Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 1 360 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad jos tėvai yra atsakovas M. J. ir trečiasis asmuo R. P.. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovė pažymėjo, jog ji yra pilnametė, tačiau šiuo metu vis dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, todėl neturi galimybės savęs išlaikyti. Ji gyvena kartu su mama R. P., pastaroji ją išlaiko. Atsakovas išlaikymo jai neteikia, su ja nebendrauja.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2025 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, ruošiasi laikyti brandos egzaminus. Ji gyvena kartu su mama R. P., pastaroji ją išlaiko. Atsakovas išlaikymo jai neteikia, su ja nebendrauja, paskutinį kartą su tėvu ji matėsi prieš 10 – 11 metų, duomenų apie jo turtinę padėtį ar pajamas ji neturi. Pažymėjo, kad ji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, dėl užimtumo mokantis jos galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas yra ribotos.

4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė ir jas pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos dukra E. J. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą. Dukra gyvena kartu su ja, ji išlaiko dukrą. Atsakovas su ja ir dukra nebendrauja, išlaikymo dukrai neteikia. Ji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. J. ir R. P.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1478-733/2009 nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. P., iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 101,37 Eur (350 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (duomenys neskelbtini) ieškovė E. J. sulaukė pilnametystės. Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.

8. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomas ir CK 3.200 straipsnis. Minėtas CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

10. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, jog, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

11. Pagal CK 3.192¹ straipsnio dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiam vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

12. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

13. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

14. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus).

15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Teismo posėdžio metu ieškovė ir trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovės rezultatai yra geri, ji ruošiasi laikyti brandos egzaminus, vėliau – tęsti mokslą aukštojoje mokykloje. Duomenų, paneigiančių, jog ieškovės mokymosi rezultatai yra pažangūs, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės mokymasis vertintinas kaip pažangus.

16. Teismas pažymi, jog lankomumas vidurinio lavinimo mokykloje yra privalomas, todėl, teismo vertinimu, ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga, visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

17. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam asmeniui būtinumo, taip pat pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, kad asmenims yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Akivaizdu, kad ieškovei taip pat reikalingos mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.), dėl to ji patiria papildomas išlaidas. Atitinkamai, teismas, vertindamas išlaikymui prašomas priteisti sumas, tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

18. Ieškovė nurodė, kad jos poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismo vertinimu, ir šiuo atveju, kai paramos reikalinga atsakovo dukra yra pilnametė, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti orientacinio kriterijaus dydį ir išlaikymo reikalingos ieškovės, besimokančios vidurinėje mokykloje, poreikių dydį, kuris iš esmės atitinka šiuo metu valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, kuris 2024 m. sudarė apie 708 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2025 m. sausio 1 d. – apie 777 Eur (atskaičius mokesčius; 1 038 Eur neatskaičius mokesčių).

19. Įvertinus ieškovės amžių, poreikius, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 600 Eur per mėnesį.

20. Teismas, spręsdamas dėl paramos dydžio, privalo atsižvelgti į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. sausio 6 d. sudarė iš viso 367,84 Eur išmoka. Teismo posėdžio metu ieškovė ir trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovė gyvena kartu su mama, pastaroji ją išlaiko.

21. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių privalomai turėtų būti mažinama ieškovei teiktinos paramos išmokų suma, o valstybės ieškovės naudai mokama išmoka, šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems ieškovės poreikiams tenkinti.

22. Reglamentuojant nepilnamečių vaikų išlaikymą nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2-3 dalys). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis). Taigi kad tiek nepilnamečiam, tiek pilnamečiam vaikui išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovas deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Ispaniją. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad ji šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje.

24. Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl CK 3.192¹ straipsnyje nustatytos paramos besimokantiems pilnamečiams vaikams teikimo.

25. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti paramos pilnamečiam vaikui pagal CK 3.192¹ straipsnį teikimą. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir atsakovas, ir trečiasis asmuo, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų pilnamečio vaiko, atitinkančio CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas sąlygas, poreikius.

26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovas, ir trečiasis asmuo prie ieškovės išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovei po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 24 d.) iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

27. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 360 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

30. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis). CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

31. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

32. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu nesimatė 10 – 11 metų, jis išlaikymo jai neteikia. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ir atsakovas, ir trečiasis asmuo buvo darbingo amžiaus ir prie savo pilnamečio vaiko, atitinkančio CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas sąlygas, išlaikymo turėjo prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, įvertinus tai, jog minimalioji mėnesinė alga 2024 m. sudarė apie 708 Eur (atskaičius mokesčius), ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1 360 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 23 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

34. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 116 Eur žyminis mokestis (85 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.); 31 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (1 360 Eur x 3 proc. 75 proc.)). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 116 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00196 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. APD-2025-05740 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 424,93 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 424,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

36. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 24 d.) iki ieškovė E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokysis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne ilgiau nei ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 360 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025 m. vasario 23 d.) ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminį mokestį ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424,93 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 93 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.