Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Tvorų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1043-291/2015, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Talša“ ieškinį atsakovei UAB „Tvorų tiekimas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Talša“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tvorų tiekimas“ 15 035,86 Lt skolą, 104,23 Lt delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-01 sudarė su atsakove negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytu laiku atsiskaityti už patalpų nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Talša“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Tvorų tiekimas“ 15 035,86 Lt skolą, 104,23 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 15 140,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227,00 Lt žyminį mokestį.

Ieškovė UAB „Talša“ taip pat pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį atsakovei UAB „Tvorų tiekimas“ dėl 9971,84 Lt skolos, 79,30 Lt delspinigių ir 8,75 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinys taip pat buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas, numatytas 2013-02-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi sujungė minėtas civilines bylas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. galutiniu sprendimu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. preliminarų sprendimą. Patenkino ieškovės UAB „Talša“ ieškinį atsakovei UAB „Tvorų tiekimas“ dėl skolos priteisimo. Priteisė ieškovei UAB „Talša“ iš atsakovės UAB „Tvorų tiekimas“ 5582,63 Eur skolą, 53,15 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5635,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-02-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 109,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Tvorų tiekimas“ 9,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 2014-02-21 ir 2014-07-16 teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Tvorų tiekimas“ turtui, patikslinant, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 5635,79 Eur. Teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kaip nuomos sutartinius teisinius santykius. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 2013-02-01 rašytinės nuomos sutarties sudarymo ir nuomos santykių tęstinumo iki 2014 m. balandžio mėnesio. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindė PVM sąskaitomis faktūromis, pažymos apie sunaudotą elektros energiją, liudytojo (energetiko) parodymais. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog taikoma skaičiavimo tvarka jos netenkino ir tik 2013 metų gruodį pradėjo siųsti ieškovei prašymus dėl informacijos pateikimo. Sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartinius įsipareigojimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. galutinį sprendimą, apeliantė (atsakovė) UAB „Tvorų tiekimas“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime padarė aritmetinių klaidų, neįvertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių skolos dalies sumokėjimą. Tvirtina, kad ieškovė nustatė nepagrįstai aukštą elektros energijos kainą.

Atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Talša“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė kelia naujus klausimus dėl PVM sąskaitų faktūrų turinio, ir atsakovei elektros energija buvo tiekta tokia pat kaina, kokia buvo mokama elektros energijos tiekėjams.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) UAB „Tvorų tiekimas“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (nuomotoja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės (nuomininkės) skolą, teigdama, jog pastaroji tinkamai neatsiskaitė pagal sutartį.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiformavo ilgalaikės nuomos teisiniai santykiai, kadangi šalys 2013-02-01 sudarė ilgalaikę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal sutartį ir perdavė atsakovei nuomos teise valdyti ir naudotis sutarties objektą, todėl atsakovei kilo pareiga nustatytu terminu mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje aptartus mokėjimus.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytoje nuomos sutartyje nustatytų mokesčių.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl jame padarytų aritmetinių klaidų. Aritmetinių klaidų padarymo faktą apeliantė grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovės skolą pagal nuomos sutartį ir neįvertino atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei.

Kolegija nesutinka su prieš tai minėtais skundo teiginiais.

Visų pirma, pagal teisinį reglamentavimą iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje pakartotinai išdėstė ieškovės ieškinių reikalavimus, nurodydamas prašomas priteisti sumas, nesuponuoja išvados, kad buvo padarytos aritmetinės (skolos skaičiavimo) klaidos.

Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-02-02 ieškovė pateikė teismui ieškinių patikslinimą, kuriame nurodė bendrą atsakovės įsiskolinimą už patalpų nuomą, elektros energiją, vandens tiekimą, taip pat paskaičiavo delspinigius. Iš ieškovės pateikto detalizavimo (3 tomas, 37 b. l.) matyti, kad ieškovė paskaičiuodama galutinį atsakovės įsiskolinimą įvertino ir apeliaciniame skunde apeliantės minimus mokėjimus: 2013-12-11 pervestus 5732 Lt (1 tomas, 163 b. l.), 2014-01-22 – 5732 Lt (1 tomas, 164 b. l.), 2014-02-25 – 288 Lt (1 tomas, 165 b. l.). Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliantė nepagrįstai skunde kelia aritmetinių klaidų klausimą.

Trečia, CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė neteisingai atlikto nuomos mokesčio ir mokesčio už sunaudotą vandenį paskaičiavimo klausimo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės skundo teiginiais dėl nepagrįstai aukštos elektros energijos tiekimo kainos, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, o pakartotinai išdėstė argumentus, kurie jau buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.