Kauno apygardos teismo sprendimas, AN2-32-594/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2022-02-01
Bylos Nr.: AN2-32-594/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01597-2021-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Albinas Antanaitis (pirm.)
Pažeidėjas: A. J.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
Nukentėjusysis: UAB „Lidl Lietuva”

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-32-594/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01597-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S)

Kauno apygardos teismasNutar T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį nubaustas 11 eurų bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį - 1500 eurų bauda ir 24 mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, galutinė nuobauda paskirta 1500 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 17 d. 21.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, ir jį apgadino, įvykus eismo įvykiui, nesustojo, nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, ir iš įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 222 punktus.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, A. J. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino iš dalies ir Institucijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą dalyje dėl A. J. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikino. Kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį išnagrinėjo ne visas aplinkybes ir paliko nepašalintas abejones dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Teismas tik formaliai pasisakė dėl priimtų išvadų taikymo pagrindų ir neatskleidė administracinių nusižengimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinio. Apylinkės teismas nepagrįstai laikė Institucijos pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą tinkamą nutarčiai priimti.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta išgalvotais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais duomenimis, nes administracinio nusižengimo byloje duomenų, atitinkančių minėtos schemos aplinkybes, nėra. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta pagal liudininko E. K. parodymus, tačiau tokios išvados yra nekorektiškos, nes iki minėto liudytojo apklausos teisme, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie įvykio aplinkybes, kurių pagrindu pareigūnas būtų galėjęs parengti įvykio schemą. Byloje yra nemažai duomenų, prieštaraujančių minėtos schemos patikimumui: pareigūnų atvykimo laikas į įvykio vietą, liudininko pasišalinimas iš įvykio vietos, liudininko 2021 m. gegužės 25 d. paaiškinimas, kuriame nėra schemai būtinų duomenų ir pateiktas jis jau po schemos sudarymo, todėl ši eismo įvykio vietos schema nėra tinkamas įrodymas.

3.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ir ryšį tarp kaltininko veiksmų bei padarytos žalos šviestuvo atramai dydžio. Šią aplinkybę teismas iš esmės grindė pagal išgalvotus duomenis sudaryta eismo įvykio schema, liudytojo ir paties kaltininko parodymais. Liudytojas E. K. apklausiamas apylinkės teisme ne kartą pažymėjo, kad paties susidūrimo fakto nematė, t. y. nematė, kaip automobilis atsirėmė į apšvietimo stulpą, jo dėmesį patraukė tik duslus grasas ir matytas nuvažiuojančio automobilio vaizdas. Liudytojas taip pat negalėjo nurodyti kokia iki tariamo susidūrimo buvo minėto apšvietimo stulpo būklė. Pažymima, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo galimai padaryto pažeidimo, tik nurodė, kad nepamena, jog smūgis buvo toks stiprus, kad galėjo pakrypti stulpas, o duslų garsą galėjo sukelti automobilio kontaktas su kelio bordiūru, užvažiuojant ant jo ar nuvažiuojant nuo bortelio, kliudžius juo automobilio dugną. Kartu su skundu pateiktose nuotraukose matyti, kad ir kiti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje esantys apšvietimo stulpai pirmiausiai yra nefunkcionalūs, yra ir kitų pasvirusių apšvietimo stulpų, ir tai leidžia daryti prielaidą, kad apšvietimo stulpas dar iki apelianto galimo atsirėmimo galėjo būti pasviręs.

3.4. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė į bylą lauko šviestuvo atramos defektų akto, stulpas nebuvo apžiūrėtas, patikrintas ir nustatyta jam padaryta žala, susijusi su galimu smūgiu, jis tiesiog buvo pakeistas, užsakant darbus naujo stulpo įrengimui. O tai yra esminė aplinkybė tiek kvalifikuojant nusižengimą, tiek ryšį tarp kaltininko veiksmų ir padarytos žalos. Jei nėra stulpo būklės įvertinimo iki įvykio, tai negalima nustatyti ir žalos, susijusios tik su kaltininko veiksmais. Nenustačius šių duomenų, nėra pagrindo apelianto veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie galimą padarytą žalą. Bendra tvarka nurašytos patirtos išlaidos, pakeičiant minėtą šviestuvą ir atramą į naują, sudaro požymius dėl galimo neteisėto siekio praturtėti apelianto sąskaita. Skunde nėra ginčijami stulpo keitimo darbų įkainiai, tačiau nurodoma, kad būtina nustatyti padarytą žalą po stulpo kliudymo, nes reikalaujama atlyginti žala gali būti atlyginama proporcingai padarytai žalai. Nukentėjusysis neturi teisės pasinaudoti ir turėti daugiau naudos nei realiai patyrė žalos. Teismas apsiribojo tik nukentėjusios pusės pateikta sąmata ir nepagrįstai visas išlaidas, laikė tiesiogine žala.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi bylos aplinkybes nustatė paviršutiniškai ir formaliai, padrikų faktų pagrindu, nepašalinus prielaidų ir abejonių, nesirėmė jokiais šaltiniais ar specialistų nustatytais duomenimis. Asmens kaltė negali būti preziumuojama, ji turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl, sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu. Kitų duomenų, patvirtinančių ryšį tarp automobilio smūgio ir stulpo atramai padarytos žalos byloje nėra.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į A. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Institucija pabrėžia, kad šioje byloje pareigūnai išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Remiantis surinktais įrodymais, A. J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 220 ir 222 punkto reikalavimų, nes eismo įvykio vietoje nepasiliko, pėdsakų nesaugojo ir eismo įvykio deklaracijos su „(duomenys neskelbtini)“ administracija neužpildė, policijos į eismo įvykį nekvietė. Pasitraukimo iš eismo įvykio pažeidimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš įvykio vietos veiksmais, tuo tarpu subjektyvieji požymiai – asmens suvokimas, kad jis susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą ir prieštaringumą Kelių eismo taisyklėms. Šioje byloje visi administracinio nusižengimo požymiai ir buvo nustatyti. Apeliantas suvokė ir žinojo, kad padarė eismo įvykį, žinojo, kad reikia kviesti policiją arba pildyti su nukentėjusiuoju asmeniu eismo įvykio deklaraciją, tačiau nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepalaukė policijos, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės ir patikrintas asmens blaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

4.2. Institucija pažymi, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog apeliantas administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. 2021 m. birželio 22 d. vairuodamas tą patį automobilį jis ir vėl sukėlė eismo įvykį, iš kurio vėl pasitraukė nepranešęs. Tai rodo, kad tokių administracinių nusižengimų darymas tampa dėsningu apelianto elgesiu, kas kelia abejonių ir dėl jo blaivumo būsenos įvykių metu. Juolab, kad asmuo yra žinomas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai jį pripažino padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus, rėmėsi neobjektyviais įrodymais (eismo įvykio schema, liudytojo parodymais ir pan.), nepagrįstai nustatė padarytą žalą tik pagal nukentėjusios pusės pateiktą sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J., nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. 2021 m. gegužės 17 d. 21.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, ir jį apgadino, įvykus eismo įvykiui, nesustojo, nepranešė nukentėjusiajam ar policijai ir iš įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtus administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Institucija, pripažindama A. J. padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad apeliantas dėl pažeidimų labai gailisi, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pažeidėjo ir liudytojo E. K. paaiškinimais, transporto priemonės apžiūros protokolu ir nuotraukomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata. Tokiai išvadai pritarė ir apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi šioje dalyje atmetęs pareiškėjo skundą ir konstatavęs, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog A. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, kadangi jie išsamiai aprašyti skundžiamoje nutartyje.

10. Nors apeliantas skunde ginčija sudarytos eismo įvykio schemos patikimumą, teigdamas, kad joje užfiksuotų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, todėl minėta schema nėra patikimas įrodymas, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta į eismo įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno, kuris apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir rėmėsi pranešėjo (liudytojo) E. K., mačiusio eismo įvykį nurodytomis aplinkybėmis (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7-8). Schemoje užfiksuotus duomenis patvirtina ir liudytojo E. K. rašytinis paaiškinimas ir jo pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojantis iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią, o šalia automobilio matyti pasviręs stulpas (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 12-13). Liudytojas E. K. nurodė, kad atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, laukė stovėjimo aikštelėje automobilyje ir išgirdo garsą, atsisukęs pamatė automobilį „Mercedes benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į stulpą ir iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš esmės tas pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas apylinkės teisme, kai parodė, kad buvo automobilių stovėjimo aikštelėje automobilyje, pamatė, kad kitas automobilis įvažiavo į stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos. Padarė nuvažiuojančio automobilio nuotrauką ir iškvietė policiją. Sureagavo, nes sėdėdamas automobilyje išgirdo garsą ir atsisuko. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir policijos įvykių suvestinės sistemoje, kur nurodyta, kad asmuo pranešė apie eismo įvykį „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje, kur automobilis nuvertė apšvietimo stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Apeliantas tiek Institucijai surašytame paaiškinime neginčijo, kad atsirėmė į stulpą (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15), tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu sutiko, kad automobiliu atsirėmė į stulpą. Iš esmės tos pačios pozicijos A. J. laikosi ir apeliaciniame skunde, tik pabrėžia, kad smūgis nebuvo toks stiprus, kad stulpas galėjo pakrypti. Tačiau iš transporto priemonės apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti akivaizdūs automobilio apgadinimai (priekinis bamperis skilęs, yra braukimo žymės) (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 16-19), kas nebejotinai patvirtina buvus automobilio ir apšvietimo stulpo tiesioginį ir stiprų kontaktą, kurio apeliantas negalėjo nepajusti. Iš liudytojo pateiktos fotonuotraukos matyti pakrypęs apšvietimo stulpas (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 13), liudytojas E. K. patvirtino, kad sėdėdamas automobilyje girdėjo smūgio garsą, todėl akivaizdu, kad A. J., automobiliu atsitrenkęs į apšvietimo stulpą, negalėjo nejausti ir nesuprasti, kad jį kliudė. Duomenų, kad liudytojas ar policijos pareigūnas, sudaręs eismo įvykio schemą, pažinotų apeliantą ar būtų suinteresuoti jį nepagrįstai apkalbėti nėra. Tokių duomenų apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Esant šių aplinkybių visumai, tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija, priimdama procesinius sprendimus dėl A. J. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pagrįstai vadovavosi tiek eismo įvykio schema, tiek ir liudytojo E. K. parodymais. Juolab, kad sprendimas pripažinti apeliantą kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo nebuvo pagrįstas vien tik minėtais įrodymais. Tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, betarpiškai juos ištyrė, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir remiantis jų visuma priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai dėl eismo įvykio schemos ir liudytojo E. K. parodymų nepatikimumo, laikytini deklaratyviais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

11. Priešingos išvados neleidžia daryti ir A. J. teiginiai, kad eismo įvykio schemos duomenims prieštarauja policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas, liudytojo pasišalinimas iš įvykio vietos bei jo jau po eismo įvykio duoti paaiškinimai, t. y. 2021 m. gegužės 25 d. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo eismo įvykis įvyko 2021 m. gegužės 17 d. 21.12 val. (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Toks pats laikas pažymėtas ir policijos įvykių suvestinės sistemoje, kur nurodyta, kad pranešėjo skambutis užfiksuotas 2021 m. gegužės 17 d. 21.12 val., asmuo pranešė, kad ką tik automobilis „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertė apšvietimo stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai į įvykio vietą išsiųsti 2021 m. gegužės 17 d. 21.15 val. ir atvyko 2021 m. gegužės 17 d. 21.28 val. (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9-10). Taigi, policijos pareigūnų atvykimo laikas į eismo įvykio vietą nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų teisingumui. Natūralu, kad nuo eismo įvykio praėjo tam tikras laiko tarpas, kol buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jie atvyko į įvykio vietą. Juolab, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta apžiūrėjus įvykio vietą, ją nufotografavus ir išmatavus atstumus tarp objektų. Pažymėtina, kad šioje eismo įvykio schemoje apelianto automobilio vieta ir nėra užfiksuota (kadangi tai lėmė paties apelianto veiksmai – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos), pažymėtas tik apgadintas apšvietimo stulpas, atstumai nuo gatvės bei pan. (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). Kaip matyti iš eismo įvykio schemos ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, eismo įvykio schema buvo sudaryta remiantis įvykio vietos apžiūra, padarytomis fotonuotraukomis ir gautu E. K. pranešimu apie nuverstą apšvietimo stulpą bei pabendravus su juo telefonu. Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad rašytinis paaiškinimas iš liudytojo nebuvo gautas sudarant eismo įvykio schemą, nes susisiekus su liudytoju, jis nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jau yra išvykęs. Liudytojo E. K. išvykimas iš eismo įvykio vietos neturi reikšmės vertinant eismo įvykio schemos patikimumą, nes kaip jau minėta, tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, vertino visų surinktų įrodymų visumą, nesuteikiant nei vienam iš jų prioritetinės reikšmės.

12. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir priežastinis ryšys tarp pažeidėjo veiksmų ir padarytos žalos dydžio, nurodant, kad stulpas nebuvo apžiūrėtas ir nebuvo užfiksuoti jo pažeidimai bei būklė iki automobilio atsirėmimo, taip pat nebuvo sudarytas apšvietimo stulpo defektų aktas jau po to, kai į jį atsirėmė pažeidėjo automobilis, tačiau buvo remtasi tik nukentėjusios pusės pateikta apšvietimo stulpo keitimo darbų sąmata ir apmokėjimo dokumentais. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas įvertino ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą stulpo keitimo darbų sąmatą, tačiau ir darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus duomenis, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kur nurodyta, kad apšvietimo stulpo keitimo darbai buvo atlikti ir jų kaina 4364,01 eurai (b. l. 75-81). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ši suma išties yra nemaža, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog žala gali būti mažesnė nei 750 eurų, t. y. 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, byloje nėra. Nors A. J. teigia, jog paskaičiuota per didelė žala, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikta. Apelianto argumentai, kad nebuvo įvertinti stulpui padaryti apgadinimai, taip pat jo būklė iki eismo įvykio, iš esmės nepaneigia šioje administracinio nusižengimo byloje objektyviai nustatyto žalos dydžio, kuris viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jokio pagrindo apžiūrinėti apšvietimo stulpą, iki įvykstant įvykiui nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto vairuojamas automobilis kliudė apšvietimo stulpą, to neneigia ir pats apeliantas, stulpas nuo smūgio pasviro ir tai yra užfiksuota tiek fotonuotraukoje, tiek ir liudytojo E. K. parodymuose, tiek jo pranešime policijai. Kad stulpas yra apgadintas pažymėta ir eismo įvykio schemoje. Taigi, po eismo įvykio apšvietimo stulpas tapo nestabilus ir buvo būtina atlikti jo remonto/keitimo darbus, kad užtikrinti saugumo reikalavimus. Pateikti dokumentai, pagrindžiantys kiek kainavo apšvietimo stulpo remonto darbai (4364,01 eurų), kuriais abejoti nėra pagrindo. Kitaip tariant, padaryta žala yra objektyviai egzistuojanti, taigi nustatytas būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje požymis – 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį viršijanti žala bei priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusios žalos. Kadangi patirtą žalą apmokėjo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokio pagrindo abejoti ir šios bendrovės kaip savininkės nurodytais duomenimis, kad šviestuvas yra jos nuosavybė.

13. Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, darytina išvada, kad neginčijamai nustatyta, jog A. J. „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei jį apgadino, padarydamas turtinę žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir įvykus eismo įvykiui, nesustojo, nepranešė nukentėjusiajam ar policijai ir iš įvykio vietos pasitraukė. Taigi, tokiais veiksmais A. J. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais ar dar labiau švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis