Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nuteistojo E. Č. (toliau – ir apeliantas) gynėjo advokato Bogdan Chranovskij (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 276-1 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, E. Č. paskirta subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu E. Č. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 9 d. nuo 19.15 val. iki 22.22 val., prilyginant vienai parai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. Č. pripažintas recidyvistu.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

1.7. Advokato vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamąjį E. Č. pripažino kaltu ne objektyvių įrodymų pagrindu, o darė prielaidas ir išvedžiojimus, todėl toks nusikaltimo sudėties dirbtinis modeliavimas negali būti teismo pripažintas tinkamu ir teisėtu grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti trys asmenys, apeliacinį skundą pateikė tik nuteistojo E. Č. advokatas, kuris skunde ginčija tik dalį skundžiamo nuosprendžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam E. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 276-1 straipsnio 1 dalyje, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo.

9. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė arba kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, įrodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti kaltinamojo atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir pan.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014; Nr. 2K-52-699/2015; Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-155-693/2016).

10. E. Č. bei jo advokato vertinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo teisingais nelaikė nuoseklių kaltinamojo parodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. Č. kaltę neigė ir laikėsi iš esmės nuoseklios gynybinės pozicijos, tačiau tai savaime nerodo, jog asmens parodymai patikimi ir atitinka tikrovę. Kaip minėta, ar asmuo turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, įrodinėjama vertinant ne tik paties kaltinamojo parodymus, bet ir kitus objektyvius bylos duomenis, ir šio aiškinimo kontekste pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik paties atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

11. Nuteistojo advokato skunduose pabrėžiama ir tai, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl šių nuteistųjų kaltės buvo grindžiamos ne neginčijamais įrodymais, o spėlionėmis ir prielaidomis, kad ir kitų kaltinamųjų duoti parodymai E. Č. kaltės niekaip nepagrindžia, ir kad nesant užfiksuoto E. Č. ir L. Š. susitikimo ir psichotropinių medžiagų perdavimo fakto, nėra jokio pagrindo teigti, kad E. Č. šias medžiagas perdavė L. Š.. Teisėjų kolegija negali nesutikti su tuo, kad kiti kaltinamieji A. Š. ir L. Š. nėra nurodę, jog pažįsta E. Č. ir gali patvirtinti, kad būtent su juo tarėsi dėl narkotinių medžiagų perdavimo, byloje nėra kitų tiesioginių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kaip E. Č. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis įdeda į L. Š. automobilį narkotines medžiagas. Atsakant į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kuriais įrodinėjama ne konkreti į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, tačiau reikšmingi tarpiniai faktai, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

12. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis ir leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, todėl netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Be to, ir kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-82-594/2025). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-82-594/2025).

13. Taigi, nors E. Č. savo kaltę ir neigia, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma ir jų analizė bei vertinimas neleidžia abejoti tuo, kad apeliantas padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

14. A. Š. parodė, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, buvo priklausomas nuo narkotikų, per socialinius tinklus susirado žmogų, iš kurio galima būtų gauti narkotinių medžiagų, susitarė su juo, kad narkotikus perduos (duomenys neskelbtini) sutartu adresu narkotikų paimti atsiųs savo draugę, perdavė tam asmeniui jos telefono numerį. A. Š. įkalbėjo savo draugę L. Š. (tuomet buvusią M.), kad ji jam į kalėjimą atneštų narkotinių medžiagų, ji sutiko, tada perdavė jai to asmens telefono numerį, kad jie susisiektų. A. Š. palaikė kontaktą su E. Š. ir žinojo, kad ji susiskambino su tuo asmeniu, susitarė susitikti ir paėmė iš jo narkotikus. Šiuos A. Š. parodymus patvirtina L. Š. parodymai, kad jos draugas A. Š. įkalbėjo ją atvežti jam į kalėjimą narkotikų, perdavė asmens, iš kurio ji turėjo paimti narkotikus, telefono numerį, ji susirašė su tuo asmeniu, susitarė susitikti, ji nuvažiavo į sutartą vietą, laukė prie automobilio, prie jos priėjo vyras ir įdėjo paketėlį į jos automobilį. A. Š. ir L. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos duomenys.

15. Byloje nėra ginčo, kad pas E. Č. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu pateiktu mobilaus ryšio telefonu REDMI su SIM kortele, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi E. Č., to neginčijo ir pats nuteistasis. L. Š. pateikė savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone“, kuriame paskutinis naudojamas telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), L. Š. patvirtino, kad tai jos naudojamas numeris. Šiame jos telefone aptiktas susirašinėjimas tarp telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir numerio +(duomenys neskelbtini), t. y. tarp L. Š. ir E. Č. naudojamų numerių. Iš susirašinėjimo tarp šių telefonų numerių turinio matyti, kad 2024 m. vasario 12 d. 14.49 val. L. Š. rašo žinutę: „30 min būsiu“. 14.51 val. E. Č. atrašo: „Ok“. 15.17 val. E. Č. rašo žinutę L. Š.: „Jau?“. 15.18 val. ši parašė žinutę: „2 min.“. 15.19 val. E. Č. rašo: „Ok, su kokia mashyna? As parduotuvei apsiperku isejnu“. Tuo pačiu metu L. M. atrašė žinutę: „wv polo“. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad šie susirašinėjimai neginčijamai patvirtina, jog L. Š. bendravo su E. Č. dėl susitikimo ir psichotropinių medžiagų perdavimo.

16. Apelianto kaltę teismas grindė ir vyriausiojo tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime „Dėl telefonų išklotinių analizės“ užfiksuotais duomenimis apie tai, kad išanalizavus L. Š. ir E. Č. minėtų telefono numerių išklotines nustatyta, kad viso buvo užfiksuoti 25 tarpusavio kontaktai dar 2024 m. sausio mėnesį. (1 t., b. l. 153, 2 t., b. l. 160-164). Apelianto ir jo atstovo teigimu, šie duomenys neatitinka faktinių aplinkybių ir yra prieštaringi A. Š. ir L. Š. parodymams, nes jie paneigė šiuo, t. y. E. Č. priklausančiu mobilaus ryšio telefono numeriu dėl narkotinių medžiagų perdavimo bendravę dar 2025 m. sausio mėnesį. Aukštesnysis teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš A. Š. parodymų, jis nenurodė laiko, kada konkrečiai socialiniuose tinkluose surado asmenį, kuris galėtų jam parūpinti narkotinių medžiagų, ir kiek laiko iki susitarimo perduoti minimas medžiagas su juo bendravo, A. Š. jau konkretų laiką nurodė tik kada sutarė su E. Č. dėl šių medžiagų perdavimo jo draugei. Nors L. Š. parodė, kad narkotikus perėmė tik vieną kartą, t. y. 2025 m. vasario 12 d., tačiau ji nepaneigė, kad šiuo, E. Č. priklausančiu telefono numeriu yra bendravusi ir anksčiau. Ji nurodė, kad galėjo susisiekti dėl to, kad paimti kokius nors siuntinius. Taigi, nors ji ir nenurodė A. Š. prašymu ir anksčiau bendravusi su šiuo telefono numeriu, tačiau to kategoriškai ir nepaneigė, todėl tarp L. Š. ir E. Č. minėtų telefono numerių ir anksčiau užfiksuoti tarpusavio kontaktai nepaneigia aukščiau aptartais neginčijamais įrodymais patvirtinto fakto apie jų bendravimą ir susitikimą dėl narkotikų perdavimo 2024 m. vasario 12 d.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vaizdo įrašuose nėra užfiksuota nei L. Š. nurodytas automobilis WV Polo nei tai, kad E. Č. įdėtų ką nors į kokį automobilį, todėl iš šie duomenys nelaikytini apelianto kaltės įrodymu. Atsakant į šį skundo teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad vaizdo įrašų duomenis gynyba prašo vertinti atsietai nuo duomenų visumos. Kaip patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), juose užfiksuota, kad 2024 m. vasario 12 d. laikotarpyje tarp 15.21 val. ir 15.40 val. E. Č. buvo minėtoje parduotuvėje ir šalia jos, todėl vertinant aptartų įrodymų visumą – A. Š. ir L. Š. parodymus, E. Č. ir L. Š. naudotų telefonų numerių susirašinėjimo laiką bei turinį, vaizdo įrašų duomenis, kurie patvirtina, kad būtent susirašinėjimų laiku E. Č. buvo užfiksuotas nusikaltimo vietoje t. y. toje vietoje, kur L. Š. buvo perduotos psichotropinės medžiagos, ir šių duomenų tarpusavio sąsają, darytina neabejotinai išvada, kad būtent E. Č. perdavė L. Š. psichotropines medžiagas, įdedant jas į jos automobilį.

18. L. Š. parodymų patikimumo bei apelianto kaltės nepaneigia ir kitas skundo teiginys, jog vaizdo įrašuose užfiksuoti E. Č. dėvimi drabužiai visiškai neatitinka L. Š. duotiems parodymams apie asmenį, nes gobtuvo ant galvos jis nėra užsidėjęs. Šis skundo teiginys neatitinka faktinių aplinkybių. Priešingai nei teigiama skunde, vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad jame užfiksuotas vyras, kuris, kaip nustatyta byloje, yra E. Č., vilki tamsiai mėlyną striukę, tamsiai pilkos spalvos kelnes, lauke jis eina ant galvos užsidėjęs gobtuvą, įėjęs į parduotuvės vidų jį nusiima, tačiau išėjęs į lauką, gobtuvą vėl užsideda. L. Š. parodė, kad psichotropines medžiagas į automobilį įdėjęs vyriškis buvo apsirengęs tamsiai, su gobtuvu ant galvos, jo veido nematė, ji su tuo vyriškiu nebendravo, viskas vyko momentaliai. Taigi, priešingai nei teigia gynyba, nors L. Š. apeliantą matė labai trumpai, jo išvaizdą iš esmės apibūdino tiksliai pagal objektyvius bylos duomenis, kas taip pat tik patvirtina jos parodymų patikimumą.

19. Apelianto kaltę patvirtinančių duomenų prieštaringumą gynyba siekia įrodyti ir tuo, kad iš esmės skiriasi psichotropinių medžiagų, paimtų 2024 m. vasario 14 d. iš L. Š. bei narkotinių medžiagų, paimtų E. Č. bute atliktos kratos metu sudėtis ir kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių platinimu jis kaltinamas, pas E. Č. namuose nebuvo surasta. Šį argumentą gynyba teikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurį teismas motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog ši aplinkybė dėl analizuojamo kaltinimo neturi esminės įrodomosios reikšmės ir štai dėl ko – krata E. Č. namuose buvo atlikta tik 2024 m. balandžio mėnesį, praėjus dviem mėnesiams po psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono) L. Š. perdavimo, be to, dėl psichotropinių medžiagų, kurios buvo surastos ir paimtos būtent 2024 m. balandžio 9 d. kratos apelianto namuose metu, jam buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jis kaltę dėl šios veikos pilnai pripažino. Taigi, ta aplinkybė, kad E. Č. namuose 2024 m. balandžio 9 d. atliktos kratos metu psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono) nebuvo rasta, nepaneigia jau patartų duomenų visetu patvirtinto fakto, kad E. Č. disponavo šia medžiaga su tikslu ją platinti.

20. Apelianto advokatas, neigdamas nuteistojo E. Č. kaltę bei įrodymų šiai kaltei pagrįsti pakankamumą, skunde tuo pačiu siekia paneigti ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog E. Č., vykdydamas BK 260 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotą veiką, bendrininkavo su A. Š. bei L. Š.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išanalizuotais įrodymais, konstatuoja, kad šioje byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti tuo, kad E. Č. kaltinime numatytą nusikalstamą veiką padarė kartu su kitais nuteistaisiais, veikdami bendrininkų grupėje. Bendrininkavimo fakto nepaneigia ir skundo teiginiai, jog kiti du kaltinamieji nepažinojo E. Č. ir nebuvo matę. Teismų praktikoje aiškinant bendrininkavimą apibūdinančius požymius, akcentuojama tai, kad jam būdinga objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Taigi, visiškai nebūtina bendrininkavimo aplinkybė yra asmeninis bendrininkų vienas kito pažinojimas, o esminis požymis, apibūdinantis bendrininkavimą, – yra asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas. Šioje byloje visų trijų bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką vyko per socialinius tinklus bei telefoninio ryšio priemones, neginčijamai įrodyta, kad jie suvokė tiek savo, tiek ir kitų bendrininkų atliekamus veiksmus, kas patvirtina juos visus tris veikus bendrai ir siekus to paties tikslo.

21. Šių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. Č. vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus A. Š. nurodymus, perdavė psichotropines medžiagas nusikaltimo bendrininkei L. Š., kad ši jas perduotų A. Š. į bausmės atlikimo vietą, tokiu būdu išplatino ne mažiau kaip 7,4302 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono). Apeliantui neabejotinai buvo žinoma, kad šių medžiagų platinimas yra draudžiamas, tačiau jis šias medžiagas perdavė kitai bendrininkei E. Š., tokiu būdu jas išplatino. Aptarti įrodymai patvirtina, kad E. Č. atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kas neginčijamai patvirtina, kad jo veiksmuose yra visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Dėl BK 276-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

22. Dėl kaltinimo dopingo medžiagų platinimu E. Č. taip pat savo kaltę neigia ir tvirtina, jog byloje nėra tą patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir vieni kitus papildančių duomenų visuma.

23. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. balandžio 9 d. kratos E. Č. namuose metu buvo rasta ne tik psichotropinių medžiagų, bet ir kitokio pobūdžio medžiagos, t. y., buvo rasti ir 5 (penki) skaidraus stiklo buteliukai, plastikinis skaidrus buteliukas su sidabrinės spalvos užsukamu dangteliu, ant kurio matoma gamyklinė etiketė su užrašu „DIANABOL“, buteliuko viduje matomos melsvos spalvos, neaiškios kilmės tabletės. Atlikus šių medžiagų tyrimą, nustatyta, kad dvejuose 10 ml. talpos injekciniuose buteliukuose su užrašu „DECA“ esančiame skystyje yra dopingo medžiagos – nandrolono dekanoato, dvejuose 10 ml. talpos injekciniuose buteliukuose su užrašu „SUSTA“ esančiame skystyje yra dopingo medžiagos nandrolono fenilpropionato, viename 10 ml. talpos injekciniame buteliuke su užrašu „TESTA“ esančiame skystyje yra dopingo medžiagų – testosterono propionato, testosterono kaproato ir testosterono dekanoato. Plastiko buteliuke su užrašu „DIANABOL“ pateiktose tabletėse (99 vnt.) yra dopingo medžiagos – metandienono. (3 t., b. l. 149-154). Visos šios medžiagos priskiriamos anaboliniams androgeniniams steroidams, nurodytiems Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme. Už šių medžiagų laikymą su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, pardavimą ar kitokį platinimą baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę.

24. E. Č. dėl šios veikos kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad pas jį namuose kratos metu buvo rasta steroidų, kuriuos jis pirko internetu sau vartojimui, tikslo jų platinti neturėjo. Steroidų, nusipirko kursą pusei metų, steroidai buvo reikalingi svoriui priaugti, dar nebuvo pradėjęs vartoti. Kratos metu pas apeliantą rastų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme numatytų medžiagų kiekiai nėra dideli, ir E. Č. bei jo advokato teigimu, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto tikslą šias medžiagas platinti, vis dėl to, gynybos versija paneigta byloje surinktų įrodymų visetu.

25. Tyrimo metu buvo apžiūrėtas kratos metu iš E. Č. paimtas jo mobilaus ryšio telefonas Xiaomi Redmi 12C, kuriame rasti E. Č. išsiųsti garso pranešimai rusų kalba, Pranešimuose užfiksuotas toks pokalbis (vertimas į lietuvių kalbą): „Labas Ž., kaip reikalai? Klausyk čia toks klausimas? Po kiek kainos šito dalyko? Tik pas tave galiu paklausti? Man reikės žinoti. Bet čia geros kokybės, labai geri, švarūs, tik be etikečių“. „Tas žmogus žinai nori paimti ir nežinau kokią kainą jam pasakyti? Šitas metanas tai ten Anglijoje draugas po dvidešimt penkis gali paimti. Tai tipo nesvarbu jį po dvidešimt penkis čia po trisdešimt kokių atiduosiu, o vėliau šitą deką, sustą ir ten testesteronas ar kas ten miksas kažkoks kur deka, susta ir dar kažkas trys viename“.

26. Taigi, iš šių garso pranešimų matyti, kad E. Č. domisi dopingo kainomis, kalba apie konkrečių rūšių dopingą, t. y. metaną, deką, sustą, testesteroną, Kaip minėta, atlikus šių medžiagų tyrimą, buvo nustatyta, kad dviejuose buteliukuose su užrašu „DECA“ esančiame skystyje yra dopingo medžiagos – nandrolono dekanoato, o kituose dvejuose 10 ml talpos injekciniuose buteliukuose su užrašu „SUSTA“ esančiame skystyje yra dopingo medžiagos nandrolono fenilpropionato, t. y., šiame pranešime vartoja būtent tuos dopingo pavadinimus, kurie buvo užrašyti ant jo namuose rastų 10 ml talpos injekcinių buteliukų su skysčiu. Viename 10 ml talpos injekciniame buteliuke su užrašu „TESTA“ esančiame skystyje nustatyta esant trijų tipų dopingo medžiagų – testosterono propionato, testosterono kaproato ir testosterono dekanoato, kas irgi atitinka E. Č. pranešime pasakytą frazę “... kas ten miksas kažkoks kur deka, susta ir dar kažkas trys viename“. Nors pokalbyje nėra konkrečiai sakoma apie aptariamų medžiagų prekybą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog išvadą, kad užmaskuotai yra kalbama ne apie dopingo medžiagų vartojimą, o galimą jų realizavimą, yra pagrindo daryti visų aptartų įrodymų analizės bei jų visumos konteksto.

27. Apylinkės teismas E. Č. kaltę grindžia ir dopingo buteliukų nuotraukomis, kuriuose buvo pavaizduoti 8 dopingo buteliukai, o kratos metu aptikti tik 5 buteliukai. Skundo autoriaus teigimu, tokia išvada grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis, nes šių buteliukų turinys nebuvo ištirtas, be to, šie buteliukai galėjo būti ne išplatinti, bet suvartoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas greta jau aptartų įrodymų, apelianto kaltės įrodymu pagrįstai laikė ir tai, kad E. Č. telefone buvo rastos nuotraukos, kuriose užfiksuota daugiau dopingo medžiagų, nei buvo rasta kratos metu. Kaip minėta, asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais, išvestiniais įrodymais, kurie turi būti susieti į nuoseklią loginę grandinę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio įrodymų analizės, tokią išvadą teismas padarė ne remdamasis prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o vertindamas duomenų visumą – telefone esančiose nuotraukose užfiksuoti buteliukai yra analogiški rastiems kratos metu, kad nuotraukos darytos anksčiau nei krata, o E. Č. pats teisme nurodė, kad jis įsigyto dopingo dar nebuvo pradėjęs naudoti, ir šią visumą siedamas į nuoseklią ir loginę įrodymų grandinę. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad kaltinimas apeliantui buvo pareikštas tik dėl tų medžiagų platinimo, kurios buvo rastos kratos metu ir kurios buvo ištirtos, todėl, kaip ir buvo nurodyta aukščiau, E. Č. telefone rastos nuotraukos su pavaizduotais 8 dopingo buteliukais buvo vertintos bylos duomenų visumoje, kaip aplinkybė, pagilinanti teismo vidinį įsitikinimą, kad E. Č. įvykdė šią nusikalstamą veiką.

28. Visų šių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. Č. turėjo medžiagų, nurodytų Dopingo kontrolės įstatyme bei jį lydinčiuose norminiuose dokumentuose, jam neabejotinai buvo žinoma, kad laikomos medžiagos yra priskiriamos dopingo medžiagoms, o jų platinimas yra draudžiamas, tačiau jis laikė šias medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Aptarti įrodymai patvirtina, kad E. Č. atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kas neginčijamai patvirtina, kad jų veiksmuose yra visi būtinieji BK 276-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Dėl bausmės

29. Apeliaciniame skunde E. Č. advokatas neprašo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau netenkinus prašymo dėl išteisinimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

30. Įvertinusi bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas E. Č. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinas bausmes ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi, nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.

31. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Č. kaltę dėl psichotropinių medžiagų platinimo ar bendrininkavimo grupėje bei dopingo medžiagų kaltę neigė, kad jis praeityje teistas septynis kartus, tame tarpe ir už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą bei platinimą, kad E. Č. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, dėl ko pagrįstai buvo pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Aptartos kaltinamojo nusikalstamas veikas bei jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui davė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. Č. gali būti pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurios yra mažesnės nei inkriminuojamų veikų sankcijoje nustatyti bausmių vidurkiai. Skundžiamu nuosprendžiu už atskirtus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, nepažeidžiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių bendrinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. Č. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir paskirta galutinė bausmė, yra neteisingos ar neproporcingai per griežtos.

32. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.