- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-9-372/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- R. I., V. I.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 34.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismo procesinis Nr. 2-23-3-00794-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 34.7.;121.14.;121.21.
NUTARTIS
2015 m. vasario 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. I. ir V. I. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9-496/2014, pagal ieškovų R. I. ir V. I. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. R. I. ir V. I. ieškiniu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą senaties terminą, panaikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus ir 2013m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus neleisti tęsti sklypų įgijimo procedūrą nuosavybės teise į žemės sklypus – 0,49 ha ir 1,33 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių ieškovų R. I. ir V. I. vardu tęsti šių žemės sklypų įgijimo procedūrą. Nurodo, kad jie pagal 2012-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo turtą, kurį sudaro reikalavimo teisė į suformuotus 0,49 ha ir 1,33 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, o 2013-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius ir 2013-08-28 Nacionalinė žemės tarnyba priimtais sprendimais kliudo ieškovams įgyti nuosavybės teises į minėtus suformuotus žemės sklypus.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad D. I. buvo suprojektuoti du žemės sklypai, ji buvo pradėjusi matavimų procedūrą, bet mirė. D. I. teisė įgyti minėtus žemės sklypus buvo susijusi tik su jos asmeniu ir negali būti paveldima, nes tai buvo neturtinė teisė, ji už žemės sklypus nebuvo sumokėjusi. Ieškovai turėtų teisę paveldėti, jei tai būtų turtinė teisė. Dėl termino atnaujinimo atstovas neprieštaravo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atnaujino ieškovams R. I. ir V. I. terminą kreiptis dėl 2013-08-01 ir 2013-08-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo. Atmetė ieškinio dalį pagal antrą reikalavimą dėl 2013-08-01 ir 2013-08-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo tęsti 0,49 ha ir 1,33 ha žemės sklypų įsigijimo procedūrą.
Teismas pripažino, kad ieškovai dėl svarbios priežasties – kreipimosi į kitą teismą, praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Nustatė, kad D. I. 2005 metais buvo įregistravusi ūkininko ūkį, ji 2011-02-18 pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą nuomoti žemės sklypą. D. I. įtraukimas į asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai, sąrašą, žemės sklypo projektavimas, jai sukūrė tik asmeninę neturtinę teisę, t. y. galimybę rinktis laisvos valstybinės žemės plotus žemės reformos žemėtvarkos projekte, siekti nuosavybės teisės įgijimo. Notaro įrašyta reikalavimo teisė į suformuotus D. I. žemės sklypus suteikė teisę ieškovams kreiptis dėl šių žemės sklypų paveldėjimo procedūrų tęsimo, tačiau ieškovams neatitinkant specialiųjų įstatymų reikalavimų, numatytų subjektui, kad jie gautų valstybės paramą įsigyjant žemės sklypus, su jais negali būti tęsiama žemės sklypų įgijimo procedūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovai R. I. ir V. I. prašo panaikinti 2014 m. kovo 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį pagal antrą reikalavimą – dėl 2013-08-01 ir 2013-08-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo tęsti 0,49 ha ir 1,33 ha žemės sklypų įsigijimo procedūrą atmetimo, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti.
Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Įrodinėjimo procese įrodinėjamas aplinkybes vertino selektyviai, vienoms aplinkybėms be jokio pagrindimo suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, kai kurias aplinkybes iš viso nutylėjo.
Pažeidė procesines ir materialines teisės normas, netinkamai traktavo paveldėjimo teisinius santykius, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu bei netinkamai taikė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2003m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 patvirtintas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles.
Teismo sprendimas yra neaiškus. Teismas pažeidė pareigą sprendime nurodyti motyvus. Nepateikė išsamaus kiekvieno atsakovo išdėstyto motyvo teisinio įvertinimo, nenurodė, kodėl atmetė tam tikrus įrodymus. Nėra aišku, kaip teismas padarė išvadą, kad ieškovai R. I. ir V. I. negali tęsti paveldėjimo procedūrų.
Teismas padarė klaidingą išvadą, kad prašymo pirkti žemės sklypą padavimas nesukuria jokio daikto, o tik suteikia asmeninę turtinę teisę asmeniui dalyvauti žemės reformos procese. D. I. buvo pateikusi ne tik prašymą, bet buvo priimtas ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, buvo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypai, už tai sumokėta bei atlikti kadastriniai sklypų matavimai, už tai taip pat sumokėta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti. Nurodo, kad pagal Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisę į valstybės paramą, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, visiškai pagrįstai pripažino, jog asmuo, siekiantis ne aukciono tvarka įgyti nuosavybėn valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, turi atitikti sąlygas, nustatytas Laikinojo įstatymo 2 ir 3 straipsniuose. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog mirusiosios D. I. įtraukimas į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašus, vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jai sukūrė tik asmeninę neturtinę teisę, kuri, vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 3 dalies turiniu, negali būti paveldima. Mirusioji D. I. pinigų už įsigyjamus žemės sklypus nebuvo sumokėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog po jos mirties nėra atsiradusi turtinė teisė, galinti būti paveldėjimo objektu. Nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra pripažintas vykdomuoju dokumentu. Apeliantai skunde nekonkretizuoja, kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas „nutylėjo“, jų nenagrinėjo ir neįvertino. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog paveldėtojai, siekiantys paveldėti reikalavimo teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, neprivalo atitikti specialiųjų teisės normų reikalavimų. Nurodo, kad byloje minimi sklypai (projektinis Nr. 688-1 ir projektinis Nr. 688-2) iki šiol niekam nėra perduoti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovų reikalavimų pagrįstumo, siekiant įgyvendinti jų teisę į žemės sklypų pirkimą lengvatine tvarka.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymo padavimas nesukuria jokio daikto, o tik suteikia teisę asmeniui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, dalyvauti žemės reformos procese, ir tai yra asmeninė neturtinė teisė. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos, todėl prašymai dėl valstybinės žemės pirkimo ar nuomos nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima būtų paveldėti pagal LR civilinio kodekso nuostatas. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Pasisakydama dėl apeliantų motyvo dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kaip nenuginčijamo pagrindo jiems įgyti žemės sklypus, kuriuos pretendavo įsigyti velionė D. I., kolegija nurodo, kad reikalavimo teisė savaime nėra materialus turtas, kurį besąlygiškai gali įgyti paveldėtojai. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie iš viso būtų turėję teisę įsigyti nurodytą žemę (jie atitiko būtinus kriterijus). Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas kaip paveldėjimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi yra materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Taigi, paveldėjimo objektas (palikimas) – tai mirusiojo turtas, paveldėjimo būdu pereinantis jo įpėdiniams. Tai reiškia, kad įpėdiniai paveldi tiek turto, kiek jo turėjo palikėjas. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai (pagal įstatymą ir pagal testamentą), kad įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir, būdamas paveldėto turto savininkas, turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymo, kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju paveldėtoja dar neturėjo turto (žemės sklypų), kadangi ji nebuvo jo įsigijusi nustatyta tvarka, t. y. nesumokėjusi už perkamą daiktą.
Vertinant apeliantų skundo motyvą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nusistatymo apeliantų atžvilgiu, kolegija pripažįsta, kad šis motyvas visiškai nepagrįstas. Išklausius teismo posėdžio garso įrašus, nebuvo nustatyta, kad apeliantai būtų reiškę reikalavimus dėl teismo nušalinimo. Tokiu atveju darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo motyvas atsirado tik tada, kai teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.