Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-1042-880/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-21
Bylos Nr.
e2-1042-880/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Ieškovas
M. V.
Trečiasis asmuo
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1042-880/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34189-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei – Drazdienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Jūratei Jankauskaitei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dovilei Vaivadaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51539-18, trečiasis asmuo J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 8600 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad 2018 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi jam skyrė 2 mėnesių kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi nuo N. V., J. V. ir L. V.. Taip pat teismas jį įpareigojo 2 mėnesius nesiartinti arčiau šių asmenų 100 metrų ir nesilankyti jų gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), su jais nebendrauti ir neieškoti ryšių. 2018 m. spalio 28 d. teismo nutartimi jis neteko galimybės gyventi ir naudotis savo vieninteliu būstu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtis tuo metu buvo kartu su J. V., užsidirbti pinigų, nes vykdė individualią veiklą, išsinuomoti kitą būstą. Kadangi teismas skirdamas kardomąją priemonę gyventi skyriumi ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), skyrė nerealias pagal to meto jo gyvenimo aplinkybes sąlygas 2018 m. spalio 28 d. jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Policija nustačiusi kardomosios priemonės pažeidimą nesilaikė teismo nutarimo skirti griežtesnę kardomąją priemonę - apriboti laisvę, bet leido dalyvaujant policijos pareigūnams per 1 val. susirinkti asmeninius daiktus ir policijos patrulis nuvežė į benamių nakvynės namus, (duomenys neskelbtini), ir tarėsi, kad jį ten priimtų nakvoti. 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismas jo skundą panaikinti kardomąją priemonę atmetė. 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius ikiteisminį tyrimą nutraukė Nr. 01-1-51539-18. Ikiteisminis tyrimo procesas truko 1 mėnesį ir 25 dienas, bet ieškovas sužinojo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą tik praėjus 2 savaitėms, kai gavo registruotu laišku iš prokuratūros pranešimą. 2018 m. spalio 26 ir 27 d. buvo be teisinio pagrindo laikomas ikiteisminio tyrimo areštinėje. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sukėlė jam emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, pasunkėjo lėtinė sinusito liga, sumažėjo jo bendravimo galimybės uždirbti lėšų pragyvenimui. Prarastas pajamas pagal galimybes uždirbti jis vertina 2000 Eur sumai, neturtinę žalą 6600 Eur sumai. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdytas nesant pagrindui ir teisėsaugos pareigūnams vykdant aplaidžiai savo pareigas ir ignoruojant jo pateiktus nekaltumo įrodymus. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai. Nuo pat 2018 m. spalio 26 d. policijos tyrėjai, prokuratūra ir teismai disponavo garso ir vaizdo įrašais, įrodančiais jo nekaltumą, bei teismo medicinos ekspertės apžiūros išvada, kurie akivaizdžiai įrodė neteisėtą sūnaus elgesį, kad būtent sūnus smurtavo prieš seserį ir jį.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių faktų apie neteisėtus pareigūnų ir teismo veiksmus (neveikimą), todėl yra pagrindas teigti, jog nesant vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas. Ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas be pagrindo, teisėsaugos pareigūnams ir teismui aplaidžiai vykdant savo pareigas ir ignoruojant ieškovo nekaltumo įrodymus, tačiau nepateikia jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti. Atlikus ikiteisminį tyrimą pagal J. V. pareiškimą, prokuroras įvertino surinktus duomenis ir padarė išvadą, jog ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, nes konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą. Tokia prokuroro išvada paneigia ieškovo teiginius, jog teisėsaugos pareigūnai ignoravo faktą, kad ieškovas patyrė sūnaus smurtinius veiksmus, norėdamas apginti dukrą ir apsiginti pats. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo, nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo faktą turi patvirtinti objektyvūs duomenys. Vien ikiteisminio tyrimo nutraukimo fakto ir ieškovo subjektyvaus vertinimo nepakanka daryti išvadai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant pagrindo. Aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas - Vilniaus apygardos teismas 2018-11-13 nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl paskirtos kardomosios priemonės, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo nusikalsti, be to, tų duomenų pakako ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir pareikšti įtarimą ieškovui bei skirti jam kardomąją priemonę. Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovo ieškinys Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo yra paduotas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas būtų elgęsi neteisėtai ir nerūpestingai. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų esmingumą ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovas prašo priteisti 2000 Eur turtinę žalą, kurią įvardija, kaip negautas pajamas, tačiau šios sumos nepagrindė jokiais įrodymais. Pridėta 2018 metų deklaracija neįrodo, kad ieškovas per 1 mėnesį ir 25 dienas (kiek truko ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu) būtų uždirbęs 2000 Eur. Be to, taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliūtis ieškotis darbo. Susidaro įspūdis, kad ieškovas siekia pasipelnyti valstybės sąskaita. Ieškovas neturtinę žalą grindžia samprotavimais ir į bylą nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nėra atleidžiamas nuo patirtos neturtinės žalos įrodinėjimo. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos kriterijus, tuo pačiu ieškovo ieškinyje nurodomą neturtinę žalą (esminius, išskirtinio sunkumo, ne vienkartinių ar trumpalaikių nepatogumus). Ieškovas neįrodė civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties.

Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, jiems pranešta tinkamai, atidėti teismo posėdį neprašė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu 2018 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas gavus J. V. pareiškimą, kad 2018 m. spalio 26 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas M. V. (ieškovas) smurtavo prieš savo mažametį sūnų N. V., gim. (duomenys neskelbtini)., t. y. užsuko sūnui ausį, užlaužė kairę ranką, paguldęs sūnų ant lovos visu kūnu atsigulė ant jo, šiais savo veiksmais sukėlė sūnui N. V. fizinį skausmą. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. spalio 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, ieškovas buvo sulaikytas įtariant įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tuoj pat po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė. 2018 m. spalio 27 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. spalio 26 d. apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, paėmęs ranka savo mažametį sūnų N. V. už ausies užsuko, po ko užlaužęs pastarajam abi rankas, tampė, bei pastūmė ant lovos. N. V. nukritus ant lovos, atsigulė ant pastarojo visu savo kūnu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam N. V. fizinį skausmą. N. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2018 m. spalio 28 d. vyresnioji tyrėja V. K. priėmė nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, nesant BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų.

Prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas paskirti ieškovui kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo N. V., J. V., L. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 28 d. nutartimi prokuroro pareiškimą tenkino. Įtariamajam M. V. – ieškovui - paskyrė kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo N. V., J. V. ir L. V. 2 mėnesiams. Įpareigojo M. V. minėtu laikotarpiu nebendrauti, neieškoti ryšių su N. V., J. V. ir L. V. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m. atstumu bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat įspėjo M. V., kad už šių įpareigojimų nesilaikymą jam gali būti paskirta kita griežtesnė kardomoji priemonė. Ieškovas šią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį 2018 m. lapkričio 2 d. apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, skiriant kardomąją priemonę ieškovui, pakako duomenų, jog pastarasis galėjo nusikalsti, todėl kardomoji priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas nurodė, jog kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium paskirtis yra ta, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo smurto šeimoje būtų apsaugoti pažeidžiami asmenys, ir remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai motyvavo, kodėl ieškovui buvo skirta būtent tokia kardomoji priemonė. Dėl ieškovo teiginių, jog paskyrus kardomąją priemonę, jis gyvena nakvynės namuose, teismas pasisakė, kad šiuo atveju įstatymo leidėjas visuomenės, o ypač – artimos aplinkos subjektų saugumo interesą iškelia aukščiau nei ieškovo patiriami nepatogumai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsniu, 216 straipsniu, ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51539-18 nutraukė, panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Prokuroras padarė išvadą, jog ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, nes konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51539-18 metu policijos pareigūnų, teismų ir prokuratūros priimtų procesinių sprendimų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. spalio 26 d. pagal nukentėjusiojo asmens N. V. įstatyminės atstovės J. V. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

Aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, patvirtina ir tai, jog surinktų duomenų pakako ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam kardomąją priemonę. Be to, tiek Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 28 d. nutartimi paskirdamas kardomąją priemonę ieškovui, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, patikrinęs pastarosios nutarties teisėtumą, konstatavo, kad kardomajai priemonei taikyti pakako duomenų, jog ieškovas galėjo nusikalsti, todėl kardomoji priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti asmenys įtariamąjį charakterizavo kaip į agresiją linkusį asmenį.

Antra, ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas akcentuoja, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės) (BPK 168 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju, kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, o nustačius, kad ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, nes konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą, buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu. Kaip ir nurodė, pats ieškovas ikiteisminis tyrimas truko 1 mėnesį ir 25 dienas, tai yra vyko operatyviai, nebuvo nepagrįstai vilkinamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas apklausiamas 2018 m. spalio 27 d. atsisakė duoti parodymus, kas neprisidėjo prie dar trumpesnės ikiteisminio tyrimo trukmės.

Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas ieškinyje nenurodė, kurie būtent policijos pareigūnų, prokuratūros ar teisėjų / teismo veiksmai buvo neteisėti, kuo pasireiškė jų neteisėtumas. Ieškinyje nėra pateikta įrodymų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, jam vadovavę prokurorai ir kardomosios priemonės taikymą nagrinėję teismai būtų pažeidę BPK normų nuostatas. Atitinkamai teismas nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas būtų padarę klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo aspektu pažymėtina, jog baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Taip pat nors ieškovas akcentuoja tai, kad nebuvo įvertinti jo 2018 m. spalio 26 d. padaryti garso ir vaizdo įrašai bei teismo medicinos specialisto išvada, teismas su tuo nesutinka. Vilniaus apygardos teismas išklausė ieškovo su skundu pateiktoje CD laikmenoje esančius garso įrašus ir pripažino, kad iš jų turinio matyti, kad ieškovo santykiai su mažamečiu N. V. yra įtempti, vyksta nuolatiniai konfliktai. Taip pat ieškovo pateikti įrašai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pateikti garso ir vaizdo įrašai galimai nebuvo pakankami jo nekaltumui įrodyti, dėl ko buvo būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tai, kad paskyrus kardomąją priemonę ieškovas patyrė tam tikrų nepatogumų dėl gyvenamosios vietos, darbo paieškų ir pan., pateisinama tuo, kad įstatymo leidėjas visuomenės, o ypač – artimos aplinkos subjektų saugumo interesą iškelia aukščiau nei ieškovo patiriami nepatogumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Prašydamas priteisti 2000 Eur turtinę žalą, ieškovas ją įvardino kaip negautas pajamas. Vis tik kartu su ieškiniu pateikta 2018 metų pajamų deklaracija neįrodo, kad ieškovas per 1 mėnesį ir 25 dienas, t. y. per tiek, kiek truko ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, būtų uždirbęs 2000 Eur. Taip pat teismas sutinka su atsakovų atsiliepime išdėstyta pozicija, kad taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliūtis ieškotis darbo. Atitinkamai ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. CK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovas, dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, patyrė dvasinę įtampą, išgyvenimus, kurie neigiamai paveikė jo psichinę būseną ir sveikatą, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl ieškovo ieškinys atmetamas.

Dėl ieškinio senaties.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ieškovas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina dėl 2018 m. spalio 26 d. nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas 2018 m. gruodžio 21 d., ir 2018 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė, bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo skundas dėl kardomosios priemonės. Taigi 3 metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 21 d., kuomet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2022 m. sausio 9 d., t. y. praleidus 3 metų senaties terminą, šio termino atnaujinti ieškovas neprašo.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, šis terminas laikytinas pasibaigusiu 2021 m. gruodžio 21 d., todėl, kaip numatyta CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 306 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius