Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Raimundui Galdikui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - Baltarusija, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, nevedęs, išsilavinimas aukštasis, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. K. 2022 m. sausio 2 d., apie 17.20 val., Kontininkų - Užkanavės gatvės sankryžoje, Palangoje, vairavo automobilį „Volvo V90“ , valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)(Baltarusijos Respublikos numeriai), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Parodė, kad gyvena Baltarusijoje, turi nekilnojamąjį turtą , esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, į kurį atvažiuoja dažnai, du kartus per mėnesį, kur pagyvena iki savaitės laiko ir vėl išvažiuoja į Baltarusiją. 2021 m. gruodžio 21 d. iš Baltarusijos atvažiavo į Palangą. Atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Volvo V 90“, kuris yra registruotas Baltarusijos Respublikoje, 2022 m. sausio 2 d., po pietų, jis, jam priklausančiu automobiliu „Volvo V 90“ atvažiavo į kavinę, esančią Palangoje. Atvažiavo vienas. Automobilį vairavo jis. Į kavinę atvažiavo iš namų, kur prieš tai jis išgėrė butelį šampano. Kiek prisimena, kavinėje jis užsisakė vieną butelį vyno. Kai išgėrė vyną, jam kilo mintis nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Išėjęs iš kavinės, sėdo į savo automobilį „Volvo V90“, kurį buvo palikęs prie kavinės. Užvedė variklį ir išvažiavo. Kadangi buvo labai slidu, matomumas buvo blogas, todėl jis nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Automobilis atsitrenkė į pakelės medį. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 2,35 promilės neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Prašo teismo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo laiduotoju paskirti jo draugą ir kaimyną, su kuriuo jis labai artimai bendrauja, kitų pretendentų, gyvenančių Lietuvoje, galinčių už jį laiduoti, nėra, nes jis gyvena Baltarusijoje.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėja ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, K. S. paaiškino, kad 2022 m. sausio 2 d., apie 17.00 val., atėjo į kavinę „Bermudai“, kuri yra Užkanavės g., Palangoje. Sėdėdamas prie savo staliuko, jis matė prie gretimo staliuko sėdintį vyriškį. Jis sėdėjo vienas. Vyriškis nieko nevalgė. Ant stalo stovėjo vyno butelis. Jis matė, kaip šis vyriškis vienas gėrė vyną. Išgėręs vyną, vyriškis susimokėjo ir nuėjo prie išėjimo iš kavinės durų. Jis matė, kaip vyriškis ėjo svirduliuodamas į šonus. Akivaizdžiai matėsi, kad vyriškis yra neblaivus. Vyriškis išėjo į lauką. Jis taip pat išėjo į lauką. Išėjęs į lauką, pamatė, kaip tas vyriškis, išėjęs iš kavinės, kur prieš tai vienas gėrė vyną, įsėdo į automobilį „Volvo 90“. Jis užsirašė automobilio numerius. Numeriai buvo baltarusiški, (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tamsios spalvos. Vyriškis atsisėdo į priekinę vairuotojo pusės sėdynę, užsivedė automobilio variklį ir išvažiavo. Automobilyje jis buvo vienas. Kadangi buvo labai didelis rūkas, todėl jis nematė, kur vyriškis nuvažiavo, tai yra pasuko link Palangos, ar link Palangos oro uosto. Jis iš karto iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino BPC 112 ir pranešė apie įvykį, t. y. apie vyriškį, kuris kavinėje vienas gėrė vyną, o po to sėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 25 - 28).

Liudytoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, S. P. paaiškino, kad kaiminystėje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, gyvena iš matymo pažįstamas A. K.. Jis gyvena vienas. A. K. adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nuolat negyvena, jis tik atvyksta čia atostogauti. 2021 m. gruodžio 31 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, eidama pasivaikščioti su šuniu, kieme prie (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo matė stovintį A. K.. Suprato, kad jis atvyko į savo butą, nes prieš tai ji kaimyno senokai nematė. 2022 m. sausio 2 d., apie 17.00 val., tikslaus laiko neprisimena, ji su vyru M. P., automobiliu iš Palangos miesto važiavo namo. Važiavo Kontininkų gatve. Privažiavus Kontininkų ir Užkanavės gatvių sankryžą, Kontininkų gatvės kairėje pusėje, esančiame miškelyje, pamatė į medį atsitrenkusį automobilį „Volvo 90“, tamsios spalvos. Automobilio numeriai buvo baltarusiški. Ji pribėgo prie automobilio „Volvo 90“. Automobilyje priekinėje vairuotojo pusės sėdynėje sėdėjo kaimynas A. K.. Automobilyje jis buvo vienas. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Iškvietė policijos pareigūnus. A. K. sėdėjo automobilyje iki atvyko policijos pareigūnai (b. l. 31-34).

Įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais nustatyta, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta – Kontininkų g., Užkanavės g., Palangoje, apžiūros metu užfiksuoti automobilio sugadinimai (b. l. 14-22).

Registracijos liudijimu nustatyta, kad automobilio „Volvo V90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)(Baltarusijos Respublikos numeriai), savininkas yra A. K. (b. l. 38-42).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad automobilis „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio, kurį būdamas neblaivus vairavo A. K., vertė - 24 200 Eur (b. l. 37).

2022 m. sausio 2 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. K. pirmu tikrinimu - 17.27 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 2,35 promilės etilo alkoholio, ir antru tikrinimu - 17.47 val., taip pat nustatyta mažiausia koncentracija – 2,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 131-133).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2022 m. sausio 2 d., apie 17.20 val., Kontininkų - Užkanavės gatvės sankryžoje, Palangoje, vairavo automobilį „Volvo V90“ , valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)(Baltarusijos Respublikos numeriai), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Kaltinamasis A. K. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų - ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kita byloje esanti medžiaga, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta. Kaltinamojo A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą A. K. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K., jo gynėja bei kaip liudytojas apklaustas M. K. pateikė prašymus atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant M. K. (b. l. 169, 189).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (b. l. 137), pagal byloje esančius duomenis, jis administracine tvarka baustas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta 5 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2022 m. sausio 2 d., 17.18 val., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ko pasekoje apgadino elektros apšvietimo stulpą, reklaminio stendo stovą ir medį (b. l. 138), tačiau pastebėtina, kad šis administracinis nusižengimas yra susijęs su šiuo teismo nuosprendžiu aptariamu nusikaltimu, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (b. l. 185), dirba kompanijoje (duomenys neskelbtini), taip pat yra šios kompanijos direktorius, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 130) ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi rimtų sveikatos problemų (b. l. 181-184).

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. K. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. A. K. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jis vairuodamas transporto priemonę būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jos veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas, o atsitrenkus į apšvietimo stulpą, reklaminį skydo stulpelį, po to į medį, buvo apgadintas automobilis. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, A. K. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pagal byloje esančius duomenis administracine tvarka baustas tik vienintelį kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame M. K. sutikime dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu M. K. sutiko laiduoti už savo kaimyną ir draugą kaltinamąjį A. K.. Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi neteistas, turi šeimą, augina sūnų. Jis su kaltinamuoju yra kaimynai, su juo bendrauja nuo 2018 metų, kartu įrenginėjo butą, jis daug padėjo, organizuojant butų remonto darbus, kadangi nuo pat pažinties pradžios iš karto su kaltinamuoju susidraugavo, ta draugystė tęsiasi iki šiol, bendrauja artimai, kartu leidžia laisvalaikį, jis padeda kaltinamajam tvarkyti einamuosius reikalaus, tiek su kaltinamajam priklausančio turto priežiūra, tiek su kaltinamojo vykdomu verslu (b. l. 186). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. papildomai nurodė, kad jis šiuo metu laikinai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau ūkininkavo. Jis po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jo požiūriu, kaltinamasis labai gailisi ir išgyvena dėl savo tokio poelgio. Mano, kad toks A. K. elgesys yra nepateisinamas ir tokį elgesį vertina neigiamai. M. K. mano, kad jo savybės leidžia ir ateityje leis daryti draugui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. K. nėra teistas, nors šiuo metu laikinai nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Baudžiamojoje byloje nėra M. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ir nors M. K. baustas už administracinius nusižengimus, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau savo esme jie nėra itin šiurkštūs ar pavojingi, todėl vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, ir neleidžia M. K. vertinti neigiamai, kaip neturinčio pasitikėjimo asmens ir negalinčio tapti kaltinamojo laiduotoju. Be kita ko, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens.

Įvertinęs laiduotoją M. K. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo draugo paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į M. K. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad M. K. yra kitos valstybės piliečiui kaltinamajam A. K. Lietuvoje artimiausias žmogus, kaltinamasis artimesnio Lietuvos valstybėje, kuris galėtų laiduoti už jį, neturi, be to, kaltinamasis ir pretendentas į laiduotojus yra kaimynai, gyvena vienas šalia kito, taip pat į tai, kad M. K. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jo draugas Lietuvoje daugiau įstatymų nepažeis, jo požiūrį į A. K. padarytą nusikalstamą veiką (A. K. neteisina, jo atsakomybės nemenkina, kalbėjosi su savo draugu apie įvykį, ir įvykį vertina neigiamai), M. K. sutiko padėti savo geram bičiuliui, su kuriuo nuolatos bendrauja, kartu bendrauja šeimomis, leidžia laisvalaikius, kaltininkui būnant Lietuvoje, teismas turi pagrindą manyti, kad M. K. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Nors prokuroras nepritaria laiduotojo kandidatūrai, tačiau objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių (faktų), kurie tokį vertinimą patikimai paneigtų, nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Vien tai, kad M. K. su A. K. bendrauja ir palaiko artimus ryšius tik pastarojo Lietuvoje buvimo metu, teismo vertinimu, M. K. galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, savaime nepaneigia. Pažymėtina, kad kaltininkas yra užsienio valstybės pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, kaltininkas Lietuvoje turi nekilnojamąjį turtą, taip pat dėl sveikatos problemų atvyksta į Lietuvą sveikatinimo tikslais, todėl jam būnant Lietuvoje, M. K. objektyviai gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką, todėl, esant tokioms aplinkybėms, kaltininko ir laiduotojo gyvenimo faktą skirtingose valstybėse, vertinti kaip išimtinai M. K. galimybę būti laiduotoju kategoriškai paneigiančią aplinkybę nėra pagrindo.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą pagal laiduotojo M. K. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad M. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, net ir tuomet, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, laidavimas skiriamas su 1000 Eur užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltininkui susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltininkui, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. K. asmenybę, laiduotojo M. K. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. K. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla A. K. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. K. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis, sugadintas turtas, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta A. K. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminui.

A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. sausio 3 d., kuomet prokuroro nutarimu A. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 118-119).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Byloje nustatyta, kad A. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)(Baltarusijos Respublikos numeriai), jam nustatytas 2,35 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaltinamasis sėdo už vairo be svarbių priežasčių, pavartojęs alkoholį bare, ir norėdamas nusipirkti dar alkoholio, būdamas neblaivus vairavo. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Taigi A. K. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilis „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)(Baltarusijos Respublikos numeriai) priklauso kaltinamajam. Tai patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas. Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

Prokuroras, atsižvelgdamas į tai, kad kaltininko automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, siūlo taikyti ne automobilio konfiskavimą, bet iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos.

Nagrinėjamu atveju automobilis, kurį A. K. vairavo neblaivus, priklauso jam nuosavybės teise, jis nėra paslėptas ar nepataisomai suniokotas, priešingai, jį suremontavus, jis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl pagal bylos aplinkybes A. K. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, net ir tokiu atveju, kai nusikalstama veika padaroma automobiliu, kuris po eismo įvykio yra apgadintas, ir jį suremontavus dar galima naudoti pagal paskirtį, nėra kliūtis konfiskavimo instituto taikymui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismo vertinimu, procesinės prievartos priemonės skyrimas A. K. - konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas, taip pat neatitiktų ir teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. jos skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos paskyrimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o visuotinai svarbūs tikslai gali būti pasiekti ir kitomis teismo šiuo nuosprendžiu skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus ir siekiant užkirsti kelią A. K. naudotis automobiliu, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, A. K. priklausanti transporto priemonė - automobilis „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registruotas Baltarusijos Respublikoje, konfiskuotina.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkui paskirtos ir BK 68, 71, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), turto konfiskavimas bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. K. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltininką iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (paso (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje) paėmimas specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 118-130).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2022 m. sausio 13 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registruotą Baltarusijos Respublikoje, įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, panaikintinas (b. l. 87-89).

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laiduotojo M. K. laidavimo terminą su 1000,00 Eur užstatu.

Įpareigoti laiduotoją M. K. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą į Plungės apylinkės teismo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS banke, nurodant mokėjimo paskirtį (laiduotojo užstatas, baudžiamoji byla Nr. 1-146-995/2022). Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 3 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, ir A. K. konfiskuoti nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registruotą Baltarusijos Respublikoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS banke, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą). Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (paso (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2022 m. sausio 13 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V90“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registruotą Baltarusijos Respublikoje, įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, Valstybinę įmonę „Regitra“ įpareigoti informuoti Baltarusijos Respublikos kompetentingą instituciją apie tai, kad A. K. Lietuvos Respublikoje yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

Išaiškinti A. K., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.