Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1846-260/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
2S-1846-260/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02371-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1846-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02371-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2VP-6171-887/2018 pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., gyvenamojo namo statybos bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. V. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame prašė teismo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio E. V. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būtino E. V. ir nepilnametei M. V. gyventi.

2. Nurodė, kad antstolis S. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo GNSB (duomenys neskelbtini) naudai. Pareiškėjo skolos išieškotojui yra susidariusios už bendrijos suteiktas paslaugas ir nesumokėtus mokesčius. Dėl priverstinio skolų išieškojimo išieškotojo GNSB (duomenys neskelbtini) naudai antstolis S. V. yra pritaikęs priverstinio išieškojimo priemonę – paskutinio buto, būtino skolininkui gyventi, areštą. Be to butas jau yra pardavinėjamas iš varžytynių. Pareiškėjas turi nepilnametę dukrą M. V., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu su pareiškėju iš varžytynių parduodamame bute, kuris yra vienintelis jų gyvenamasis būstas. Skolos išieškotojui nepadengtos dėl sunkios pareiškėjo materialinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. V. pareiškimą.

4. Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 679,51 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo E. V. išieškotojai GNSB (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą. Nr. 2-216-292/2017. Antstolis 2017 m. liepos 24 d. areštavo pareiškėjui priklausantį pajų, esantį GNSB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Antstolis 2018 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“, kuriuo nustatė parduodamo turto vertę – 23 900 Eur. Pareiškėjas prieštaravimų dėl turto įkainojimo neteikė, patvarkymo neskundė. 2018 m. gegužės 8 d. skola išieškotojai buvo 8 472,69 Eur ir 278,81 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis paskelbė antrąsias turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pradžia 2018 m. birželio 26 d., pabaiga 2018 m. liepos 26 d. Varžytynės baigtos didžiausia pasiūlyta kaina 18 452 Eur. Bute, kurio varžytynėse parduodama teisė į pajų, deklaruota gyvenamoji vieta pareiškėjo ir jo dukros M. V., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, jo vardu registruotas nekilnojamas turtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 162 Eur. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį: 2018 m. balandžio mėnesį – 191,42 Eur, 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais - 239,28 Eur.

5. Teismas nurodė, kad įstatyme numatyti atvejai, kada teismas gali leisti neišieškoti iš paskutinio asmeniui priklausančio būsto, bet situacija turi atitikti visus CPK 663 straipsnyje numatytus kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Euroaltus“ gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro 239,28 Eur, kurio nepakanka skolai per 6 mėnesius sumokėti, kitų pajamų jis negauna, neturi kilnojamo privalomai registruotino turto, o turimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas yra mažavertis, sprendė, jog jis neturi galimybės padengti įsiskolinimą išieškotojai. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo skola išieškotojai GNSB (duomenys neskelbtini) sudaro 8 472,69 Eur ir vykdymo išlaidos 278,81 Eur, akivaizdu, jog ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą 2 030 Eur sumą. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog jis augina nepilnametę dukrą, kuri gyvena bute, kurio parduodama teisė į pajų, kurios interesus į tinkamas gyvenimo sąlygas turi užtikrinti pareiškėjas, teismas laikė neesmine, nurodė, kad įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, pareiškėjas, užtikrindamas savo nepilnametės dukros teisę į gyvenamąjį būstą gali jį išsinuomoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sugretindamas CPK 663 straipsnio 1 dalį ir CPK 663 straipsnio 4 dalį netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, kadangi tai yra visiškai skirtingi ir savarankiški apribojimų, išieškant iš turto, pagrindai. Pareiškėjo prašymas buvo pateiktas išimtinai CPK 663 straipsnio 4 dalies pagrindu.

2.2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai, neįsigilinęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesilaikė pareigos veikti aktyviai.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino teismų praktiką ir teisės aktus, reglamentuojančius nepilnamečių vaikų teises į tinkamas gyvenimo sąlygas.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo GNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

9. Atsiliepime nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl gaunamų pernelyg mažų pajamų. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja CPK 663 straipsnio 4 dalį, šios sąlygos neegzistuoja, kadangi išieškojimas buvo nukreiptas ne į butą, kaip įrodinėja pareiškėjas, o į pajų kooperatyve, kadangi butas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Šiai dienai dar nėra išmokėtas paimtas kreditas buto (namo) statybai. Pareiškėjas buvo informuotas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pajui. Kadangi butas nėra įregistruotas, pajus buvo vertinamas atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad už pajų buvo pastatytas butas. Antstolis pardavė ne butą, o pajų. Pareiškėjas neginčijo nei turto įvertinimo, nei varžytynių paskelbimo, pareiškimą pateikė tik įvykus antrosioms varžytynėms. Laiko, jog pareiškėjas nebuvo aktyvus gindamas savo teises ir interesus, elgėsi pasyviai, nors apie visus antstolio veiksmus buvo informuotas tinkamai ir laiku. Pareiškėjas meluoja, kad skola susidarė už komunalines paslaugas, sunaudotus energijos išteklius ir kitokias paslaugas. Pareiškėjo skola bendrijai susideda iš dviejų dalių: skola už komunalines paslaugas, energijos ištekius ir kitas paslaugas bei skola už piktybišką vengimą dengti paimtą kreditą. E. V. 2002 m. spalio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) narių pakeitimų“ buvo priimtas į gyvenamojo namo statybos bendriją (duomenys neskelbtini) narius. Bendrijos tikslas – iš savo bei pasiskolintų lėšų pasistatyti daugiabutį gyvenamą namą ir jį toliau eksploatuoti. Atsakovas, minėtu sprendimu, sutinkant bendrijos nariams, buvo priimtas į bendrijos narius, jo šeimai paskirtas (duomenys neskelbtini) kv. m. butas statomame name adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi, savo lėšomis bendrijos nariai neįstengė pasistatyti namo, jo statybai buvo imami kreditai, kurie vėliau išdalinti visiems bendrijos nariams pagal jų statomų butų bendrą plotą. (duomenys neskelbtini) paskolos dydis sudarė 1 714 700 litų. Bendras kredito grąžinimo terminas - iki (duomenys neskelbtini) metų. Kredito grąžinimo sąlygose buvo numatyta, kad paskirsčius kreditą visiems bendrijos nariams, kiekvienas butas turėjo teisę grąžinti butui skirto kredito dalį pirma laiko ir tada savininkas turėjo teisę įsiregistruoti butą savo vardu. Iki kredito gražinimo nuosavybė priklauso GNSB (duomenys neskelbtini). Pats pastatas buvo įkeistas Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui, kurio teises ir pareigas perėmė AB Swedbank. Kadangi atsakovas bendrijos nariu tapo tik (duomenys neskelbtini) metais, su juo (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas privalėjo padengti bendrai paimto kredito dalį, sudarančią 30 709 litus, kas konvertuojant į esamą valiutą sudarė 8 893,94 Eur. Pareiškėjas savo kreditorinių įsipareigojimų prieš bendriją ir banką nevykdė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tapimo bendrijos nariu ir 2017 m. sausio 9 d. Alytaus apylinkės teismas savo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-216-292/2017, iš atsakovo priteisė 8 223,48 Eur įsiskolinimą, kurį sudarė nesumokėtas kreditas ir palūkanos už nesumokėtą kreditą 6 385,68 Eur ir komunaliniai patarnavimai 1 846,80 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir toliau nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, imtinai, nemoka kredito ir bankinių palūkanų kas sudaro 684,12 Eur kredito, 198,74 Eur bankinių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas nevykdyti išieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-216-292/2017 pagal ieškovės GNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, priteisė iš atsakovo ieškovei 8 232,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 8 232,48 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 447,03 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. kovo 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-216-292/2017, kuris buvo pateiktas antstoliui S. V.. Pagal išduotą vykdomąjį raštą antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas ir paskirta areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, nuspręsta turtą realizuoti parduodant jį iš varžytynių. Pareiškėjas 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, nurodė, jog pareiškėjo pareiškime nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 663 straipsnyje numatytų kriterijų, kuriuos nustatęs teismas gali leisti neišieškoti iš paskutinio asmeniui priklausančio būsto. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skola atsirado dėl netinkamo pareigos padengti bendrijai paimto kredito dalį ir mokėti mokesčius už komunalines paslaugas vykdymo, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 nurodė, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas išanalizavęs skolos susidarymo aplinkybes, skolos prigimtį skundžiamoje nutartyje teisingai pasisakė dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies normos taikymo ir šioje normoje vartojamų sąvokų aiškinimo.

15. Apeliantas neginčija skolos susidarymo aplinkybių, dėl kurių antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas, nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neatsižvelgiant į nepilnamečio vaiko, gyvenančio ginčo bute, interesus, nepasisakyta dėl nepilnamečio vaiko interesų pažeidimo, kuo remiantis buvo teikiamas teismui pareiškimas dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, vadovaujantis CPK 663 straipsnyje numatytais kriterijais, nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog pareiškėjo pareiškimas pagrįstas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau – CK) normas pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Teismo ir antstolio pareiga, atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama kreditoriaus teisė išieškoti iš turto. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamąsias patalpas, jos neduoda pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.

17. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjo vaiko mama neprisideda prie vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimo, nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, kadangi pareiga užtikrinti vaiko interesus tenka abiem tėvams. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus asmuo, dėl to gali pats, be valstybinių institucijų pagalbos, rūpintis savo vaiku. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Priešingai, pardavus būstą būtų sudaryta galimybė pareiškėjui sumažinti turimus įsipareigojimus kreditoriui. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo skolos sumą, gaunamas pajamas yra akivaizdu, kad iš kitų šaltinių, nei areštuotas nekilnojamasis turtas, skolos nebūtų galimybės išieškoti. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsisakymas netenkinti pareiškimo nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtos prioritetinių vaiko interesų principų atžvilgiu.

18. Nors apeliantas teigia, kad jo sunki materialinė padėtis, tačiau kaip teisingai savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė suinteresuotas asmuo GNSB (duomenys neskelbtini), jis nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jis negali susirasti geriau apmokamo darbo, ar visais įmanomais būdais siekia sumažinti susidariusią skolą. Pareiškėjas nenurodė jokios skolos sumokėjimo užtikrinimo priemonės, nepateikė jokių skolos užtikrinimo įrodymų. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentą, kad skola išieškotojui yra nepadengta dėl jo sunkios turtinės padėties, laiko deklaratyvaus pobūdžio.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis