aprašo redakcija protokole nėra minima. Visa tai rodo, kad skundžiamas Komisijos protokolas (protokolinis sprendimas) yra visiškai nemotyvuotas, neargumentuotas, priimtas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl prašo jį panaikinti.
10. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos posėdis įvyko bei skundžiamas protokolinis sprendimas buvo priimtas 2019 m. birželio 13 d., tačiau iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl jo kvalifikacijos tariamo neatitikimo profesoriaus pareigoms eiti ar tariamo darbo sutarties prieštaravimo įstatymo nuostatoms, kas kelia abejones dėl atsakovo sąžiningumo įgyvendinant savo kaip darbdavio teises be įspėjimo nutraukiant darbo sutartį.
11. Nors VGTU Rektorius 2019 m. rugpjūčio 23 d. atleido ieškovą iš darbo nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas ieškinio pateikimo dienai (2019 m. rugsėjo 18 d.) nebuvo tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovo sprendimas atleisti iš pareigų priimtas tam nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, vien dėl to atleidimas iš darbo turėtų būti pripažintas neteisėtu, o VGTU rektoriaus sprendimas (įsakymas Nr. 2418-PV) turėtų būti panaikintas, o ieškovas grąžintas į darbą, priteisiant tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tiek ir kitas išmokas, kompensacijas.
12. Teigia, kad Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas, nepripažintina savarankišku darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą jis turi būti aiškinamas ir taikomas su konkrečiais DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis. Asmens (darbuotojo) neatestavimas negali būti pagrindas pripažinti teisėtai sudarytą darbo sutartį prieštaraujančia įstatymams. Darbdavys turėtų taikyti darbo sutarties darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso nuostatas. Ieškovas nurodo, kad jo darbo sutartis buvo nutraukta be įspėjimo, DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, išmokant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsakovas ieškovui nesiūlė užimti jokių kitų pareigų, nors atsakovo Teisės katedroje buvo kitų laisvų darbo vietų (lektoriaus, docento pareigoms užimti).
13. Ieškovo įsitikinimu, su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis neprieštarauja jokioms įstatymo nuostatoms. Antrą kartą iš eilės laimėjus atsakovo organizuotą viešą konkursą toms pačioms pareigoms užimti, ieškovas atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kas atitinka tiek Mokslo ir studijų įstatymo, tiek universiteto statuto, tiek Aprašo nuostatas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su juo nesutiko.
15. Nurodo, kad ieškovas neginčija fakto, kad jo kvalifikacija netenkina minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų VGTU profesoriaus pareigybei VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3, galiojusių jo atestavimo laikotarpiu. Ieškovo argumentai dėl VGTU universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019 m. birželio 13 d. protokolinio sprendimo panaikinimo yra tik procedūrinio pobūdžio.
16. Teigia, kad ieškovo kvalifikacija netenkina ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų profesoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovas teigia, kad jis turėtų būti atestuojamas pagal jo darbo sutarties sudarymo metu galiojusius, t. y. VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, kurie jo darbo sutarties sudarymo metu kaip išimtis buvo taikoma tik tiems pedagogams, kurie pareigas pradėjo eiti iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. ir pačiam ieškovui, nes su juo neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovas 2019 metais privalėjo atestuotis dėl to, kad suėjo Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas 5 metų laikotarpis. Ieškovo atestacijos tikslas turėjo būti atsiskaityti už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atsakovas pažymi, kad pedagogų ir mokslo darbuotojų atestacijos VGTU organizuojamos mokslo metų pabaigoje, gegužės - birželio mėnesiais, nors naujai priimamų darbuotojų darbo sutartys įsigalioja tik nuo ateinančių mokslo metų pradžios, t. y. nuo rugsėjo mėnesio.
17. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas 2019 metais jam atestuojantis taikyti 2013 metų kvalifikacinius reikalavimus, nes šie reikalavimai jam buvo taikyti 2014 metais, atestuojantis už 2009-2014 metų kadencijos laikotarpį, yra ne tik nepagrįsti jokiais teisės aktais, bet ir perša išvadą, kad ieškovas per visą savo neterminuotos darbo sutarties laikotarpį ateityje taip pat reikalautų taikyti 2013 metų kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovo atestacijos tikslas yra ne dalyvauti konkurse pareigoms užimti ir sudaryti darbo sutartį su atsakovu, o atsiskaityti už 5 laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Dėl šių priežasčių ieškovui nebuvo jokio pagrindo taikyti iki 2014 metų rugpjūčio 12 d. galiojusių kvalifikacinių reikalavimų.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad Komisijos posėdžio eiga nebuvo fiksuojama, nes komisijos posėdyje buvo sekretorius, kuris parengė posėdžio protokolą. Komisijos sudėtis patvirtinta VGTU Senato 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 111-2.6. Senatas, tvirtindamas Komisijos sudėtį, patikrina kiekvieno jos nario ir visos Komisijos atitiktį keliamiems reikalavimams. Posėdyje dalyvaujantys nariai yra nurodomi Komisijos protokole, be kitų narių dalyvavo A. P., kuris yra Rygos technikos universiteto profesorius. Ieškovo abejonės, kad Komisijos posėdžio protokole turi būti nurodyta, kuris iš narių yra tarptautinis ekspertas ir kokios srities ekspertas, yra nepagrįstos, nes tokių reikalavimų protokolams nenustato nei VGTU vidaus, nei išoriniai teisės aktai. Komisijos 2019 m. birželio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 1 išrašas su ieškovo atestavimo rezultatais ieškovui buvo įteiktas pasirašytinai, ką įrodo jo paties įrašas su parašu.
20. Su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Darbdavys su darbuotoju, kuris neįvykdė per penkerių metų laikotarpį jam privalomų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, sudarytą darbo sutartį nutraukti privalėjo, nes nenutraukta sutartis prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
21. Be to, ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad jam nebuvo žinomas VGTU rektoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 2418-PV, nes visi VGTU darbuotojai apie jų darbo sutarčių būsenas, visus įsakymus yra informuojami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt darbuotojų savitarnos portalą. Be to, darbuotojas apie darbdavio ketinimą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį buvo informuojamas iš anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laišku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė patikslinti ieškovo S. M. darbo sutarties pasibaigimo pagrindą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 7 punktas.
23. Teismas nustatė, kad 2019 metais ieškovui buvo privaloma atestacija, nes suėjo Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas 5 metų laikotarpis (profesoriaus pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo eiti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentas, jog 2019 metais vykdant profesoriaus pareigybės atestaciją už jo penkerių metų veiklos rezultatus, jam turėjo būti taikomi 2013 metų kvalifikaciniai reikalavimai, yra nepagrįstas, kadangi tai neatitiktų Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų. Ieškovo atestacija vykdyta ne dalyvavimo konkurse pareigoms užimti tikslu (po ko sudaroma darbo sutartis su Universitetu), o atsiskaitymo už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atestacinė komisija neturėjo jokio pagrindo ieškovui taikyti VGTU iki 2014 metų rugpjūčio 12 d. galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, šie reikalavimai jam buvo pritaikyti pradedant eiti pareigas sudarius neterminuotą darbo sutartį.
24. Teismas taip pat vertino kaip reikšmingus Komisijos argumentus, jog ieškovas netenkino ne tik atestacijos laikotarpiu galiojusių VGTU profesoriaus pareigoms keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame Apraše, bet netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų analogiškų reikalavimų, galiojusių nuo jo neterminuotos darbo sutarties, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 12 d., pradžios. Profesoriaus pareigas siekiantis toliau eiti ieškovas (jo darbinė veikla) nebetenkino ne tik aktualiu laikotarpiu, nei prieš penkerius metus galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, todėl jis negalėjo būti atestuotas.
25. Argumentus dėl Komisijos posėdžio organizavimo ir vykdymo teismas laikė formaliais ir nepagrįstais. Komisija turėjo pakankamai rašytinės medžiagos nagrinėti reikalavimų atitikimą konkrečiai pareigybei. Atestuojamųjų dalyvavimo būtinumo nenustatyta, ieškovas buvo pateikęs visą susijusią medžiagą kartu su 2019 m. gegužės 26 d. paaiškinamuoju raštu. Sprendimai buvo priimami balsuojant. Posėdžio sekretorė patvirtino, jog tik dėl jos nepatyrimo tokiuose posėdžiuose buvo įsivėlę redakcinio pobūdžio netikslumai protokole, kurie buvo ištaisyti. Ieškovas apie atestacinės komisijos priimtą sprendimą buvo supažindintas pasirašytinai. Darbuotojai apie jų darbo sutarčių būsenas, visus įsakymus ir kt. informuojami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt savitarnos portalą. Ieškovas prie šio portalo jungėsi ir sprendimą apie jo darbo sutarties nutraukimą matė, be to, apie darbdavio ketinimą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį buvo informuotas ir iš anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laišku.
26. Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, nurodė, kad pagal byloje susiklosčiusias ginčo faktines aplinkybes, DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pritaikymas ieškovo darbo sutarties pasibaigimui neatitinka pačių juridinių faktų sudėties (atestacijos procedūra, priklausanti nuo šalių valios, darbdavio valia priimti sprendimą dėl tolesnio ieškovo darbo, jo neatestavus). Darbo kodekso 53 straipsnis, numatantis darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, savo 7 punkte vienu iš pagrindų darbo sutarčiai pasibaigti nurodo kitus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus pagrindus. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog neatestuotas asmuo atleidžiamas. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad darbo sutarties pasibaigimas ieškovo neatestavus turėtų būti grindžiamas DK 53 straipsnio 7 punktu. Be to, atsakovas neturėjo pareigos ieškovui siūlyti užimti kitas pareigas, perkelti į kitą darbą. Atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl išvestinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė atestaciją reglamentuojančius tesės aktus, tuo pažeisdamas teisėtų lūkesčių apsaugos, negalėjimo teisės taikyti atgal laike, teisės viršenybės, darbo santykių stabilumo ir kitus principus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių teisės aktų pažeidimų neištaisė. Pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant bylas, susijusias su darbuotojų atestacija, yra patikrinti, ar atestacijos metu buvo laikytasi nustatytos darbuotojų atestacijos tvarkos ir sąlygų. Tai kartu reiškia, kad teismas vertina tiek procedūrinius atestacijos vykdymo klausimus, tiek ir atestacijos turinio klausimus. Taigi teismas gali ir turi patikrinti, ar atestacija buvo vykdoma laikantis nustatytos procedūrinės tvarkos, ar ji buvo vykdoma objektyviai ir ar tikrai darbuotojo atestavimas ar neatestavimas yra pakankamai argumentuotas.
29. Teigia, kad Komisijos protokole nėra nurodytos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai, išvados protokole nemotyvuotos, neargumentuotos; protokole nebuvo fiksuota posėdžio eiga, iš kurios galima būtų spręsti atestacijos svarstymo eigą, pasisakančių argumentus, kritiką, negalima nustatyti, kurie atestacijos kriterijai, aspektai buvo taikomi, kritikuojami, nėra fiksuota Komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiškumo) užtikrinimas, t. y. nėra fiksuota, kas, kokia sudėtimi priėmė ginčijamą Komisijos sprendimą; taip pat nėra duomenų, ar turėta medžiaga (informacija) buvo pateikta išversta tarptautiniam ekspertui į jam suprantamą kalbą ir kt. Pirmosios instancijos teismas tokius esminius procedūrinius vykdytos atestacijos pažeidimus laikė tik formaliais bei jų išsamiai netyrė, nors bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo gauta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų dėl vykusios atestacijos procedūros, kaip buvo svarstomas šis klausimas, kokie konkrečiai buvo nustatyti neatitikimai profesoriaus kvalifikacijai ir kas konkrečiai juos nustatė ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas laikėsi klaidingos pozicijos, kad Komisija, vykdydama atestaciją bei priimdama 2019 m. birželio 13 d. protokolinį sprendimą, teisėtai atestaciją vykdė ir kvalifikaciją vertino pagal VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 VGTU patvirtintame Apraše profesoriaus pareigybei nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Teismo išvada, o kartu ir išvada, kad apelianto kvalifikacija neva neatitiko ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintame Apraše nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, yra nepagrįsta, neatitinkanti bylos įrodymų bei norminio reglamentavimo. Darant šias išvadas, pirmosios instancijos teismas Aprašų redakcijose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus taikė atgaline tvarka, kas prieštarauja bendrajam principui, draudžiančiam taisę taikyti atgal laike.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atestacijos tikslas – atsiskaityti už 5 metų laikotarpį dėl darbuotojo pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų vykdymą. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad nustatomi atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai, jų taikymas yra nukreipti į ateitį. Taigi, apelianto atžvilgiu negalėjo būti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau, t. y. jau po vykdyto viešo konkurso, kurio rezultatų pagrindu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis bei įpusėjus ar besibaigiant reglamentuojamam apelianto penkerių metų veiklos (darbo) laikotarpiui. Kvalifikaciniai reikalavimai buvo priimti ir patvirtinti 2018 m. kovo 27 d., t. y. faktiškai besibaigiant penkerių metų veiklos (darbo) laikotarpiui (likus metams iki atestacijos, dėl ko per šį laikotarpį objektyviai negalima buvo įgyvendinti visų naujai patvirtintų kvalifikacinių reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi į ateitį, t. y. naujam, po šio Aprašo patvirtinimo einančiam penkių metų veiklos laikotarpiui).
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai teigė, kad apelianto kvalifikacija netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintoje Aprašo redakcijoje numatytų profesoriaus pareigybei kvalifikacinių reikalavimų. 2014 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 73-2.1 2 punkte nurodoma, kad šiuo nutarimu patvirtintas Aprašas taikomas: 1. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie siekia užimti aukštesnes pareigas; 2. Atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kurie pareigas pradės eiti ne anksčiau kaip nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Be to, nebuvo jokio prašymo ir faktinio pagrindo kvalifikaciją vertinti pagal šioje 2014 m. Aprašo redakcijoje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Teismas nepagrįstai padarė išvadą ir netinkamai aiškino ir taikė VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų Aprašo redakcijų nuostatas. Atsakovo konkursas 2014 metais buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintai Aprašo redakcijai. Šiame apraše numatyti kvalifikaciniai reikalavimai turėjo būti taikomi ir įgyvendinami penkių metų veiklos (darbo) laikotarpiu nuo darbo sutarties pradžios, o šiam laikotarpiui pasibaigus Komisija turėjo pareigą patikrinti, ar buvo įgyvendinti būtent šio laikotarpio pradžioje (o ne įpusėjus šiam laikotarpiui ar net jam bepasibaigiant) nustatyti ir į ateitį taikomi kvalifikaciniai reikalavimai. Tai atitinka Aprašo 28 punkto bei pirmosios instancijos teismo nurodymus, kad atestacijos tikslas yra atsiskaityti už 5 metų laikotarpį dėl pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų vykdymo.
33. Teismas nepagrįstai nurodo, kad VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Aprašo nuostatos neva buvo taikomos atestuojant apeliantą už 2009-2014 metų laikotarpį. 2014 metais apeliantas dalyvavo viešajame konkurse profesoriaus pareigoms užimti; šis konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Aprašo redakcijai bei būtent šio konkurso sąlygų bei rezultatų pagrindu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Tačiau šis faktas nepanaikina ir nesustabdo tolimesnio šio Aprašo galiojimo apelianto atžvilgiu, t. y. pareigos per penkių metų veiklos (darbo) laikotarpį įgyvendinti būtent šiame apraše nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Tuo tarpu 2019 metais apeliantas nedalyvavo jokiame konkurse naujoms ar aukštesnėms pareigoms užimti, todėl nepagrįstai buvo taikytos VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 bei 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų Aprašo redakcijų nuostatos. Turėjo būti vertinama, ar buvo įvykdyti kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti ir taikomi nuo 5 metų veiklos (darbo) laikotarpio pradžios (t. y. pagal VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintą Aprašą), o ne vertinama, ar apeliantas atitinka keliamus reikalavimus užimti (kaip tai yra taikoma paskelbus viešąjį konkursą) profesoriaus pareigas 2019 metais.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esama situacija neatitinka juridinių faktų, būtinų taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto, sudėties. Asmens (darbuotojo) neatestavimas negali būti pagrindas pripažinti teisėtai sudarytą darbo sutartį prieštaraujančia įstatymams. Be to, apeliantas nebuvo supažindintas su darbo sutarties nutraukimo pagrindais bei įstatymo nuostatomis. Iš DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto konstrukcijos matyti, kad darbdaviui kyla pareiga prieš nutraukiant darbo sutartį pasiūlyti užimti kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą, tačiau tai padaryta nebuvo.
35. Nors Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje (anksčiau galiojusios redakcijos 65 straipsnio 4 dalis) numatyta, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas, tačiau, priešingai nei interpretavo pirmosios instancijos teismas, ši nuostata nepripažintina savarankišku darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą jis turi būti aiškinamas ir taikomas su konkrečiais DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis. Teismui deklaratyviai pakeičiant atleidimo pagrindą yra dar labiau pasunkinama atleidžiamo darbuotojo padėtis, nepagrįstai eliminuojama darbdavio pareiga siūlyti užimti kitas laisvas darbo vietas, sumokėti bent vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir kt.
Atsiliepimas
36. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
37. Pasisakydamas dėl ieškovui 2019 m. atestacijos metu taikytų kvalifikacinių reikalavimų atsakovas nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2. Nors nutarimu pavirintas Aprašas įsigaliojo 2019 m. sausio 2 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2019-2020 m. atestuojami asmenys suspėtų įgyvendinti pakeltus kvalifikacinius reikalavimus, Aprašo 92 ir 93 punktai numatė lengvatas. Be to, apeliantas netenkina ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų reikalavimų.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2019 m. vykdant atestaciją buvo vertinami jo 5 metų veiklos rezultatai, todėl nėra pagrindo jam taikyti 2013 m. patvirtintus ir iki 2014 m. birželio 17 d. galiojusius kvalifikacinius reikalavimus. Apelianto teiginys, jog jį atestuojant už 2009-2014 m. jam buvo taikomi 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtinti reikalavimai, iškreipia atestavimo ir konkursų pedagogų pareigoms eiti esmę.
39. Pasisakydamas dėl argumentų dėl Komisijos posėdžio eigos fiksavimo atsakovas nurodo, kad protokolo surašymas yra pakankama fiksavimo priemonė, jokios kitos priemonės teisės aktuose nėra numatytos, be to, posėdžio medžiaga buvo išversta ir tarptautiniam ekspertui.
40. Pasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas nurodė, kad negalėjo būti siūlomos ieškovui kitos darbo pozicijos, kadangi aukštųjų mokyklų pedagogai ir mokslo darbuotojai į pareigas yra priimami tik konkurso būdu, o ieškovas į jokias kitas pareigybes pateikti prašymų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
41. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl atestacinės komisijos sprendimo panaikinimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo.
43. Byloje nustatyta, kad konkursas, kurio pagrindu buvo sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo aprašo redakcijai (1 t., b. l. 33-47).
44. VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 (1 t., b. l. 136) buvo patvirtinta nauja Aprašo redakcija.
45. Ieškovas VGTU Verslo vadybos fakultete Teisės katedroje pagal 2014 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį (antrą kartą iš eilės laimėjus atsakovo organizuotą viešą konkursą toms pačioms (profesoriaus) pareigoms eiti) ėjo profesoriaus pareigas (1 t., b. l. 7-8).
46. Ieškovui užimant profesoriaus pareigas, 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 (1 t., b. l. 11) buvo patvirtinta nauja Aprašo redakcija.
47. 2019 m. apeliantui buvo privaloma atlikti atestaciją pagal Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Atestavimo kortelės ieškovas negalėjo užpildyti elektroniniu būdu, nes jo turimi darbai, veikla neatitiko 2019 m. atestacijai teikiamos lentelės grafų, todėl lentelės nebuvo galima užpildyti automatiniu kompiuterizuotu būdu, ji buvo pildyta (dalinai) ranka (1 t., b. l. 98-103). Apeliantas taip pat 2019 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą Komisijai, kad atestuojant jį už praėjusius penkerius darbo metus, būtų taikomi reikalavimai, galioję jo darbo sutarties sudarymo metu (1 t., b. l. 104). Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad apelianto kvalifikacijos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 pavirtintais kvalifikaciniais reikalavimais (1 t., b. l.12-28, 32).
49. Ieškovas apie jo neatestavimą ir darbdavio ketinimą 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį buvo informuotas iš anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laišku (1 t., b. l. 107).
50. 2019 m. rugpjūčio 20 d. VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2390-PV laikyti neatestuotu Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. profesoriaus pareigoms.
51. 2019 m. rugpjūčio 22 d. VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2398-PV atleisti Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. iš atsakingo asmens pareigų už turto apskaitos dokumentų tvarkymą Vilniaus Gedimino techniko universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedroje nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d.
52. 2019 m. rugpjūčio 23 d. VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2418-PV atleisti iš darbo Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išmokant vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1 t., b. l. 105).
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atestacija – svarbi darbuotojų darbo vertinimo forma, kurios tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją, jo sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes, siekiant nustatyti, ar darbuotojas gali toliau eiti pareigas. Ji yra viena iš priemonių, leidžiančių užtikrinti nuolatinį, tęstinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, jų tobulėjimą, kad atitinkamas pareigas užimtų aukščiausios kvalifikacijos asmenys. Nustačius, kad darbuotojo kvalifikacija nepakankama ir todėl jis neatestuojamas, toks darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. J. v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-1363/2001; 2004 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. v. Vytauto Didžiojo universitetas, bylos Nr. 3K-3-126/2004). Darbdavys atestacijos procedūrą turėtų atlikti tada, kai būtina patikrinti darbuotojo kvalifikacijos atitiktį konkrečiai pareigybei taikomiems reikalavimams. Paprastai tam tikros kategorijos darbuotojų atestacija atliekama periodiškai įstatyme, jo įgyvendinamajame ar darbdavio vidaus norminiame teisės akte nustatytu laiku. Atestacija gali būti atliekama tik darbuotojo kvalifikacijos tinkamumo patikrinimo tikslu ir remiantis su darbuotojo kvalifikacija susijusiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2014).
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui buvo atlikta atestacija kaip tą numato Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalis. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir iš esmės neginčijo aplinkybių, jog jis neatitinka kvalifikacinių kriterijų. Ieškovas ieškinyje tik formaliai nurodė, jog Komisijos išvados nėra motyvuotos, nėra pagrįstos aiškiais argumentais ir faktais bei neatitinka tiesos, nenurodytos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai, panašūs argumentai dėstomi ir apeliaciniame skunde, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl būtent ieškovui teko pareiga įrodyti materialiuosius Komisijos 2019 m. birželio 13 d. padarytos pažeidimus, jeigu jo manymu tokie buvo padaryti, o neapsiriboti abstrakčiais nurodymais, kad išvados yra nemotyvuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme nėra reglamentuota, kaip turi atrodyti, iš ko susidėti sprendimas dėl neatestavimo, kiek ir kokių duomenų turi būti nurodyta ir išvis, ar tokių duomenų nurodymas yra būtinas, tokie reikalavimai nenumatyti ir VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame Apraše. 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju Komisijos pirmininkas A. Č. patvirtino, kad ieškovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, o būtent, paaiškino, kad universitetas vykdo mokslinę veiklą ir turi būti publikuojamos tam tikro tipo publikacijos, ieškovas tokių publikacijų specifiniuose žurnaluose nepublikavo, taigi neatitiko net formalių reikalavimų, dėl to nebuvo erdvės net vertinti apelianto atitikimo kvalifikaciniams kriterijams. Taip pat paaiškino, kad sprendžiant dėl atestacijos darbuotojai turi teisę pateikti papildomus paaiškinimus, be to, buvo išnagrinėtas ir ieškovo 2019 m. gegužės 26 d. prašymas, šių dokumentų pagrindu buvo priimtas sprendimas. Apeliantas nepaneigė Komisijos sprendime padarytų išvadų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl 2019 m. birželio 13 d. Komisijos posėdžio protokolu priimto sprendimo nemotyvuotumo ir neišsamumo yra nepagrįsti.
55. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su tuo, kad atsakovas vertindamas ieškovo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams nepagrįstai taikė 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 patvirtintą Aprašo redakciją, tokiu būdu teisės aktas buvo taikomas atbuline data. Apelianto teigimu, jam negalėjo būti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau. Apelianto teigimu, atliekant jo atestaciją turėjo būti taikoma VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinta Aprašo redakcija, kuriai galiojant su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ir kuria numatytus kvalifikacinius reikalavimus ieškovas įgyvendino ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad bus ir vertinamas pagal minėtos redakcijos aprašą, o ne pagal naujai patvirtiną jau besibaigiant jo kadencijai. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
56. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje yra įtvirtinta, kad Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą. Mokslas grindžiamas be kita ko orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus principu, o studijos grindžiamos akademinės laisvės ir autonomijos principais (3 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 2 straipsnio 1 punktas). Aukštosioms mokykloms suteikta autonomijos teisė be kita ko nustatyti darbuotojų atestavimo tvarką (8 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokia teisė, o kartu ir pareiga, suteikta aukštosios mokyklos senatui, kuris nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką (28 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šią teisę atsakovas aktyviai įgyvendino, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aktualiu ginčo laikotarpiu, t. y. ieškovo konkurso į užimamas pareigas, darbo sutarties sudarymo bei atestavimo metu Aprašo redakcijos buvo keičiamos bent keletą kartų (2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2, 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 ir 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2.). Tokia vidinių teisės aktų kaita, tuo pačiu ir vis naujų, tobulesnių, aukštesnių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarka, ieškovui, kaip mokslo darbuotojui, yra žinoma ir suprantama. Apelianto teigimu, pritaikius ne jo konkurso į pareigas metu galiojusią Aprašo redakciją, o 5 metų atestacijos laikotarpio pabaigoje patvirtintąją, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai bei draudimo teisės aktą taikyti atgal principai. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas protingas balansas tarp įstatymo saugomų vertybių, o šiuo atveju pritaikius konkurso metu, arba darbo sutarties sudarymo metu galiojusias Aprašo redakcijas, tokia situacija neatitiktų aukštojo mokslo kokybės reikalavimų bei nebūtų įgyvendinta aukštųjų mokyklų pareiga tokią kokybę užtikrinti, tuo pačiu neskatintų ir mokslo srities asmenų siekti vis aukštesnės profesinės kvalifikacijos, neatitiktų atestacijos tikslo. Apelianto teiginiai, kad teisės aktas buvo taikomas atgal, yra nepagrįsti, kadangi buvo pritaikyta atestavimo metu t. y. 2019 m. birželio 13 d. galiojusi Aprašo redakcija (patvirtinta 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2.). Aprašo 27 punkte apibrėžta, kad atestavimas atliekamas baigiantis dėstytojo, mokslo darbuotojo ir kitų tyrėjų kadencijai ir su kuriais yra sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Aprašo 28 punkte nurodoma, kad atestuojant vertinama, ar dėstytojas, mokslo darbuotojas ar kitas tyrėjas atitiko jo pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Taigi, vertinamas ne tik jau praėjęs laikotarpis iki Aprašo redakcijos patvirtinimo, tačiau ir po jos – taigi į ateitį – iki pat 2019 m. vykusios ieškovo atestacijos. Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 91 punkte įtvirtinta, kad asmenims, atestuojamiems 2019 metais (šiuo atveju ieškovui), autoriaus indėlio kriterijus mažinamas profesoriaus pareigybei iki 1,5, taigi matyti, kad atsakovas, įgyvendindamas auštųjų mokyklų autonomijos principą ir teisę nusistatyti vertinimo kriterijus, atestavimo tvarką, įtvirtino ir tam tikrą palengvinimą asmenims, kurie pagal 28 ir 29 punktus atestuotis turėjo 2019 m., kad turėtų visas galimybes naujai įtvirtintiems kriterijams pasiekti.
57. Apibendrinant aplinkybes dėl taikytos Aprašo redakcijos darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai taikė Komisijos posėdžio metu galiojusią teisės akto redakciją, tai nelemia nei teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, nei rodo, jog teisės aktas buvo pritaikytas atgal, o ankstesnių redakcijų taikymas neatitiktų aukštųjų mokyklų mokslo kokybės, profesinio tobulėjimo kriterijaus, tą pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo atestacija vykdyta ne dalyvavimo konkurse pareigoms užimti tikslu, o atsiskaitymo už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, taigi ir dėl šios priežasties nepagrįsti argumentai, jog turėjo būti taikyta konkurso organizavimo ar darbo sutarties sudarymo metu galiojusi Aprašo redakcija.
58. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atestacijos Komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų - protokolas yra su trūkumais, nebuvo fiksuota posėdžio eiga, nėra galimybės nustatyti, kokia buvo atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiškumo) užtikrinimas, ieškovas į Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių procedūrinių pažeidimų netyrė, papildydamas nurodė, kad negalima nustatyti, kurie atestacijos kriterijai, aspektai buvo taikomi, kritikuojami, nėra fiksuota, kas, kokia sudėtimi priėmė ginčijamą Komisijos sprendimą; taip pat nėra duomenų, ar turėta medžiaga (informacija) buvo pateikta išversta tarptautiniam ekspertui į jam suprantamą kalbą ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dauguma procedūrinio pobūdžio neatitikimų yra deklaratyvūs bei nedarantys įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas tą pagrįstai įvertino. Pasisakant dėl posėdžio fiksavimo atkreiptinas dėmesys, kad nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei Aprašas nedetalizuoja ir nereglamentuoja, kaip turi būti fiksuojamas Komisijos posėdis, todėl apelianto teiginiai, jog protokole nėra nurodyta atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiškumo) užtikrinimas, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais, o vien protokolo surašymas laikytinas pakankama fiksavimo priemone. Argumentas, jog apeliantas nedalyvavo posėdyje taip pat yra nepagrįstas, kadangi Aprašo 31 punkte nurodyta, jog atestuojamasis gali dalyvauti posėdyje arba būti į jį kviečiamas. Sprendimas gali būti priimtas ir nedalyvaujant atestuojamajam, apie sprendimą atsakovas informuotas ir supažindintas pasirašytinai 2019 m. birželio 20 d. (1 t., b. l. 32). A. Č. liudydamas patvirtino, kad mokslo direkcijos direktorius tarptautiniam ekspertui posėdžio metu vertė posėdžio eigą. Apibendrinant, nėra pagrindo daryti išvadą, kad procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, kurie galėtų daryti įtaką priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
59. Apeliantas teigia, kad buvo neteisėtai atleistas iš užimamų pareigų. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo formuluotę – neatestuotas asmuo atleidžiamas – darytina išvada, jog siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą jis turi būti aiškinamas ir taikomas su DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2014). Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 53 straipsnio 7 punktą (kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais), būtent ir laikėsi teismų praktikos išaiškinimų, jog darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi būti įtvirtintas ir DK. Tokia darbo sutarties nutraukimo teisinė kvalifikacija atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748-603/2014). Apeliantui nenurodžius jokių kitų nesutikimo argumentų, laikytina, kad pirmosios instancijos pagrįstai kvalifikavo darbo sutarties pasibaigimą.
60. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nebuvo supažindintas su darbo sutarties nutraukimo pagrindais bei įstatymo nuostatomis. Visų pirma byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas apie darbdavio ketinimą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo informuotas 2019 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku (1 t., b. l. 107), be to, darbuotojai su įsakymais supažindinami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt savitarnos portalą. Ieškovas prie šio portalo jungėsi iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., taigi įsakymas dėl jo atleidimo turėjo būti matomas (1 t., b. l. 134-135). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius neteisėto atleidimo iš darbo fakto (darbdavio veiksmų) nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo S. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.