- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2-55-204/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01606-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Ieškovas
- A. B., J. B.
- Atsakovas
- S. K., Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant M. R., dalyvaujant ieškovams A. B. ir J. B., jų atstovui advokatui S. T., atsakovui S. K., jo atstovui advokatui V. K., atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovei G. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir J. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu), nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, juridinio fakto nustatymo, pažymų pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir teisinės pastato registracijos pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2006-08-03 pirkimo - pardavimo sutartį dėl 7 m x 12,94 m kiemo rūsio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojančia (sudaryta); 2) nustatyti faktą, kad ieškovai įgijo nuosavybės teisę į 7 m x 12,94 m kiemo rūsį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi; 3) nustatyti, kad 7 m x 12,94 m kiemo rūsys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausinys; 4) pripažinti iš dalies negaliojančiomis Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 06 28 pažymą Nr.V3-112 ir 2016 05 31 pažymą Nr.V3-94 toje dalyje, kurioje nurodyta, kad rūsys priklausė iki mirties R. K. ir kad ji juo iki mirties naudojosi bei pripažinti negaliojančia rūsio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad jiems ir atsakovui kaimynystėje tame pačiame žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pastatai ir statiniai. Ieškovams priklauso gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 52/100 ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Atsakovo mamos R. K. sutikimu nuo 2002 m. ieškovai naudojosi valstybinės žemės dalyje esančiu kiemo rūsiu (7 m x 12,94 m). Ieškovė A. B. ir atsakovo mama R. K. 2006-08-03 sudarė sutartį, kuria rūsį pardavė už 1200 Lt (347,54 Eur), bei perdavė rūsį naudotis ir raktus nuo jo. Dėl šios sutarties sudarymo R. K. sūnus S. K. neprieštaravo. Atsakovas ir jo mama dėl nežinomų priežasčių vengė įforminti sandorį notariškai, tačiau pripažino ieškovų nuosavybės teisę į rūsį. Nors 2006-08-03 sutarties, kuri buvo sudaryta tikslu įteisinti nuosavybės santykius, nepavyko įforminti notarine tvarka, tačiau yra visi būtini pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo elementai: rūsys buvo perduotas kartu su raktais valdyti, už rūsį pagal šalių rašytinę sutartį buvo sumokėta visa pardavimo kaina. Pardavėja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė, ir su palikimu susijusius klausimus ėmė tvarkyti atsakovas S. K. - mirusiosios sūnus. Atsakovas S. K. pareiškė, kad jis neatsimena, jog rūsys buvo parduotas. Dėl šių priežasčių nėra galimybės sandorio įforminti notarine tvarka. Ieškovai rūsio pirkimo - pardavimo sandorį pilnai įvykdė, atsakovo mama R. K. patvirtino, kad pinigus gavo, nuosavybę ieškovams perdavė, rūsį ieškovai valdo iki šiol, todėl 7 m x 12,94 m kiemo rūsio žemės sklype, unik. Nr.(duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) 2006 08 03 pirkimo - pardavimo sutartį prašo pripažinti galiojančia (sudaryta).
Ieškovai prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodo, kad rūsį nuo 2002 m. jie valdo kaip savo, atvirai ir nevaržomai, nepertraukiamai, jį naudoja išimtinai savo namo, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkinių poreikių tenkinimui. Kadangi rūsį valdo daugiau, kaip dešimt metų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jie įgijo nuosavybės teisę į 7 m x 12,94 m kiemo rūsį žemės sklype, unik. Nr.(duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi.
Ieškovai nurodo, kad jie rūsiu naudojasi daugiau nei dešimt metų ūkiniams poreikiams, jis tarnauja išimtinai ieškovų namui. Kadangi rūsys bendru R. K. ir ieškovų sutarimu buvo priskirtas namui (duomenys neskelbtini), todėl prašo nustatyti, kad 7 m x 12,94 m kiemo rūsys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys. Kiemo rūsys atskirai nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl tikslu įteisinti šį turtą, yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Mirus R. K., atsakovas S. K. gavo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-06-28 pažymą Nr. V3-112 ir 2016-05-31 pažymą Nr. V3-94, kuriose nurodyta, kad ginčo rūsys, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė mirusiajai R. K. ir ji iki mirties minėtu rūsiu naudojosi. Pažymose remiamasi (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkine knyga Nr. 9 (namų ūkio Nr. 531). Seniūnijos, kaimo vietovėse tvarkydamos namų ūkio knygas, į jas įrašo tik tokius duomenis, kurie atitinka įrašo metu buvusią faktinę padėtį. Teisės aktai nesuteikia seniūnijoms teisės nustatinėti juridinius faktus - duomenis apie mirusį asmenį, kuris dėl šios priežasties iš namų ūkio knygos yra ar turi būti išbrauktas. Seniūnija negalėjo pažymomis nustatyti kitokį juridinę reikšmę turintį faktą, nei jis nurodytas 2006-08-03 sutartyje, kadangi dėl rūsio priklausymo R. K. juridinę reikšmę turintį faktą, mirus mamai, ginčo atveju S. K. galėjo nustatyti tik teismo tvarka, nes tarp R. K. ir A. B., dalyvaujant S. K., jau buvo sudarytas civilinis sandoris dėl šio rūsio perleidimo ir sandoryje nurodytos kitokios juridinę reikšmę turinčios aplinkybės, nei jos vėliau nurodytos Seniūnijos pažymose. Kadangi ginčo pažymose dėstomos aplinkybės yra tik seniūnės subjektyvi nuomonė, paremta S. K. paaiškinimais, o ne įrašais ūkinėje knygoje, todėl tokias pažymas ginčo dalyje prašo pripažinti negaliojančiomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. 2006-08-03 sutartyje, kurioje nurodoma, kad R. K., pasitarusi su sūnumi S. K., nusprendė parduoti rūsį, esantį prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), B. A. už 1200 litų, matosi, kad yra jo parašas, tačiau šio rašto surašymo aplinkybių jis neprisimena ir šio rašto surašymo aplinkybių nederino. Atsimena, kad mama planavo ateityje parduoti rūsį kartu su butu, kuriame ji gyveno, todėl klausė jo patarimo. Atsakovas neprisimena, ką mamai pasakė, kadangi tuo metu turėjo rūpesčių. Sutartį pasirašė, neįsigilinęs į jos esmę, sutarties teksto nerašė, pasirašė mamos prašomas.
Atsakovas mano, kad 2006-08-03 sutartis negali būti pripažinta galiojančia, kadangi mama R. K. rūsiu naudojosi ir po šios sutarties pasirašymo iki savo mirties 2016-05-19. Rūsį planavo parduoti ateityje, kartu su butu, kai negalės pati savimi pasirūpinti. Rūsys nebuvo perduotas valdyti ieškovams nuosavybės teise. Nors ieškovai nurodo, kad mama R. K. vengė įforminti sutartį, tačiau nepateikė įrodymų, kaip tai pasireiškė. Rūsys ieškovams nebuvo perduotas valdyti, todėl 2006-08-03 sutartis negali būti pripažinta galiojančia, kadangi nėra vieno iš esminio pirkimo-pardavimo sutarčiai būtino elemento, tai yra perdavimo valdyti. Nuo 2006-08-03 iki mamos mirties 2016-05-19 praėjo beveik 10 metų, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie būtų siekę įforminti sutartį, kad būtų padarę rūsio kadastrinių duomenų bylą. Į teismą ieškovai kreipėsi tik po mamos mirties. Atsakovo žiniomis, mama R. K. buvo tik leidusi ieškovams rūsyje laikyti bulves, daržoves. Ieškinyje nurodytas rūsys iki pat mamos mirties nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suformuotas ir identifikuotas kaip atskiras civilinės apyvartos objektas, nuosavybės teisės į šį statinį mamai nebuvo įregistruotos iki pat jos mirties, mama rūsį iki mirties tik valdė, tačiau nebuvo jo savininkė, todėl jo parduoti ieškovams negalėjo. Dėl šių aplinkybių, sutartis turi būti vertinama kaip preliminarioji, tačiau ne kaip pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis. Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo kasacine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015), R. K. negalėjo perduoti rūsio ieškovams valdyti nuosavybės teise, kadangi ji nebuvo rūsio savininkė, daiktinės teisės į rūsį jai nebuvo įregistruotos.
Atsakovas nurodo, kad yra nepagrįstas ir ieškovų reikalavimas nustatyti faktą kad ieškovai A. B. ir J. B. įgijo nuosavybės teisę į rūsį 7 m x 12,94 m žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Po mamos R. K. mirties jis, kaip palikimą priėmęs įpėdinis, nurodytą rūsio patalpą įregistravo nekilnojamojo turto registre kaip turtinį vienetą, jo užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai, taip pat šį rūsį įregistravo kaip R. K. nuosavybę. Tokiu būdu, negali būti nuosavybės teise įgyjamas nekilnojamas turtas, kuris yra registruotas kito asmens vardu. Nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį ieškovams taip pat negali būti įregistruota, kadangi jie rūsio, kaip savo, nevaldė. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad po R. K. mirties ieškovas J. B. parašė sutikimą, kad jis neprieštarauja, kad kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I/p, būtų registruojamas R. K. vardu. Šio sutikimo reikalavo VĮ Registrų centras, prieš įregistruojant rūsį R. K. vardu. Nors ieškovai nurodo, kad rūsio patalpas valdė nuo 2002 metų, kaip savo, tačiau jie nenurodo, kokiu pagrindu, tai yra: ar jie jį pasistatė, ar pirko, ar kitaip įgijo. Ieškovai rūsio patalpų valdyti kaip savo nuo 2002 metų negalėjo, kadangi šį rūsį valdė atsakovo mama R. K.. Atsižvelgiant į tai, nėra privalomų sąlygų ieškovams nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į rūsio patalpas, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas.
Atsakovas nepagrįstu reikalavimu nurodo ir ieškovų reikalavimą nustatyti, kad kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Kadangi 2016-07-27 nekilnojamojo turto registro išraše kiemo rūsys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) je, Šilutės rajone yra nurodytas kaip priklausinys gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). R. K. iki mirties gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), naudojosi rūsiu kaip gyvenamojo priklausiniu, gyvenamojo namo ir rūsio adresas tas pats. Tokiu būdu, ieškovų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo priklausinys, yra nepagrįstas.
Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovė G. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 metais po mamos mirties S. K. kreipėsi į seniūniją dėl pažymos išdavimo, nurodė, kad nori įregistruoti turtą. Pažyma buvo išduota pagal namų ūkio knygą, kurią 2002 m. pildė seniūnijos darbuotojai. Knyga buvo pildoma, apklausiant gyventojus apie jų valdomą turtą. Po kiek laiko S. K. vėl kreipėsi į seniūniją, nurodė, kad reikalinga pažyma, kurioje būtų nurodyta, kam priklausė rūsys, kadangi jis nori jį įteisinti, o jam išduotoje pažymoje nebuvo nurodyta, kas naudojosi kiemo rūsiu. Pažyma buvo perrašyta taip, kaip paprašė S. K., nurodant, kad rūsys priklausė R. K.. Apie ginčus tarp S. K. ir kaimynų B. nebuvo žinoma. Jei būtų žinoma apie rūsio pirkimo – pardavimo sutartį, pažyma būtų neišduota. S. K. neinformavo apie tai, kad rūsys buvo parduotas.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. B. vaikų draugas. 2006 m. rudenį A. B. leidimu į rūsį (duomenys neskelbtini), pasidėjo bulves, kurias sodino pavasarį. Taip bulves minėtame rūsyje laikė 3 metus iš eilės. Niekas pretenzijų dėl laikomų bulvių rūsyje nereiškė. Kas dar naudojosi rūsiu, nežino.
Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. B. sesuo. Dirba pas A. B.. Rūsiu sesuo naudojosi apie 10 metų. Ji savo daržoves atveždavo ir laikydavo pas seserį rūsyje. Nematė, kad kiti naudotųsi šiuo rūsiu. Rūsį sesuo buvo nusipirkusi. Santykiai tarp A. B. ir R. K. buvo geri. Raktus nuo rūsio jai duodavo sesuo.
Liudytoja O. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba pas A. B. apie 5 metus. A. B. rūsyje ji laikydavo daržoves. Nėra mačiusi, kad R. K. būtų laikiusi daržoves. Rūsiu naudojosi kelis kartus per savaitę.
Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. B. kaimynė. Apie 8 metus ūkininkauja ir pora metų laikė bulves pas A. B. rūsyje. Žino, kad rūsys pirktas iš R. K.. Į rūsį įleisdavo A. B.. Nežino, ar kiti naudojosi rūsiu. R. K. turėjo prie namo daržą, kuriame augino daržoves. A. B. sakė, kad R. K. prašė leidimo laikyti daržoves rūsyje.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra mirusio R. K. kito sūnaus draugas. R. K. naudojosi rūsiu, jis padėdavo jai iš rūsio parnešti bulvių. Padėdavo sukasti jai daržą. Apie tai, kad rūsys parduotas, nežino.
Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra R. K. kaimynė, matė kaip rūsiu naudojosi R. K.. Žinojo, kad rūsys priklauso K. Apie rūsio pardavimo sutartį nieko nežino. Matė, kaip A. B. naudojasi rūsiu.
Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad užsakovas S. K. užsakė matavimus rūsio, esančio (duomenys neskelbtini). S. K. prašymu A. B. davė raktus nuo rūsio. Patekusi į rūsį, atliko matavimus. Atliekant matavimus, dalyvavo S. K. ir A. B.. Dėl atliekamų matavimų niekam klausimų nekilo.
Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra bylos šalių kaimynas. Rūsys yra šalia įvažiavimo į jo kiemą, kur jis gyvena nuo 1995 m. Minėtas rūsys priklausė R. K., ji juo naudodavosi iki mirties, laikydavo ten daržoves. Matydavo, kad rūsiu naudojasi ir B. Rūsio aplinką tvarkydavo B. Nežino, kam rūsys priklausė nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas advokatas S. T. prašo ieškinį patenkinti, pripažinti 2006-08-03 pirkimo pardavimo sutartį galiojančia (sudaryta), nustatyti faktą, kad ieškovai įgyjamąja senatimi įgijo rūsį, taip pat patenkinti kitus patikslinto ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas V. K. prašo ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu)
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo – pardavimo sutarties sampratą, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui – pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju, teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-61/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015).
Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti įstatymo reikalaujama forma, nustatytos CK aštuntajame skirsnyje. Tai – sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397straipsnis).
Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas gali parduoti tik jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą. R. K., neįregistravusi nuosavybės teisės į rūsį, tačiau jį pasistačiusi ir esant šiam pastatui įtrauktam į namų ūkio knygą, laikytina faktine rūsio valdytoja.
Ieškovai pateikė įrodymus, kad pagal 2006-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį jie turto pardavėjai R. K. sumokėjo visą turto kainą - 1200 Lt, tai patvirtina pirkimo – pardavimo sutartyje esantis įrašas: „Pinigai gauti 1200 Lt“. Šios sutarties įgyvendinimo aplinkybės įrodytos ieškovų ir liudytojų parodymais, t.y. kad sumokėjus pinigus, rūsys buvo perleistas jiems valdyti ir naudotis. Jie nuo sutarties pasirašymo dienos – 2006-08-03 naudojosi rūsiu kaip savo, jį valdė. Po pardavėjos R. K. mirties visus klausimus, susijusius su palikimu, ėmė tvarkyti jos įpėdinis S. K., kuris, įregistravęs nuosavybės teisę į rūsį R. K. vardu, vengė įforminti sutartį notarine forma.
Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, darytina išvada, kad rūsio pirkimo – pardavimo sandoris juridiškai nebuvo įformintas, tačiau pagal faktines aplinkybes, valdymo teisės į rūsį buvo perduotos sąžiningai maniusios, kad yra teisėta savininkė, R. K. ieškovei A. B.. Todėl laikytina, kad 2006-08-03 pirkimo - pardavimo sutartis dėl 7 m x 12,94 m kiemo rūsio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta (CK 1.93 str. 4 d.).
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).
Ieškovų reikalavimas nustatyti faktą, kad ieškovai įgijo nuosavybės teisę į kiemo rūsį įgyjamąja senatimi laikytinas pagrįstu ir tai įrodo šios aplinkybės.
Nors 2006-08-03 pirkimo – pardavimo sutartis dėl 7m x 12,94 m kiemo rūsio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai įforminta, tačiau faktinės byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovai sąžiningai tikėjosi ir manė, kad rūsys jiems atiteko, už jį R. K. sumokėjus sutartus 1200 litų. Abiejų šios sutarties šalių valia buvo išpildyta: pardavėja R. K. norėjo parduoti savo lėšomis pasistatytą kiemo rūsį ir jį perleido naudotis ir valdyti, atiduodama raktus ieškovei A. B., o pirkėja A. B. norėjo įgyti šį rūsį ir sumokėjo sutartą sumą R. K.. Po to, kaip matyti iš liudytojų I. Š., O. V., J. B. parodymų, ieškovė nuolat naudojosi tuo rūsiu, apie 10 metų, t.y. nuo sutarties sudarymo dienos jį valdė ir valdo iki šiol, leisdama ir R. K. juo naudotis. Tas aplinkybes patvirtina ir liudytojos V. B. parodymai, kuri būdama matininke ir turėdama atlikti matavimus, raktus nuo rūsio gavo iš ieškovės A. B., bei iš dalies ir liudytojų I. Š. bei G. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė A. B. naudojosi tuo rūsiu, o ieškovas J. B. tvarkė rūsio aplinką. Manytina, kad šalys dėl išsilavinimo stokos, amžiaus bei teisinių žinių trūkumo nesudarė notarine tvarka šios sutarties, neatliko kadastrinių matavimų bei neįregistravo šios sutarties, tačiau abi šalys laikėsi rašytine sutartimi sutartų sąlygų, todėl laikytina, kad ieškovai sąžiningai įgijo šį daiktą (CK 4.68 str. - 4.71 str.).
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovai A. B. ir J. B. 1995-02-21 nutraukė santuoką, tačiau teismo posėdžio metu jie paaiškino, kad nepaisant santuokos nutraukimo, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl laikytina, kad jie abu yra tinkami ieškovai šioje byloje.
Įvertinus visas išvardintas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad ieškovai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 7m x 12,94 m kiemo rūsį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl juridinio fakto nustatymo
Pripažinus faktą, kad ieškovai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 7m x 12,94 m kiemo rūsį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 7m x 12,94 m kiemo rūsys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausinys (CK 4.19 str.).
Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymų
Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2016-05-31 išdavė pažymą Nr. V3-94, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), 1984 m. buvo pastatytas rūsys (apie 11 kv.m.), kuris priklausė R. K. iki jos mirties, kuriuo ji pastoviai naudojosi.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2016-06-28 išdavė pažymą Nr. V3-112, kurioje nurodoma, kad pagalbinės patalpos – kiemo rūsys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1984 m., užstatytas plotas 25 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausė R. K..
Išduotos pažymos buvo skirtos Valstybės įmonei registrų centro Klaipėdos filialo Šilutės skyriui. Nurodoma, kad duomenis pažymose pateikti iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinės knygos Nr.9, namų ūkio Nr. 531.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos teismui pateiktoje ūkinės knygos Nr. 9, namų ūkio Nr. 531 kopijoje nurodyta: namų ūkio galva, namų ūkio narių sąrašas ir ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše“, numatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: 2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai <...> (sąrašo 2 p.).
Atsakovas kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl pažymų išdavimo, kurių pakanka įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą – rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). Pateikus 2016-06-28 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą Nr. V3-112, VĮ Registrų centras, įregistravo pastatą – kiemo rūsį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. vardu.
Pažymėtina, kad 2016-06-28 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. V3-112 nurodyta, kad pagalbinės patalpos – kiemo rūsys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1984 m., užstatytas plotas 25 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausė R. K.. Tokios formuluotės pažymoje prašė S. K..
Asmuo (seniūnas), rašantis šią pažymą, turi tik nurodyti, kokie įrašai yra ūkinėse knygose apie šio turto priklausymą, bet ne dėstyti savo nuomonę apie turto priklausymą, t. y. seniūnijos pažymoje turi būti tik konstatuojami faktai, nurodyti ūkinėse knygose. Seniūnijos pažymoje nurodoma, kokie įrašai yra ūkinėse knygose apie šio turto priklausymą, bet ne dėstyti savo nuomonę apie turto priklausymą, t. y. seniūnijos pažymoje turi būti konstatuojami faktai, nurodyti ūkinėse knygose ( Kauno apygardos teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-577-601/2014).
Teismas konstatuoja, kad tos aplinkybės, kad atsakovas S. K. po mamos R. K. mirties įregistravo mirusiosios R. K. nuosavybės teisę į kiemo rūsį, yra nesąžiningas atsakovo elgesys, kadangi, nepaisant to, kad jis pats kartu su mama R. K. buvo pasirašęs rūsio perleidimo sutartį ieškovei, nuslėpdamas šį faktą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, gavo dvi pažymas, kuriomis remiantis ir buvo įregistruota mirusiosios vardu nuosavybės teisė į rūsį. (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad tuo atveju, jei seniūnijai būtų žinoma apie rūsio pirkimo-pardavimo sutartį, seniūnija tokių pažymų nebūtų išdavusi.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-05-31 išduota pažyma Nr. V3-94 ir 2016-06-28 išduota pažyma Nr. V3-112, kaip nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas, registruojant pastatą – kiemo rūsį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikytinos iš dalies neteisėtomis ir panaikintinos tose dalyse, kuriose nurodyta, kad rūsys iki mirties priklausė R. K. ir kad ji juo iki mirties naudojosi, kadangi šios dalys neatitinka faktinių aplinkybių (CPK 177 str.).
Patenkinus aukščiau nurodytus ieškinio reikalavimus, pastato - kiemo rūsio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinė registracija pripažintina negaliojančia.
Ieškovų A. B. ir J. B. pareikštų reikalavimų užtikrinimui 2016-08-12 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).
Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovo S. K. (CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė - Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija atstovavo valstybės interesus, iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).
Ieškovams iš atsakovo S. K. priteistina: 108 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur už advokato pagalbą, 120 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t.y. iš viso 728 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo S. K. taip pat priteistina 8,04 Eur pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 9 p., 92 str., 96 str.).
Ieškovų atstovui advokatui S. T. grąžintinas jo permokėtas žyminis mokestis – 25 Eur, sumokėtas 2016-07-07 mokėjimo pavedimu. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2006-08-03 pirkimo - pardavimo sutartį dėl 7 m x 12,94 m kiemo rūsio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta.
Nustatyti faktą, kad ieškovai A. B. ir J. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 7m x 12,94 m kiemo rūsį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Tikslu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, nustatyti, kad kad 7 m x 12,94 m kiemo rūsys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausinys.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-05-31 išduotą pažymą Nr. V3-94 ir 2016-06-28 išduotą pažymą Nr. V3-112, pripažinti iš dalies neteisėtomis ir panaikinti tose dalyse, kuriose nurodyta, kad rūsys iki mirties priklausė R. K. ir kad ji juo iki mirties naudojosi.
Pripažinti negaliojančia pastato - kiemo rūsio, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.
Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 728 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,04 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Ieškovų atstovui advokatui S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti permokėtą žyminį mokestį – 25 Eur, sumokėtą 2016-07-07 mokėjimo pavedimu. Žyminį mokestį įpareigoti grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.
2016-08-12 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam pastatui - kiemo rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), , bei įrašą viešame registre - draudimą perleisti nuosavybės teisę į jį - palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.