Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1063-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1063-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Jai paskirta 430 EUR bauda. T. S. nubausta už tai, kad ji, būdama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininke, po 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-451 nustatytų pažeidimų, nepašalino tvoros tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip be žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko sutikimo užimdama ir savavališkai naudodamasi privačiu žemės sklypu 55 kv. m. didesniu plotu nei jai priklauso nuosavybės teise pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis. Tokias veiksmais T. S. pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje skundą padavusi T. S. ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimą. Nurodė, kad nutarimuose ir protokole netinkamai užfiksuotas jų naudojamos žemės plotas – 1217 kv. m, tokio ploto niekada nenaudojo, tai klaidingai nustatyta aplinkybė. Ji sąžiningai dovanojimo sutartimi įgijo 1162 kv. m sklypą, atitinkantį kadastrinius matavimus. Prie paaiškinimo yra pateikta VĮ „Valstybės žemės fondas“ atlikta preliminarių kadastrinių matavimų schema, kur plotas nustaytas 1192 kv. m., schema paremta tiksliaisiais matavimais. Bet kuriuo atveju faktiškai naudojamas plotas yra 1162 kv. m. Balandžio mėn. atvyko NŽT atstovai ir tikrino, ar žemė naudojama pagal kadastrinius matavimus, ar patraukta tvora iš valstybinės žemės ir nenustatė pažeidimų, konstatavo, kad tvora patraukta, plotas 1162 kv. m. Tvora stovi iki šiol ten pat, daugiau ploto, nei priklauso, nenaudojama. Ribą su kaimyniniu žemės sklypu buvo bandoma nustatyti teismo sprendimu, tačiau panaikinus jų užsakymu atliktus „A“ matavimus, teismas jais remtis negalėjo ir atmetė ieškinį dėl ribos nustatymo. Nori pabrėžti, kad pareiškėja ne pati sugalvojo pastatyti tvorą, kuri ribojasi su žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), jai tokias ribas nurodė ir patvirtino. Vyko ginčas dėl įsakymo, kuriuo buvo patvirtintos jų sklypo ribos. Tas įsakymas buvo panaikintas. Kitas ginčas buvo civilinėje byloje, kur prašė nustatyti ribas pagal „A“, bet teismas netenkino ieškinio, nes įsakymas buvo panaikintas. Sprendimo dėl ribos su kaimyniniu sklypu iki šiol nėra. Kiek aiškinosi su Žemėtvarka ir matininkais, buvo pasakyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jos gali vėl kreiptis. Dabar, kai NŽT patvirtino kadastrinius matavimus, atsirado 55 kv. m persidengimas, t. y. yra jų dovanojimo sutartis su pirminiais kadastriniais matavimais ir nauji NŽT kadastriniai matavimai, kurie tarpusavyje nesutampa, persidengia. Sudėjus naudojamą 1162 kv. m. plotą prie persidengiančio 55 kv. m, gaunasi 1217 kv. m., matyt taip ir buvo gautas, skundžiamame nutarime nurodytas plotas 1217 kv. m, tačiau didesnis, nei priklauso, t. y. 1162 kv. m, plotas nėra naudojamas. Sumažinus sklypą dar 55 kv. m, jis sumažėtų iki neleistinos ribos. Joms VĮ „Registrų centras“ atstatė pagal 1991 m. pirkimo sutartį, mokėjimai atliekami už 1197 kv. m, nors naudoja 1162 kv. m, o norima dar labiau sumažinti. Mano, kad yra suklaidinta institucijų veiksmų. Buvo atlikti tikslieji „A“ matavimai, buvo VĮ „Registrų centras“ žymėjimai, ne patys sugalvojo nustatyti ribą, ribos buvo patvirtintos NŽT įsakymu, matavimai įregistruoti, pagal juos pastatyta tvora. Gegužės mėn. gavo raštą, kad pažeidimų nenustatyta. Tai buvo pakartotinis patikrinimas, po tvoros iš valstybinės žemės pašalinimo. Registruotu laišku informavo, kad pažeidimų nėra ir tai negatorinis ieškinys. Dėl to ramiai naudojo sklypą pagal dovanojimo sutartyje numatytą plotą. Taigi, 2019 m. jiems buvo pasakyta, kad galioja kadastriniai ir NŽT ir jos. Gavo korespondenciją, kad viskas tvarkoje, todėl mano, kad bauda jai paskirta nepagrįstai, ji svetimos žemės neužėmė. Šiuo metu yra atlikti nauji preliminarūs matavimai, jie atsispindi schemoje. Tvorą pašalinti sutiktų, tačiau jokio registruoto laiško su raginimu geranoriškai pašalinti tvorą, negavo. Būtų gavusi, būtų pašalinusi.

Institucijos atstovė paaiškino, kad Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog visi nekilnojamo turto registre užfiksuoti duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti teismine tvarka. Šiai dienai iš NŽT patikrinimų ir schemų matyti, kad yra VĮ „Registrų centras“ užbrėžtos sklypų ribos. Jos nesikeitė, gali keistis tik atlikus naujus matavimus. Šiai dienai ribos yra tokios, kokios yra. NŽT remiasi registrų centro duomenimis. Iš patikrinimo vietos gauti duomenys buvo sugretinti su registrų centro duomenimis ir taip buvo gautas sklypų persidengimas. T. S. naudojamu žemės sklypu užima dalį ne jai priklausančio žemės klypo. Taip pažeidžia Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. Dėl žemės sklypų ribos, dėl kurių kyla ginčas, yra ginčijamos teismuose tarp sklypų savininkų, bet matavimai yra tokie, kokie yra, ribos yra tokios, kokios užregistruotos VĮ „Registrų centras“. NŽT sugretinusi turimus duomenis gautus iš VĮ „Registrų centras“, mato privačios žemės užėmimą, dėl to konstatavo pažeidimą. Kol T. S. neatliks tiksliųjų matavimų, niekas nebus keičiama. Ji turi pateikti tiksliuosius kadastrinius matavimus NŽT teritoriniam skyriui, tik tada jei bus neatitikimai, skyrius priims dėl jų išvadą. Jeigu pagal naujus kadastrinius matavimus sumažėtų naudojamas žemės sklypas, būtų išmokama kompensacija. Pati institucija tokių kadastrinių matavimų savo iniciatyva atlikti negali. Dėl senaties – nuobauda buvo paskirta už tai, kad patikrinimas atliktas tris kartus, pažeidimų pašalinta tik dalis. Patikrinimai buvo 2018 m., 2019 m., 2020 m. T. S. buvo supažindinta su patikrinimais. Apie juos ir NŽT posėdžius buvo informuota elektroniniu paštu. Apie protokolo surašymą informuota 2020 m. liepos 13 d. Protokolo antroje pusėje buvo administracinio nusižengimo svarstymo data. T. S. į nagrinėjimą neatvyko ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. surašytas nutarimas bei paskirta nuobauda. Dėl administracinio nusižengimo protokole neįrašymo apie administracinį nurodymą atstovė negalėjo pateikti paaiškinimo. Pažymėjo, kad raginimas geranoriškai pašalinti tvorą T. S. buvo siunčiamas jos gyvenamosios vietos adresu, kaip ir kiti pranešimai, į kuriuos buvo gauti atsakymai, todėl laiko, kad pažeidėja turėjo gauti ir raginimą dėl geranoriško tvoros pašalinimo. Elektroniniais laiškais T. S. buvo informuojama tik ypatingos skubos atveju – dėl posėdžio perkėlimo. Siunčiama jos paaiškinime nurodytu ekraninio pašto adresu. Pareiškėjai geranoriškai pašalinus pažeidimą, tyrimas būtų nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai.

Dėl senaties termino.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą 2 m. senaties terminą, kadangi nuobauda paskirta už pažeidimą, nustatytą dar 2018 m. liepos 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-451, o skundžiamas nutarimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Šiuo metu galiojančio ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnis numatė analogiškas terminų skaičiavimo taisykles (bendra taisyklė – nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, esant trunkamajam pažeidimui – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos), tačiau trumpesnį administracinės nuobaudos skyrimo terminą – šešis mėnesius. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra trunkamasis, tad terminų skaičiavimui iš tiesų yra itin svarbi nusižengimo paaiškėjimo data. Teismų praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Antra vertus, dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų kasacinis teismas pasisakė, kad jos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą senaties terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-15-2015).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad T. S. žemės naudojimo tikrinimas buvo atliktas ne tik 2018 m. liepos 26 d., bet ir 2019 m. balandžio 11 d. bei 2020 m. vasario 13 d. Pakartotiniuose tikrinimuose konstatuota, jog nėra pašalinta tvora tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pietrytinėje dalyje), 2020 m. vasario 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad tuo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktas, numatantis, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai, taip pat Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas, nustatantis, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi, nagrinėjamu atveju, apie galimai daromą administracinį nusižengimą paskutinį kartą paaiškėjo atlikus 2020 m. vasario 11 d. žemės naudojimo valstybinę kontrolę, skundžiamame nutarime įvardintas tiek pastarasis, tiek ir ankstesni pažeidimo konstatavimo aktai, todėl 2 m. nuobaudos apskyrimo senaties terminas nėra praleistas.

Dėl administracinio nurodymo.

ANK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nesant ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka; 4) nurodomi šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės, išskyrus teisę vairuoti transporto priemones, atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui). ANK 610 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems egzistuojant administracinis nurodymas negali būti surašomas: 1) ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus; 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 6) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš minėtų, ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, šalinančių galimybę T. S. į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti administracinį nurodymą, taip suteikiant galimybę jai sumokėti pusę minimalios baudos:

1) ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta mažesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda;

2) T. S. nebuvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taigi T. S. įkaltinama veika, numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma padaryta pakartotinai;

3) T. S. aptariamų įvykių metu neblaivumas nustatytas nebuvo, be to, pagal nusižengimo pobūdį šis požymis netaikytinas;

4) žalos padarymo faktas administracinio tyrimo metu nenustatytas;

5) už ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą nenustatytas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas;

6) T. S. pareikštas kaltinimas nėra susijęs su nei viena ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-222/2019 konstatavo, kad ANK įtvirtintas administracinio nurodymo institutas ne tik leidžia administracinio nusižengimo teiseną baigti bylos neperdavus nagrinėti teismui, taip pagreitinant bylos procesą, sumažinant jo sąnaudas, bet ir suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti švelnesne sankcija. ANK 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų administracinio nusižengimo protokolo turiniui, laikymasis svarbus tiek tinkamam, pagal galimybes – operatyviam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių teisiniam įvertinimui, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėms užtikrinti, iš jų – teisei žinoti, kad jis turi galimybę būti švelniau nubaustas ir turi atitinkamo pasirinkimo teisę. Be jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo administracinio nusižengimo protokole nenurodant galimybės ir kartu – nepasiūlant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise įvykdyti administracinį nurodymą, neišaiškinus kitų ANK 609 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, iš esmės bloginama šio asmens procesinė padėtis, pažeidžiami visų lygybės prieš įstatymą, teisingo proceso principai, kurie įtvirtinti ir bendruosiuose administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrinduose (ANK 32 straipsnis), ir administracinių nusižengimų teisenos nuostatose (ANK 566 straipsnis). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, nurodė, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nesutinka su pareikštu kaltinimu, nėra sąlyga, paneigianti ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog tais atvejais, kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną, tačiau nagrinėjamu atveju T. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole apie tokį prašymą nenurodyta, kaip teigiama skunde, pasiūlymo sumokėti administracinį nurodymą T. S. negavo.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, T. S. nepagrįstai nebuvo taikytas administracinio nurodymo institutas. Skundžiamas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, dėl ko Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai bei skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolui (su administraciniu nurodymu) surašyti. Atitinkamai siūlytina patikslinti kaltinimą, atsižvelgiant į žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytų pažeidimų senaties terminus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, 664 straipsniu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1063-2020 kuriuo T. S. pripažinta kalta ir nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant 430 eurų baudą, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai bei skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.