- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- II-60-547/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00022-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. N.
- Pareiškėjas
- P. N.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovei N. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 55-ANR_N-1710-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 55-ANR_N-1710-2022 P. N. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. kovo 29 d. 11:00 val., Varėnos m. J. Basanavičiaus gatvėje vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,57 promilių girtumas (įvertinus paklaidą), ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. N. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-1710-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nutraukti, nedelsiant panaikinti Institucijos sprendimą, kuriuo buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonę.
Pareiškėjas nurodė, kad įvykio dieną alkotesteriu patikrinus jo girtumą po pirmo patikrinimo parodė net 0,68 promiles, o po antro – 0,59 promiles, nors įvykio dieną tikrai nebuvo gėręs ir jautėsi blaivus. P. N. nurodė, kad pareigūnams jis paaiškino, kad gėrė tik iš vakaro. Automobiliu važiavo žmonai vaistų ir jei būtų jautęs kokius girtumo požymius, tai nebūtų važiavęs, o būtų ėjęs pėsčiomis. Apsidrausdamas po vakarykščio gėrimo, iš pat ryto niekur nevažiavo, kad būtų galutinai įsitikinęs, jog alkoholis išgaravo. Diskutavo su pareigūnais per kiek laiko alkoholis išgaruoja, ką dar gali padaryti. Pareigūnas jam patarė per 1 valandą laiko nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Alytaus S. Kudirkos ligoninėje 12:20 val. jam buvo atlikta medicininė apžiūra girtumui nustatyti. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad kraujyje yra 0,24 prom. etilo alkoholio. P. N. skunde nurodo, kad jo įsitikinimu, tai patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad įvykio dieną jis tikrai negėrė ir automobilį vairavo nepažeisdamas KET 14 punkto reikalavimų. Kartu nurodė, kad jis pripažįsta, jog galėjo būti kažkiek promilių neviršijančių leistinos normos, bet kategoriškai nesutinka, kad jo neblaivumas buvo tokio laipsnio, kad galėjo kilti atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmuo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis. Klysti gali ir alkotesterio parodymai. Todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą, po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo gautų rezultatų.
Kadangi alkotesteriu nustatytos neblaivumo promilės ir gydymo įstaigoje nustatytos neblaivumo promilės skyrėsi, todėl P. N. prašė byloje skirti psichiatrinę ekspertizę, kuri atsakytų į kilusius prieštaravimus.
Šalies argumentai
P. N. nurodė, kad asmens neblaivumo rezultatai gali būti apskaičiuojami remiantis Vidmarko formule. Vadovaujantis šia formule, 12:20 val. jam galėjo būti nustatytas atitinkamai 0,47 (0,57-0,10), 0,42 prom. (0,57-0,15) ir 0,32 prom. (0,57-0,25) neblaivumas. Tuo tarpu gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas tik 0,24 promilių, kas leistų daryti išvadą, kad alkotesterio parodymai negali būti teisingi.
Esant tokiems duomenims, tikrinimo alkotesteriu metu galėjo būti minimaliai 0,34 promilės, maksimaliai – 0,49 promilės. Todėl sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
P. N. skunde nurodė, kad jei teismas nesivadovautų Vidmarko formule, tai prašys skirti psichiatrinę ekspertizę. Jam kyla abejonių kad nuo pirmo iki antro tikrinimo jo girtumas sumažėjo net 0,11 promilių, nes pagal Vidmarko metodą minimaliai per visą valandą alkoholio koncentracija sumažėja 0,10 promile. Nurodė, kad pareigūnai nesidomėjo ar jis buvo valgęs, ar gėręs prieš patikrą alkotesteriu. Pareigūnai, prieš atlikdami testavimą alkotesteriu, nepatikrino jo bendros būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką.
Jeigu vis tik ištyrus įrodymus pasitvirtintų, jog jis padarė inkriminuotą nusižengimą, tai prašo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, pakeisti nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemonę terminą sutrumpinant iki 3 mėnesių.
Tenkindamas šį prašymą teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jis neturėjo tikslo padaryti šį nusižengimą, įvykio dieną alkoholio nenaudojo, transporto priemonę vairavo būdamas įsitikinęs, kad jis yra blaivus ir buvo šokiruotas, kai pirmą kartą alkotesteris parodė 0,68 promilių. Jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, iš kurio jis išlaiko savo šeimą, vaikus. Nors anksčiau jis buvo baustas už analogišką pažeidimą, tačiau iš jo pasimokė ir, žinodamas, kad iš vakaro vartojo alkoholį, kitą dieną iškart nesėdo už vairo, kad būtų užtikrintas, jog alkoholio koncentracija sumažės iki leistinos ribos.
Įvykio dieną institucijos atstovas taip pat priėmė sprendimą sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonę iki kol įsiteisės galutinis sprendimas. Mano, kad tai perteklinis institucijos sprendimas, nes pagal teisinį reglamentavimą teisė vairuoti transporto priemonę atimama nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. N. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog jam nebus nustatytas neblaivumas, nesijautė, kad dar būtų apsvaigęs, todėl drąsiai sėdo už automobilio vairo. Prašė teismo atsižvelgti į visas aplinkybes priimant sprendimą.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-1710-2022 palikti nepakeistą, P. N. skundo netenkinti. Nurodė, kad skiriant nuobaudą buvo įvertintos visos įvykio aplinkybės, asmenybė ir paskirta iš esmės minimali nuobauda, sudarant galimybę vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones netekti kuo trumpesnį laiką.
Nurodė, kad P. N. jį sustabdžiusiems pareigūnams pripažino, jog buvo vartojęs alkoholio iš vakaro, tačiau jį nustebino alkotesterio parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nuomone, byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A1598/2022(01) nepaneigia fakto, kad alkoholio kiekio matuoklio prietaisas, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas P. N., buvo techniškai tvarkingas, kadangi alkoholio kiekio pareiškėjo organizme sumažėjimas iki 0,09 promilių (antro patikrinimo metu, praėjus 16 min. po pirmojo tikrinimo) galėjo įvykti dėl natūralių organizmo procesų (stresas, išgąstis, didesnis prakaitavimas, susijaudinimas ir pan.), todėl netikėti P. N. girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėnė atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmins priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, jog Valstybinė teismo medicinos tarnyba (toliau – VTMT) ne kartą yra išsaiškinusi, jog alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10 – 0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi.
Šalies argumentai
Institucija nurodo, jog P. N. skundu prašo, jeigu visgi būtų pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sušvelninti paskirtą nuobaudą ir paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, tai yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, iš kurio išlaiko savo šeimą. Institucija nurodo, jog išnagrinėjus bylą nebuvo nustatytos jokios ypatingos, išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Paskirta nuobauda P. N. buvo tinkamai individualizuota, ji nėra aiškiai per griežta, atitinka byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Netenkintinas ir P. N. reikalavimas nedelsiant panaikinti institucijos sprendimą sustabdyti teisę vairuoti, kadangi ANK 686 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vaoiruotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinybes, įvertino teismo posėdžių metu surinktus įrodymus ir prašė P. N. skundą atmesti, nes teismui nebuvo pateikti jokie neginčijami įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog P. N. automobilį vairavo blaivus. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ir nutarimo priėmimo metu, pareigūnui tiriančiam administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nustatytos aplinkybės dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Jų nuomone paskirta nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Institucija taip pat nurodė, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių duomenų P. N. byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju P. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl vairavimo esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 0,57 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausioji patrulė G. K. 2022-03-29 tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodė, kad patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu V. L. apie 11:00 val. Varėnos miesto J. Basanavičiaus gatvėje sustabdė automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su minėto automobilio vairuotoju buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Atsižvelgiant į bendrą vairuotojo būklę, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510 ARCK-0040, patikros Nr. 1541256. Pirmu tikrinimu nustatytas 0,68 promilės. P. N. su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Jis neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Antru tikrinimu jam buvo nustatytos 0,59 promilės. Vairuotojas buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo.
Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu P. N. padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2022 m. kovo 29 d. apie 11:00 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš bylos duomenų matyti, kad kai alkotesteriu P. N. buvo nustatytas neblaivumas 11:04 val. – 0,68 ir 11:20 val. – 0,59 promilės, jis su tikrinimo rezultatais sutiko. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas P. N. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0040. Iš byloje pateikto alkotesterio panaudojimo, kaip įrodo 2022 m. sausio 3 d. patikros sertifikatas Nr. 1541256 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 3 d., prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (b. l. 8). Konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti.
Nors P. N. ir pripažino, kad jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jis mano, kad jam negalėjo būti nustatytas toks girtumas, koks buvo nustatytas, todėl jis ir policijos pareigūnų klausė, ką jam reikėtų daryti. Policijos pareigūnai nurodė, kad reikėtų vykti į gydymo įstaigą ir priduoti kraują. P. N. nuvyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur 2020-03-29 12:20 val. buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 7. Akte pažymėta, kad P. N. nurodė, jog vakare vartojo 0,2 l brendžio, aprašyti kiti požymiai. Tikrinant aparatu nustatyta 12:20 val. – 0,18, 12:40 val. 0,16. Kraujo mėginyje, kuris buvo paimtas 12:20 val. buvo nustatyta 0,24 promilės atilo alkoholio. Gydytoja išvadoje nurodė, blaivus su pastaba, kad galutinė išvada po tyrimo rezultatų. Pabaigoje akto pasirašė tiriamasis ir pažymėta data 2022.03.29, akto pradžioje data buvo nurodyta taip: ,,2020 03 29“ teismas laiko, kad tai rašymo klaida (b. l. 20-21). Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu, Nr. V-505 (nauja redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.), medicininę apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas. Metodikos 8.1 punkte nustatyta, kad alkoholio kiekiui nustatyti imama tiriamojo asmens kraujo bei nurodyta, kad kai tiriamasis atvyko pats – kraujo paima dalyvaujant kviestiniam asmeniui. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju tiriamoji medžiaga – kraujas, buvo paimta, tačiau apie kviestinius nėra pažymėta akte. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje buvo surašyta specialisto išvada Nr. T-A 1598/2022(01), kur pažymėta, kad tyrimas pradėtas 2022-03-30, P. N. kraujas tyrimui buvo paimtas 2022-03-29 12:20 val., laboratorijoje gautas 2022-03-30. Tyrimas baigtas 2022-04-01. Išvadoje nurodoma, kad P. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio (b. l. 22). Šie du paminėti dokumentai kelia tam tikrų abejonių. Kaip jau paminėjau, kraujo tyrimas buvo baigtas 2022-04-01, tai pažymėta akte. Tuo tarpu 2022-03-29 surašytame VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 7 taip pat buvo įrašyti duomenys apie kraujyje nustatytas 0,24 promiles, nors pastabos, kada tokie duomenys buvo įrašyti nėra. Teismas pažymi, kad paneigti alkotesterio parodymus gali nebent pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai. Tokius įrodymus P. N. pateikė, tačiau, kaip jau pažymėta aukščiau, jie kelia abejonių dėl surašymo laiko, be to net ir atlikus kraujo tyrimą buvo patvirtintas P. N. neblaivumas. Jeigu tikėti informacija, esančia dokumente 2022-03-29 12:20 jam buvo paimtas kraujas ir atlikus tyrimą, nustatyta 0,24 promilės etilo alkoholio. Tai tik patvirtina faktą, kad tą pačią dieną 11 val. ryte jo girtumas galėjo būti tik didesnis, o tai ir buvo nustatyta policijos pareigūnų alkotesteriu. Teismo nuomone, minėta specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks, kokį nustatė policijos pareigūnai. Atliekant medicininį patikrinimą (praėjus valandai nuo pažeidimo fiksavimo), atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį, nepaneigia to, kad P. N. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2022-03-29 11:20 val. Alkoholio kiekio sumažėjimas priklauso nuo individualių savybių, nuo tam tikrų panaudotų medžiagų, maisto produktų, fizinio krūvio ir pan. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai ir gydymo įstaigoje alkotesteriu atlikta patikra bei atliktas kraujo tyrimas nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio parodymų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siūlymas jo girtumą apskaičiuoti remiantis Vidmarko formule, rezultatas galėtų būti tik tikimybinis, nes kiekvieno asmens organizmas individualiai skaido alkoholį. Kaip nurodė pats P. N. teismo posėdžio metu, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Jis buvo tik sugrįžęs iš reiso, pavargęs ir trise išgėrė 2 butelius 0,5 l talpos brendžio ir prieš 24 val. jis nuėjo miegoti. Ryte pasikėlęs jokio apsvaigimo nejautė.
Kaip paminėta medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 7 buvo pažymėta, kad iš vakaro vartojo 0,2 l brendžio, tai teisme tvirtino, kad galėjo išgerti apie 0,3 l. Teismo posėdžio metu P. N. nurodė, kad iš pat ryto niekur nevažiavo, nes norėjo būti tikras, kad nieko neliko po vakarykščių išgertuvių. Tai tik patvirtina, kad P. N. nebuvo toks užtikrintas savo blaivumu.
Taigi pagrindinis įrodymas byloje, pagrindžiantis P. N. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0040 rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, iš kurių matyti, jog P. N. 2022-03-29 11 val. nustatytas 0,59 promilės girtumas.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6 punkto 6.1. papunktį policijos pareigūnai, siekdami nustatyti ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus pirmiausia privalo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertinti bendrą asmens būklę ir tik įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo yra neblaivus gali toliau atlikti kitus tikrinimo veiksmus. P. N. nurodęs, kad pareigūnai prieš atlikdami tikrinimą alkotesteriu nepatikrino bendros jo būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro metodiką bei jo neblaivumo patikrą iškarto atliko alkotesteriu, todėl mano, kad jo tikrinimas alkotesteriu buvo neteisėtas.
Sutikti su P. N. aukščiau nurodytais skundo teiginiais, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas P. N. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo.
Taigi, paaiškinime (administracinio nusižengimo protokole) P. N. nurodė, kad vairavo automobilį iš vakaro išgėręs alkoholio, dėl vairavimo įspėtas, automobilį saugos pats. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, kurį pateikė P. N., užfiksuota, jog jis paskutinį kartą vartojo ~ 0,2 l brendžio (Akto 12 skiltis - Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą), kada vartojo (kuriuo laiku) svaigalus vėlgi nenurodyta. Teismo posėdžio metu P. N. nurodė, kad trise išgėrė litrą brendžio, jeigu daryti prielaidą, kad visi gėrė po lygiai, tai kiekvienas išgėrė virš 300 g.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
P. N., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0040, 2020 m. kovo 29 d. 11:20 val. buvo nustatytas 0,59 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pareigūnai nustatė išorinį požymį – stiprų alkoholio kvapą, sklindantį nuo P. N. ir tik po to atliko patikrą alkotesteriu. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas P. N. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo.
Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo būti iškreipti. Be to, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, tačiau nei policijos, priėmusios nutarimą, nei pareiškėjo paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Todėl kaip deklaratyvūs vertinami pareiškėjo argumentai dėl jo (ne)blaivumo nustatymo pažeidimų.
P. N., siekdamas įrodyti, jog jis vairavo neviršydamas leistinos normos, prašė skirti ir psichiatrijos ekspertizę. Toks jo prašymas buvo patenkintas, tačiau 2022-08-30 teismui buvo pateiktas atsakymas, kad pasikeitus ,,Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatams“, teismo psichiatrijos ekspertizės dėl asmens medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti VTPT neatliekamos (b. l. 72).
Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog P. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju teismas laiko, kad institucijai, nagrinėjusiai P. N. administracinio nusižengimo bylą, užteko įrodymų konstatuoti, kad P. N. nusižengimą, todėl jam pagrįstai buvo pskirta nuobauda.
P. N. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. P. N., būdamas profesionalus vairuotojas, ypač dėmesingai ir atsakingai turėjo vertinti savo galimybę vairuoti. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Byloje nustačius, kad P. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,59 promilių neblaivumas. Šį administracinį nusižengimą padarė ryte 11 val., nurodė, kad iš pat ryto nevažiavo, nes norėjo būti tikras, kad alkoholio nebeliko organizme ir tai tik patvirtina, kad P. N. jautė vakarykščių išgertuvių pasekmes, tačiau sėdo vairuoti tikėdamasis, kad jo nesustabdys patikrinimui arba sustabdžius – nebus nustatytas girtumas. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. P. N. mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro ir nesuprato, jog vairavimo metu yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės, būdamas tokios būklės, negali, kad jokie padariniai nekilo. Tokie P. N. argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta. P. N. neblaivumas įvykio metu buvo tikrinamas du kartus: pirmojo patikrinimo metu, 2022 m. kovo 29 d. 11:04 val., jai buvo nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu, 2022 m. kovo 29 d. 11:20 val. – 0,59 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnai nurodė, kad nuo P. N. sklido stiprus alkoholio kvapas, tad darytina išvada, kad buvo išoriniai požymiai, rodantys, kad jis vairuoti negali. Įvertinus pirmojo patikrinimo metu nustatytą girtumo laipsnį (0,68 promilės), iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nėra pagrindo išvadai, kad P. N., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą.
P. N. 2017-11-09 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam buvo paskirta 32 MGL bauda ir dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Taigi, tik 2019 metų pabaigoje P. N. susigrąžino šią teisę ir po dvejų metų vėl buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus. Tai rodo, kad jis nepadarė jokių išvadų iš ankstesnio teisės pažeidimo.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, P. N. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, iš esmės ji paskirta minimali, įvertinus visas P. N. nurodytas aplinkybes, kad jis yra vairuotojas, išlaiko šeimą, todėl keisti Alytaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-1710-2022 P. N. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo
2022 m. kovo 29 d. buvo priimtas sprendimas nušalinti P. N. nuo transporto priemonės vairavimo, nes vairavo neblaivus (0,59 promilės) (b. l. 28) ir taip pat priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Sprendime policijos pareigūnė nurodė, kad vadovaudamasi ANK 602 straipsnio 4 dalimi sustabdo asmens teisę vairuoti transporto priemones nuo 2022 m. kovo 29 d., kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas (b. l. 29).
Skundu P. N. prašė nedelsiant panaikinti Institucijos 2022-03-29 sprendimą Nr. 52-ANR_O-3144-2022, kuriuo jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, jog tiek lingvistinis, tiek loginis ANK 602 straipsnio 4 dalies aiškinimas suponuoja tai, jog įstatymų leidėjas nepaliko diskrecijos administracinių nusižengimų protokolus surašantiems pareigūnams pasirinkti, ar stabdyti teisę vairuoti transporto priemones asmeniui, kuris įtariamas neblaivus padaręs administracinį nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – ANK 602 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad tokiais atvejais specialioji teisė stabdoma (o ne gali būti stabdoma) iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo bei apie tai pažymima administracinio nusižengimo protokole.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-1710-2022 nepakeistą ir P. N. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.