- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- 2VP-6171-887/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02371-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., GNSB „Veržlė“ dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) būtino E. V. ir nepilnametei M. V. gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/17/00324 dėl 8 679,51 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo E. V. išieškotojai GNSB „Veržlė“ pagal 2017 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą. Nr. 2-216-292/2017 (b. l. 9). Antstolis 2017 m. liepos 24 d. areštavo pareiškėjui priklausantį pajų, esantį GNSB „Veržlė“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–8). Antstolis 2018 m. kovo 30 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-2018-2469 „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“, kuriuo nustatė parduodamo turto vertę – 23 900,00 Eur (b. l. 9). Pareiškėjas prieštaravimų dėl turto įkainojimo neteikė, patvarkymo neskundė. 2018 m. gegužės 8 d. skola išieškotojai buvo 8 472,69 Eur ir 278,81 Eur vykdymo išlaidų (b. l. 17). Antstolis paskelbė antrąsias turto varžytynes Nr. 156282, kurių pradžia 2018 m. birželio 26 d., pabaiga 2018 m. liepos 26 d. Varžytynės baigtos (https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=190998&number=156282), didžiausia pasiūlyta kaina 18 452,00 Eur. Bute, kurio varžytynėse parduodama teisė į pajų, deklaruota gyvenamoji vieta pareiškėjo ir jo dukros M. V., gimusios 2003 m. sausio 27 d. (b. l. 18). Pareiškėjas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 19), pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamas turtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 162,00 Eur (b. l. 21). Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį: 2018 m. balandžio mėnesį – 191,42 Eur, 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais - 239,28 Eur (b. l. 22, 23).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.
Kaip jau minėta CPK) 663 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį (b. l. 22). Iš pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjo darbo užmokestis yra 239,28 Eur, todėl akivaizdu, jog ir gaunamo darbo užmokesčio nepakanka skolai per 6 mėnesius sumokėti. Kitų pajamų pareiškėjas negauna, taip pat neturi kilnojamo privalomai registruotino turto. Pareiškėjas nurodo, kad jo vardu registruotas nekilnojamas turtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro 2018 m. liepos 27 d. pažymėjime nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 162,00 Eur, duomenų apie pasikeitusią žemės sklypo vertę pareiškėjas neteikia, todėl akivaizdu, jog galimai pardavus šį žemės sklypą, nėra galimybės padengti įsiskolinimą išieškotojai.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl apribojimų nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena, taikymo momento, atsižvelgdamas į CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos konstrukciją („išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija <…>“) konstatavo, kad išieškoma suma turi viršyti toje normoje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skola išieškotojai GNSB „Veržlė“ yra 8 472,69 Eur ir vykdymo išlaidos 278,81 Eur iš viso 8 751,5 Eur, akivaizdu, jog ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą 2 030,00 Eur sumą.
Pareiškėjas nurodo, kad augina nepilnametę dukrą M. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena bute, kurio parduodama teisė į pajų. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatas vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėjas, užtikrindamas savo nepilnametės dukros teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą.
Taigi, įstatyme numatyti atvejai, kada teismas gali leisti neišieškoti iš paskutinio asmeniui priklausančio būsto, bet situacija turi atitikti visus CPK 663 straipsnyje numatytus kriterijus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjama situacija tų kriterijų neatitinka, t. y. nėra jokių kliūčių išieškoti iš pareiškėjui priklausančio paskutinio būsto, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo E. V. pareiškimą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.